Į pradžią
03 30. Naujausios žinios
Lietuvoje su oficialiu vizitu lankysis Gruzijos prezidentas
Kovo 28-ąją oficialiai įsigaliojusį Europos Sąjungos bevizį režimą gruzinams simboliškai pirmasis išbandys Gruzijos prezidentas Georgijus Margvelašvilis. Jis ketvirtadienį su oficialiu vizitu lankysis Lietuvoje.
Lietuvos ir Gruzijos vadovai aptars dvišalius santykius, Gruzijos europinės integracijos ir įgyvendinamų reformų pažangą. Didelis dėmesys bus skirtas saugumo situacijai, priemonėms Rusijos grėsmei atremti, bendradarbiavimo su NATO klausimams.
Po dvišalio prezidentų susitikimo numatoma bendra Lietuvos ir Gruzijos vadovų spaudos konferencija.
Pasus su biometriniais duomenimis turintys Gruzijos piliečiai nuo antradienio, kovo 28-osios, į Šengeno erdvę trumpam laikui galės atvykti be vizų, primena ELTA. Gruzinai Šengeno erdvėje be vizos galės viešėti ne ilgiau kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį verslo, turizmo ar šeimos, bet ne darbo reikalais.
Lietuvoje lankysis Latvijos kariuomenės vadas
Lietuvoje kovo 30-31 dienomis su oficialiu vizitu lankysis Latvijos kariuomenės vadas generolas majoras Leonidas Kalninis. Jis susitiks su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu, Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Jonu Vytautu Žuku, ministerijos ir kariuomenės atstovais.
Generolas majoras L. Kalninis susipažins su Lietuvos kariuomenės pajėgumais ir jų vystymo planais, informacinių grėsmių analize, su Lietuvos gynybos atstovais aptars tolesnio dvišalio karinio bendradarbiavimo planus.
Pirmąją vizito dieną L. Kalninis lankysis Antakalnio kapinėse, kur padės gėlių prie Laisvės gynėjų memorialo.
„Reuters": Graikija pasiekė susitarimą su kreditoriais dėl darbo reformų ir pensijų
Graikija pasiekė susitarimą su kreditoriais esminiais darbo rinkos, išlaidų mažinimo bei energetikos sektoriaus klausimais, trečiadienį pranešė „Reuters" šaltiniai.
Derybos tarp Atėnų, Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) - kurio dalyvavimas naujojoje Graikijos gelbėjimo programoje vis dar nėra aiškus - užsitęsė kelis mėnesius.
Derybų šalys labiausiai nesutarė būtent dėl darbo, energetikos ir pensijų reformų. Graikija jau praėjusį mėnesį sutiko su kai kuriais reformų punktais, siekdama užtikrinti TVF dalyvavimą.
„Reuters" šaltinių teigimu, Graikija sutiko mažinti pensijas 1 proc. nuo viso BVP. Taip pat teigiama, kad šalis sumažins ir neapmokestinamų pajamų dydį - tai turėtų sutaupyti dar apie 1 proc. nuo BVP.
Darbo rinkos reformų klausimu, skirtingai nei iš pradžių reikalavo TVF, Graikija nebus priversta masiškai atleidinėti darbuotojų. Tuo tarpu 2012-aisiais susilpnintos kolektyvinės derybos, 2018 m. pasibaigus dabartinei gelbėjimo programai, bus vėl atgaivintos.
„Manau, kad susitarimas iki balandžio 7 dienos euro zonos finansų ministrų susitikimo bus pasiektas", - teigė vienas iš ES pareigūnų.
Apklausa: 6 proc. įmonių savo darbuotojus draudžia investiciniu gyvybės draudimu
28 procentai įmonių savo darbuotojus draudžia gyvybės draudimu, 10 procentų - kaupia darbuotojų būsimai pensijai, o 4 procentai įmonių šiam tikslui yra įkūrusios specialų fondą, rodo "Spinter tyrimai" bendrovės atlikta įmonių vadovų apklausa.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad beveik trečdalis Lietuvos įmonių vadovų tiki, jog finansiniai produktai - gyvybės draudimas ar investicinis gyvybės draudimas - yra veiksmingos priemonės darbuotojams motyvuoti. Tiesa, investiciniu gyvybės draudimu savo darbuotojus draudžia tik 6 proc. įmonių.
63 proc. vadovų, jau išbandžiusių darbuotojų motyvavimą investiciniu gyvybės draudimu, teigė, kad jis yra veiksmingas ir turėtų būti taikomas visiems darbuotojams, likusioji dalis buvo įsitikinę, kad toks draudimas labiau tinka skatinti vadovaujamus postus užimančius asmenis.
Du trečdaliai įmonių, skatinančių ar galvojančių skatinti darbuotojus investiciniu gyvybės draudimu, per mėnesį vienam darbuotojui galėtų skirti 50 eurų ir daugiau. Likusios įmonės skirtų 30 eurų ar mažesnę sumą vienam darbuotojui.
Populiariausia darbuotojų skatinimo priemone įmonių vadovai laiko pinigines išmokas (78 proc.). Pusė apklausoje dalyvavusių įmonių darbuotojus skatina priedu prie atlyginimo.
"Spinter tyrimai" analizę atliko šių metų vasario ir kovo mėnesiais, telefonu iš viso buvo apklausti 303 Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonių vadovai.
KAUNAS – EUROPOS KULTŪROS SOSTINĖ 2022
Kovo 29 d. Kultūros ministerijoje iškilmingai paskelbtas Europos kultūros sostinės 2022 (EKS) atrankos konkurso nugalėtojas. Juo tapo Kaunas.
Suteikti EKS titulą Kauno miestui rekomendavo ES institucijų deleguotų 10-ies nepriklausomų ekspertų grupė. Antrajame atrankos etape dėl EKS titulo varžėsi Kaunas ir Klaipėda. Šią teisę miestai buvo iškovoję sėkmingai įveikę išankstinės atrankos etapą, kuriame taip pat dalyvavo Anykščiai, Jonava, Plungė ir Rokiškis.
„Europos kultūros sostinės veiksmai brandins pamatinio kultūros vaidmens suvokimą, augins pasitikėjimą savimi, visuomene ir valstybe. Tai šansas susitelkti ir pademonstruoti kultūros potencialą paspartinti socialinius, ekonominius ir urbanistinius plėtros procesus, kurie nebus lokalūs, jie paveiks visą Lietuvą. Šis projektas svarbus nacionaliniu lygiu, todėl jam numatyta atitinkama Vyriausybės parama”, – sveikindama konkurso nugalėtojus teigė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.
Bus pristatyta ataskaita apie kibernetinį saugumą Lietuvoje
Ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) bus pristatyta ataskaita apie kibernetinio saugumo lygį šalyje. Dokumento rengėjai teigia, kad jis yra nepatenkinamas.
Ataskaitą parengė Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnybos specialistai, konstatavę, kad šalies institucijos ir strateginės reikšmės įmonės skiria per mažai dėmesio savo sistemų saugumui, o dauguma procesų orientuoti tik į pasekmių likvidavimą.
Praėjusių metų balandį kibernetines atakas buvo patyrę Seimo, Prezidentūros, įvairių ministerijų internetiniai puslapiai.
Valstybės kontrolė patvirtino 2017-2020 m. ekonominės raidos scenarijų
Biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas vykdanti Valstybės kontrolė (Fiskalinė institucija) atliko Finansų ministerijos parengto 2017-2020 m. ekonominės raidos scenarijaus vertinimą ir pateikė Seimui išvadą dėl jo tvirtinimo. Išvadoje nurodoma, kad šis scenarijus yra nulemtas pasirinktų ir įvardytų prielaidų, pagrįstas esamais statistiniais duomenimis ir neprieštarauja ekonomikos dėsningumams, todėl Fiskalinė institucija jį tvirtina.
Pagal patvirtintą ekonominės raidos scenarijų, 2017 m. infliacija paspartės iki 3,4 proc. dėl vidaus ir išorės veiksnių. Išorės veiksnius lemia kylančios žaliavų kainos tarptautinėje rinkoje. Vidaus veiksniai apima administracinius sprendimus, tokius kaip PVM lengvatos šildymui panaikinimą ir akcizų alkoholiui pakėlimą. Pastaruosius metus augusių atlyginimų kaštai taip pat perkeliami į galutinio vartojimo kainą.
2015-2016 metais spartesnis nei našumas atlyginimų kilimas Lietuvos konkurencingumo per daug neslėgė, nes rėmėsi po ekonominės krizės susiformavusiu algų kėlimo rezervu. Šis rezervas senka, tačiau yra gausybė neišnaudotų galimybių, taikant tinkamą politiką ir verslo vadybą, pereiti nuo pigia darbo jėga grindžiamo prie aukštą pridėtinę vertę kuriančio verslo modelio ir palaikyti spartų darbo užmokesčio augimą, nedarant neigiamo poveikio konkurencingumui.
Gerėjančios išorės aplinkos projekcijos lemia nuosaikų Lietuvos eksporto atsigavimą vidutiniu laikotarpiu, tačiau ilgesnėje perspektyvoje eksportą ribos pasiūlos veiksniai. Atsigaunantis eksportas kartu su laukiamu investicijų augimu nulems BVP augimo paspartėjimą. Siekiant užtikrinti tolimesnį ekonomikos augimą, būtina tikslingai investuoti - orientuotis į efektyvų investuojamų lėšų panaudojimą, skatinti investicijas į veiklos efektyvinimą, inovacijų ir įmonių našumo augimą.
Ekonominės raidos projekcijos braižo lėtesnio BVP augimo perspektyvą, kurią didžiąja dalimi lemia prasčiausios Europos Sąjungoje Lietuvos demografinės prognozės. Esama Lietuvos gyventojų struktūra pagal amžių lemia, kad nuo 2023 m. Lietuvos potencialaus BVP augimas reikšmingai sulėtės dėl didelio darbingo amžiaus žmonių skaičiaus sumažėjimo. Įstatymų, reguliuojančių socialinį draudimą ir darbo santykius, pakeitimai darys reikšmingą poveikį ekonominiams rodikliams ir valdžios sektoriaus tvarumui.
Šių teisės aktų poveikį Fiskalinė institucija įvertins ir pristatys 2017 m. Lietuvos valdžios sektoriaus finansų tvarumo ataskaitoje.
Japonija prisidės prie Mongolijos gelbėjimo 850 mln. dolerių paskola
Japonija įsipareigojo skirti Mongolijai 850 mln. dolerių paskolą, siekiant išgelbėti šios šalies ekonomiką, trečiadienį pranešė šalies Finansų ministerija. Apie tai informuoja "Reuters".
Mongolija vasarį jau susitarė dėl 5,5 mlrd. dolerių gelbėjimo plano su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF).
Kritus žaliavų kainoms bei sustojus užsienio investicijoms, Mongolijos ekonomika patyrė krizę. Praėjusiais metais Mongolijos ekonomikos augimas siekė vos 1 proc., šaliai nepavyksta išlaikyti valiutos vertės ir valdyti savo skolų.
Vieno Finansų ministerijos pareigūno teigimu, dėl Japonijos paskolos buvo sutarta anksčiau šią savaitę. Tačiau, anot jo, derybos dar nėra baigtos.
Pasak TVF pranešimo vasarį, Japonija ir Pietų Korėja prie Mongolijos gelbėjimo plano iš viso prisidės apie 3 mlrd. dolerių.
Europarlamentarų sąlygos JK išstojimui – užtikrinti piliečių teises ir ES teisės laikymąsi
Trečiadienio vakarą Europos Parlamento (EP) Pirmininkų sueiga pritarė rezoliucijos projektui, kuriame minimos svarbios sąlygos tam, kad EP patvirtintų Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo susitarimą. Kitą trečiadienį dėl šios rezoliucijos bus balsuojama Strasbūre rengiamoje plenarinėje sesijoje.
Iki išstojimo datos JK turi naudotis visomis ES narės teisėmis, tačiau kartu vykdyti visus savo įsipareigojimus pagal ES sutartis, pažymima rezoliucijos projekte. Tai turi būti taikoma ir JK finansiniams įsipareigojimams ilgalaikiam ES biudžetui – net ir tuo atveju, jei jie tęstųsi po išstojimo datos. Iki šios datos JK taip pat privalo gerbti keturias ES laisves (laisvą asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimą), pripažinti Europos Teisingumo Teismo jurisdikciją, mokėti įmokas į ES biudžetą ir laikytis ES bendrosios prekybos politikos nuostatų, sakoma dokumento projekte.
„Išstojimas laikantis tvarkos yra absoliuti sąlyga ateities ES ir JK partnerystei, kokia ji bebūtų, – pareiškė EP pirmininkas Antonio Tajani. – Dėl to jokių derybų negali būti. Narystė ES yra privilegija, susieta su atsakomybe užtikrinti keturias ES laisves, kurios yra nedalomos.“
EP frakcijų vadovų ir Konstitucinių reikalų komiteto parengtame rezoliucijos projekte pažymima, jog iki išstojimo datos JK negali pradėti derybų dėl galimų prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis, taip pat dėl kokių nors susitarimų su atskiromis ES šalimis, nes tai pažeistų ES teisę.
"Gazprom" žada užbaigti "Turkijos srauto" projektą laiku - iki 2019 m. pabaigos
Rusijos dujų bendrovė "Gazprom" antrąjį šių metų pusmetį pradės tiesti jūrinę dujotiekio "Turkijos srautas" dalį ir žada užbaigti dviejų vamzdyno atšakų statybą iki 2019 m. pabaigos, trečiadienį praneša "Reuters" remdamasi Rusijos dujų koncernu.
"Turkijos srauto" projektas aktyviai vykdomas, griežtai laikantis grafiko", - pranešė "Gazprom".
Siekdamas vykdyti projektą ir koordinuoti darbus Turkijoje, "Gazprom" įsteigė Stambule bendrovę "South Stream Transport".
Gruodžio pabaigoje "Gazprom" pasirašė sutartį dėl "Turkijos srauto" jūrinės dalies pirmosios atšakos statybos. Pirmoji "Turkijos srauto" atšaka skirta tiekti dujas Turkijos vartotojams, antroji skirta užtikrinti dujų tiekimą Europos vartotojams. Kiekvienos atšakos praleidžiamasis pajėgumas sieks apie 16 mlrd. kubinių metrų per metus.
Pernai Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas sakė, kad pirmoji dujotiekio atšaka bus nutiesta antrąjį 2019 metų pusmetį, tačiau dėl antrosios atšakos tiesimo būtinos Europos Komisijos garantijos.
2017 metais "Gazprom" planavo dujotiekio "Turkijos srautas" statyboms išleisti 42 mlrd. rublių.
Vamzdyno Juodosios jūros dugnu į Europą projektas buvo įšaldytas 2015 m. pabaigoje pablogėjus Maskvos ir Ankaros santykiams po incidento lapkritį, kai Ankara numušė šalies oro erdvę pažeidusį Rusijos bombonešį.
Austrija siekia pasitraukti iš privalomos ES pabėgėlių kvotų sistemos
Austrijos vyriausybė planuoja pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES) pabėgėlių priėmimo programos, įpareigojančios šalį priimti dar daugiau pabėgėlių, nors šalis jau ir taip priėmė didesnę nei jai paskirtą prieglobsčio prašytojų dalį, informuoja RT.
"Manau, būtina Austrijai suteikti išimtį, nes šalis jau įvykdė savo įsipareigojimus. Aptarsime šį klausimą su Europos Komisija (EK). Kaip įmanoma greičiau išsiųsime Briuseliui laišką ir pradėsime diskusijas", - sakė Austrijos kancleris Kristianas Kernas (Christian Kern).
Pagal 2015 metais priimtą ES pabėgėlių perkėlimo programą Austrija turi priimti apie 460 prieglobsčio prašytojų iš Italijos ir apie 1 400 pabėgėlių iš Graikijos. Tačiau, Austrijai 2015 metais priėmus apie 90 tūkst. pabėgėlių, šalis laikinam laikotarpiui buvo atleista nuo pabėgėlių perkėlimo programos.
M. Sinkevičius: socialinis verslas Lietuvoje - jau ne išimtis
Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius sako, kad jau ketvirtus metus iš eilės Lietuvoje vykstantis socialinio verslo forumas, kurio tema - socialinė partnerystė: santykis tarp bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų, socialinio verslo ir savivaldos atstovų, siekia išplėtoti socialinės partnerystės viziją Lietuvoje ir pradėti kurti tam reikiamas prielaidas. Tai nusako pačią socialinio verslo idėjos esmę ir prigimtį. Socialinio verslo atstovai turi idėjų, kaip išspręsti vieną ar kitą visuomenės, miesto ar mažos bendruomenės problemą, ir svarbiausia - kaip tai padaryti versliai.
„Šiandien dinamiškomis verslo ir socialinės aplinkos sąlygomis neišvengiamai atsiranda naujų verslo ir visuomenės bendradarbiavimo formų. Mūsų visuomenė - ne išimtis. Socialiniam verslui ir neišnaudotoms jo galimybėms pastaruoju metu daugėja dėmesio tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniu mastu", - sveikindamas renginio dalyvius kalbėjo ūkio ministras M. Sinkevičius.
Pasak ūkio ministro, svarbiausias 2017 metų Socialinio verslo forumo tikslas - išplėtoti socialinės partnerystės viziją Lietuvoje ir pradėti kurti tam reikiamas prielaidas. Tai nusako pačią socialinio verslo idėjos esmę ir prigimtį. Socialinio verslo atstovai turi idėjų, kaip išspręsti vieną ar kitą visuomenės, miesto ar mažos bendruomenės problemą, ir svarbiausia - kaip tai padaryti versliai.
Ūkio ministerijos, Britų tarybos ir nevyriausybinių organizacijų „Avilys" bei „Geri norai LT" organizuotame forume dalyviai diskutavo apie svarbiausias socialinio verslo tendencijas ir augimo kryptis, aptarė, kaip kurti palankią aplinką, įgyvendinant socialinę partnerystę ir efektyvias viešąsias ir socialines paslaugas.
Socialinio verslo forume diskutuota apie socialinės partnerystės galimybes Lietuvoje: pristatyta ir nagrinėta geroji socialinio verslo plėtros praktika, situacija ir potencialas, telktas dėmesys į savivaldos, vietos organizacijų ir socialinio verslo atstovų bendradarbiavimo galimybes.
Renginyje taip pat diskutuota apie etniškai mišrių bendruomenių integraciją per socialinį verslą, investicijas į socialinį verslą ir viešuosius pirkimus, socialinio verslo galimybes ir potencialą, siekiant spręsti švietimo, kultūros paveldo, socialinių ir viešųjų paslaugų, vaikų teisių apsaugos ir kitų sričių problemas. Renginio dalyviai iš Jungtinės Karalystės ir Švedijos skaitė pranešimus apie socialinio verslo politikos formavimo šiose valstybėse patirtį.
Forume taip pat dalyvavo žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, Jungtinės Karalystės ambasadorė Lietuvoje Klerė Lorens (Claire Lawrence), Britų tarybos Lietuvoje direktorius Artūras Vasiliauskas, ministerijų ir savivaldos institucijų, viešųjų įstaigų „Versli Lietuva", Lietuvos inovacijų centro, nevyriausybinių organizacijų „Geri norai LT" „Avilys", Maisto banko, Vilniaus arkivyskupijos „Carito", mokslo įstaigų - Vilniaus universiteto ir kt. - atstovai.
Europos Komisijos duomenimis, socialinės ekonomikos vaidmuo yra svarbus Europos Sąjungos (ES) ekonomikai - ji sudaro apie 10 proc. bendrojo vidaus produkto. Kas ketvirta ES įsteigiama nauja įmonė yra socialinė įmonė. Socialinės ekonomikos srityje ES dirba daugiau kaip 11 mln. darbuotojų, t. y. 6 proc. dirbančių ES gyventojų.
.jpg)
