Į pradžią
05.05. Naujausios žinios
Savaitgalį bus minima Europos diena
Penktadienį Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose prasidės renginiai, skirti Europos dienai. Jie tęsis visą savaitgalį.
Europos diena švenčiama minint 1950 m. gegužės 9-ąją Prancūzijos užsienio reikalų ministro Robero Šumano (Robert Schuman) pateiktą siūlymą suvienyti Europą siekiant taikos žemyne. Jis paskatino įsteigti Europos bendrijas, kurios vėliau tapo Europos Sąjunga (ES).
Nuo penktadienio pietų iki sekmadienio vėlyvos popietės Vilniuje, nuo Vinco Kudirkos aikštės iki Katedros aikštės, veiks Europos restoranų mugė. Lankytojai galės paragauti Airijos, Belgijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Lenkijos, Lietuvos, Olandijos, Prancūzijos, Rumunijos, Švedijos, Vengrijos ir Vokietijos virtuvių patiekalų.
Nuo vidudienio V. Kudirkos aikštėje veiks SOLVIT centro informacinė pavėsinė, kurioje bus galima gauti patarimų, kaip išspręsti problemas dėl teisės gyventi, dirbti, studijuoti, užsiimti verslu ar gauti išmoką kitoje ES šalyje. Penktadienį ir šeštadienį toje pačioje aikštėje veiks ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos bei Europos vartotojų centro informacinės pavėsinės.
Šalimais bus galima išbandyti aktyvias pramogas: ledo ritulį, diskgolfą, šachmatus. Be to, šeštadienį V. Kudirkos aikštėje pastatytoje scenoje vyks koncertai.
Vilniuje šventę organizuoja Europos Parlamento Informacijos biuras Lietuvoje kartu su partneriais: Vilniaus miesto savivaldybe, Užsienio reikalų ministerija ir UAB "Concept Events & Media".
Inovacijų ekspertas įvertino Vyriausybės siūlomas mokesčių lengvatas
Vyriausybės pristatyti mokesčių siūlymai inovacijoms skatinti yra sveikintini, bet ambicingiems tikslams pasiekti vien nurodomų priemonių gali nepakakti, mano VšĮ "Lietuvos inovacijų centras" (LIC) direktorius Mantas Vilys, pasigedęs ketvirtadienį pristatytuose planuose konkretumo.
"Kartais svajoti ir siekti ambicingų tikslų yra gerai, kita vertus, norisi pamatuotų pragmatiškų žingsnių, siekiant tų tikslų, t.y., kaip planuojama pritraukti papildomą 1 mlrd. eurų investicijų per metus, kaip ketinama paskatinti įmones investuoti į tyrimus, inovacijas ir pan. Tas ryšys tarp didelių ambicijų ir konkrečių pakeitimų dar ne visai yra aiškus", - naujienų agentūrai ELTA ketvirtadienį sakė M. Vilys, Premjerui ir finansų ministrui pristačius priemones, kuriomis bus mėginama sukurti palankiausią visoje Europos Sąjungoje (ES) mokesčių režimą investicijoms į mokslinius tyrimus, išradimų komercializavimą, naujas technologijas.
Pasak inovacijų eksperto, dalis siūlymų yra kosmetiniai, modifikuojantys egzistuojančią sistemą, o tam tikri klausimai, regis, apskritai nepaliečiami.
"Dar ne visai įvertinta, kokį poveikį tai turės šalies įmonėms. Nes kai kurie iš tų siūlymų iš esmės paveiks didesnes arba jau ir dabar nemažai investuojančias į inovacijas bendroves, o kaip su tomis įmonėmis iš tradicinių sektorių, kaip su jaunomis ir perspektyviomis įmonėmis, kurios irgi galėtų daugiau investuoti? Naujų sprendimų nejaučiu, kad būtų pasiūlyta", - kalbėjo M. Vilys, pridūręs, kad nėra visai aišku, kas turima omenyje kalbant apie investicijų pritraukimą: ar tai yra dalinis ES struktūrinių fondų lėšų nukreipimas į verslą, inovacijas, ar vis dėlto privataus sektoriaus, tarptautinių įmonių investicijos.
M. Vilys pabrėžė, kad lėšų skyrimas inovacijoms yra teigiama iniciatyva, bet svarbu nepamiršti paties pinigų skyrimo proceso trūkumų. Pasak eksperto, yra didelis potencialas tobulinti biurokratinę sistemą, galvoti apie sumanius pinigų paskirstymo, investavimo būdus.
Lietuvos istorija mena
Lietuva gegužės 5-ąją:
1892 m. gimė pulkininkas Jonas Variakojis, krašto apsaugos ministras 1929-1930 m. Mirė 1963 m. Čikagoje (JAV).
1912 m. Peterburge išėjo pirmasis legalus bolševikų dienraščio "Pravda" numeris. Netrukus jis pradėjo eiti ir Lietuvoje.
1921 m. Meksika pripažino Lietuvą de jure.
1940 m. Telšiuose atidaryta pirmoji Lietuvoje filatelijos paroda.
1990 m. atkurta Lietuvos šaulių sąjunga.
1992 m. Lietuvos filatelininkų sąjunga tapo nuolatine Tarptautinės filatelininkų sąjungos nare.
2005 m. kelionę po visą Lietuvą iš sostinės geležinkelio stoties pradėjo vagonas - galerija su žinomų šalies grafikų darbais, įtrauktais į tarptautinį Baltijos šalių meno projektą "Rytoj yra dabar. Grafika".
2006 m. Lietuvoje su oficialiu vizitu apsilankė Japonijos užsienio reikalų ministras Taras Asas (Taro Aso). Tai buvo pirmasis šios šalies aukšto rango pareigūno apsilankymas Lietuvoje nuo diplomatinių santykių tarp abiejų valstybių atkūrimo 1991 m. spalio 10 d.
2006 m. Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Didžiuoju kryžiumi apdovanojo šalyje viešintį Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) prezidentą Žaką Rogą (Jacques Roge).
2012 m. Klaipėdos universiteto sportinių šokių ansamblis "Žuvėdra" Vienoje (Austrija) vykusiame Europos Lotynų Amerikos šokių ansamblių čempionate iškovojo aukso medalius. Klaipėdiečiai Europos čempionato nugalėtojais tapo aštuntąjį kartą.
2013 m. Kaune, šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje, aukotos šv. Mišios, skirtos arkikatedros 600 metų jubiliejui ir palaimintojo Jono Pauliaus II apsilankymo 20-mečiui. Šv. Mišias kartu su Lietuvos vyskupais ir kunigais aukojo popiežiaus ypatingasis pasiuntinys, Krokuvos arkivyskupas kardinolas Stanislavas Dzivišas (Stanislaw Dziwisz).
2014 m. Rusijos Federacija informavo apie Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos dvišalio susitarimo dėl papildomų pasitikėjimo ir saugumo priemonių nutraukimą. 2001 m. sudarytas susitarimas numatė, kad šalys kasmet keisis informacija apie įprastines karines pajėgas Lietuvos Respublikoje ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje pagal Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties (CFE) reikalavimus.
Ilzenbergo dvaras savaitgaliais kvies į pažintinę kelionę
Nuo pirmojo gegužės savaitgalio Rokiškio r. esantis Ilzenbergo dvaras kviečia prisiliesti prie dvariško gyvenimo būdo ir susipažinti su harmoningo ūkininkavimo išmintimi. Dviejų naujų ekskursijų dalyviai galės apsilankyti visiškai atkurtoje dvarvietėje su senaisiais ūkiniais pastatais, dvaro rūmais, išvysti laisvai besiganančius gyvulius, pamatyti gamtos paminklus.
Iki šiol Ilzenbergo dvare vykdavo tik iš anksto užsakytos ekskursijos, skirtos didelėms žmonių grupėms. Tačiau nuo gegužės 6 d. į savaitgalio ekskursijas galės leistis ir savarankiškai keliaujantys asmenys.
Į dvarą užsukusiems lankytojams pasiūlysime dvi temines ekskursijas. Pirmosios tema - „Prisilietimas prie dvariško gyvenimo". Šią ekskursiją pasirinkę svečiai išgirs penkių šimtmečių senumo dvaro atsiradimo įstoriją, susipažins su krašto legendomis ir pasakojimais, pamatys atkurtus bei visiškai funkcionuojančius statinius, kurie buvo įprasti to meto dvaruose", - pasakojo Ilzenbergo dvaro vietininkas Gintaras Bingelis.
Antrosios ekskursijos tema - „Pažintis su harmoningo ūkininkavimo išmintimi". Šią ekskursiją pasirinkę lankytojai bus supažindinti su ūkine dvaro dalimi, kurioje pasakojama apie biodinaminiais principais veikiantį ūkį: ką ir kaip auginti, kaip paruošti. Dvaro svečiai taip pat išvys, kur gaminami natūralūs produktai - pavyzdžiui, kaip atrodo duonkepės krosnys ar medaus sukimo cechas.
Eidami pro išpuoselėtą, kelių kilometrų ilgio takais išvingiuotą parką, ekskursijų dalyviai galės pasigrožėti istoriniais ąžuolais, iš kurių vienas pasižymi valstybinės reikšmės gamtine verte. Atvykusius svečius pasitiks laisvai besiganantys gyvuliai: karvidėse, arklidėse esantys galvijai, aptvaruose vaikštinėjančios žąsys bei vištos, pievose mekenančios avys.
„Viena populiariausių atrakcijų Ilzenbergo dvare - perėjimas per legendomis apipintą Meilės tiltą, kuris veda į ežero salą, esančią prie pat Latvijos sienos", - sakė G. Bingelis.
Teminės ekskursijos po Ilzenbergo dvarą vyks kiekvieną savaitgalį iki pat rugsėjo pabaigos. Kiekvienas atvykėlis sulauks ypatingo pasveikinimo, o išalkę ar ištroškę dvaro lankytojai galės pasistiprinti šalia svečių parkavimo aikštelės atsidariusioje Ilzenbergo ūkio produktų krautuvėlėje-kavinėje.
Ilzenbergo dvarą 1515 m. įkūrė Livonijos ordino riteris Berntas fon Kersenbrokas (Berndt von Kersenbrock). 2003 m. dvarą įsigijo verslininkas V. Barakauskas, pavertęs šį vienu iš dešimties savo projektų. Šiuo metu ekologinis Ilzenbergo ūkis siekia laipteliu aukštesnio - biodinaminio ūkio - statuso.
Klaipėda - žingsniu arčiau 2020 m. Europos jaunimo sostinės vardo
Klaipėda sėkmingai skinasi kelią Europos jaunimo sostinės titulo link. Nepriklausomų ekspertų komisija Briuselyje paskelbė 5 miestus kandidatus, kurie toliau dalyvaus atrankoje dėl 2020 metų Europos jaunimo sostinės vardo. Iš aštuonių pirmines paraiškas pateikusių miestų į antrąjį etapą pateko penki, tarp jų ir Klaipėda. Lietuvos uostamiesčiui toliau reikės konkuruoti su Amjenu (Prancūzija), Kišiniovu (Moldova), Timišoara (Rumunija), Filachu (Austrija).
Visų 5 miestų-kandidatų laukia nelengvas antrasis etapas. Per 2 mėnesius jie turės parengti ir pateikti ekspertų komisijai su jaunimo reikalais susijusią kultūrinių, socialinių, politinių renginių ir veiklų programą bei savivaldybės ir jaunimo partnerystės modelį, pagal kurį bus planuojami ir organizuojami Europos jaunimo sostinės 2020 metų renginiai.
„Europos jaunimo sostinės vardas padėtų į Klaipėdą pritraukti tiek nacionalinio, tiek tarptautinio masto renginius jaunimui, Klaipėda taptų tikra jaunimo renginių sostine. Teikdami paraišką iš jaunimo organizacijų sulaukėme daug palaikymo ir gerų atsiliepimų, kad Klaipėda ėmėsi iniciatyvos. Jau vien dalyvavimas turi išliekamąją vertę, tą pajutome rengdami paraišką Europos kultūros sostinės vardui gauti. O siekiant Europos jaunimo sostinės titulo vardan bendro tikslo susiburs daugybė jaunimo organizacijų, jų mintys, idėjos ir vizijos bus susistemintos ir išguldytos programoje. Turint bendrą matymą kur kas lengviau siekti tikslo - tapti patraukliu miestu jaunimui", - sako Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
Miestas nugalėtojas bus paskelbtas Europos jaunimo forumo narių tarybos metu lapkričio mėnesį Kaškaiše, Portugalijoje, kuri laimėjo 2018 metų Europos jaunimo sostinės titulą.
Buhalteriai ir auditoriai sukritikavo ketinimus riboti atsiskaitymus grynaisiais
Siūlomas atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas sukels nepatogumų daliai teisėtai veikiančių įmonių, teigia Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA), reaguodama į valdžios ketinimus taikyti 3 tūkst. eurų ribą ir taip suvaldyti šešėlinę ekonomiką.
LBAA kolegijos narys Laimis Jančiūnas šias priemones pavadino neadekvačiomis.
"Labai sveikiname norą mažinti šešėlį, bet klausimas, ar jį reikia mažinti tokiomis represinėmis priemonėmis. Yra Europos Sąjungoje išsivysčiusių ir gerai gyvenančių šalių, kurios netaiko jokių apribojimų. Faktas, kad Lietuvoje yra įmonių, įpratusių dirbti su grynaisiais (paslaugų, maitinimo įmonės), ir tas 3 tūkst. eurų limitas būtų tam tikras nepatogumas. Skatinama naudotis bankų, inkasatorių paslaugomis, kas irgi yra papildomi kaštai", - naujienų agentūrai ELTA ketvirtadienį teigė L. Jančiūnas, pasak kurio, grynųjų pinigų (netgi 3 tūkst. eurų ir didesnių sumų) gali prireikti darbo užmokesčiui išmokėti, atsiskaityti su partneriais. LBAA kolegijos narys pripažino, kad patiems buhalteriams siūlomi pakeitimai galėtų išeiti į naudą, nes grynųjų pinigų apskaita yra sunkesnė.
LBAA išplatintame pranešime taip pat pažymima, kad remontuodamiesi būstą ar mokėdami nuomą dalis žmonių ir toliau atsiskaitinės grynaisiais ir vengs mokesčių.
Finansų ministras Vilius Šapoka ketvirtadienį teigė, kad analogiškus ribojimus įtvirtinusios daugelis Europos šalių, jose apribojimai svyruoja nuo 500 eurų iki 2,5 tūkst. eurų.
OPEC atstovai: gavybos mažinimo susitarimas greičiausiai bus pratęstas
Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) greičiausiai pratęs savo susitarimą riboti naftos gavybą ir po birželio mėnesio, kai baigiasi pirminis susitarimas, OPEC atstovus ketvirtadienį cituoja "Reuters".
OPEC bei kai kurios kitos šalys susitarė per pirmąjį šių metų pusmetį 1,8 mln. barelių per dieną sumažinti naftos gavybą, siekiant pakelti kainas bei stabilizuoti rinką.
Tačiau OPEC mažinant gavybą susitarime nedalyvaujančių šalių naftos atsargos augo sparčiai ir organizacijai neleido pasiekti norimų rezultatų.
Nepaisant to, OPEC vadovai mano, kad gavybos mažinimas padeda rinkai, kuri artėja prie balanso tarp pasiūlos ir paklausos, tad šalys iš esmės sutaria, jog programa turėtų būti pratęsta ir antrąją šių metų pusę.
Likusios TPP narės nori plėtoti prekybos bloką be JAV, tačiau nesutaria dėl sąlygų
Likusios 11 Ramiojo vandenyno partnerystės (TPP) narių derybų metu nutarė prekybos bloką plėtoti ir be iš jo pasitraukusių Jungtinių Valstijų, bet šalys nesutaria dėl tam tikrų sutarties sąlygų, rašo "Nikkei".
Japonijos TPP derybininkas Keičis Kakatamis (Keiichi Kakatami) teigė, kad atstovai susitarė tęsti diskusijas.
Pasak jo, atstovai nesiginčijo dėl TPP 2015-aisiais nustatytų aukšto lygmens prekybos taisyklių realizavimo, ir dauguma jų sutiko dėl 11 šalių prekybos bloko.
Tačiau, iš pakto pasitraukus JAV, kai kurie nariai mano, kad pagal dabartines sąlygas, neturint laisvos prieigos prie Jungtinių Valstijų rinkos, TPP egzistavimą pateisinti būtų sunku.
K. Kakatamis teigia, kad po JAV pasitraukimo pagrindine TPP nare tapusi Japonija norėtų išsaugoti dabartines pakto sąlygas, bet priduria, jog kai kurios narės tam priešinasi.
Japonija teigia susitarimą norinti pasiekti iki šių metų lapkričio, kai vyks Azijos-Ramiojo vandenyno regiono ekonominio bendradarbiavimo suvažiavimas.
A. Cipras: Graikija atliko savo darbo dalį
Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) ketvirtadienį paragino kreditorius susitarti dėl galimo skolų nurašymo iki gegužės 22 dienos, kai euro zonos finansų ministrai susitiks Briuselyje dėl naujo Graikijos gelbėjimo plano, rašo "Reuters".
Graikija bei tarptautiniai kreditoriai šią savaitę pasiekė ilgai lauktą susitarimą dėl reformų, kurias įvykdžiusi šalis gaus prieigą prie 86 mlrd. eurų vertės gelbėjimo programos lėšų.
Europos Sąjunga (ES) bei dėl dalyvavimo naujoje gelbėjimo programoje neapsisprendžiantis Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pradėjo derybas dėl tolesnių fiskalinių tikslų Graikijai. Šios derybos yra esminės dėl galimo papildomo skolų nurašymo.
"Vidutinio laikotarpio skolų nurašymo priemonės turi būti aiškiai apibrėžtos iki gegužės 22 dienos. Graikija atliko savo darbo dalį, tad dabar įsipareigojimus turi įvykdyti visos šalys", - ministrams kalbėjo A. Cipras.
Manoma, kad susitarimas dėl skolos nurašymo gali paraginti TVF jungtis prie gelbėjimo programos, nes fondas ilgą laiką pažymėjo papildomo skolų nurašymo būtinybę.
Šiuo metu Graikijos skola siekia 179 proc. viso šalies BVP.
Japonija: jau beveik savaitę nepavyksta užgesinti gaisro radioaktyviame miške prie Fukušimos AE
Japonijos armijos kariškiai penktadienį atnaujino kovą su gaisru, kuris praėjusį šeštadienį kilo radioaktyviame miške uždaroje zonoje prie Fukušimos atominės elektrinės. Jam likviduoti naudojami sraigtasparniai, o žemėje ugnį gesina 240 žmonių su apsauginiais kombinezonais, praneša televizijos kanalas NHK.
Fukušimos prefektūros valdžios duomenimis, neužfiksuota, kad dėl gaisro būtų padidėjęs radiacijos lygis.
Iki šiol išdegė daugiau kaip 20 hektarų miško kalnų šlaituose prie Namijės miesto, kuris yra už kelių dešimčių kilometrų nuo avarinės jėgainės ir yra paskelbtas uždara zona. Kovoti su ugnimi trukdo stiprus vėjas. Manoma, kad gaisrą sukėlė žaibai.
JAV pajėgos išbandė branduolinį užtaisą galinčią nešti ilgojo nuotolio raketą
JAV karinės oro pajėgos išbandė branduolinį ginklą galinčią nešti ilgojo nuotolio raketą. Tarpžemyninė raketa „Minuteman" buvo paleista iš Vandenbergo karinės aviacijos bazės Kalifornijoje ir nusileido už 4 200 mylių bandymų poligone netoli Maršalo Salų Ramiajame vandenyne, pranešė stotis CNN, remdamasi JAV karinėmis oro pajėgomis.
Tai buvo antrasis bandymas per savaitę. JAV reguliariai bando savo tarpžemyninių ginklų sistemų tikslumą ir patikimumą. Didėjant įtampai Korėjos pusiasalyje, stebėtojai bandymus vadina reikšmingais.
"Eurostat": kovą prekybos apyvarta Lietuvoje ūgtelėjo 1,1 proc., o per metus išaugo 6,5 proc.
Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, šių metų kovą, palyginti su antruoju 2017 metų mėnesiu ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, mažmeninės prekybos apimtys euro zonoje pakilo 0,3 proc., o visoje Europos Sąjungoje smuko 0,2 proc. Šių metų vasarį rodiklis euro zonoje padidėjo 0,5 proc., o visoje ES - 0,7 proc.
2017-ųjų kovą, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, mažmeninės prekybos indeksas euro zonoje padidėjo 2,3 proc., o visoje ES - 2,5 proc.
"Eurostat" duomenimis, 2017 metų kovą mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje ūgtelėjo 1,1 proc., o per metus išaugo 6,5 proc.
Šių metų kovą, palyginti su vasariu, euro zonos ne maisto prekių sektorius pakilo 0,4 proc., maisto produktų, alkoholinių gėrimų bei rūkalų pardavimų rodikliai ūgtelėjo 0,2 proc., tuo tarpu transporto priemonių degalų pardavimai smuko 0,3 proc. Visoje ES maisto produktų, transporto priemonių degalų pardavimai ir ne maisto prekių sektorius atitinkamai smuko 0,4 ir 0,3 proc., tuo tarpu alkoholinių gėrimų bei rūkalų pardavimai kilstelėjo 0,1 proc.
Turimais ES valstybių narių duomenimis, mažmeninės prekybos apyvarta lyginamuoju laikotarpiu daugiausia pakilo Vengrijoje (1,8 proc.), Estijoje (1,6 proc.) ir Liuksemburge (1,5 proc.), o daugiausia sumažėjo Portugalijoje (2,3 proc.), Slovėnijoje ir Jungtinėje Karalystėje (po 2,2 proc.) bei Suomijoje (2,1 proc.).
Šių metų kovą, palyginti su tuo pačiu 2016 m. mėnesiu, ne maisto prekių pardavimai euro zonoje išaugo 3,1 proc., visoje ES - 3,7 proc.; maisto produktų, alkoholinių gėrimų ir rūkalų pardavimai euro zonoje išaugo 1,6 proc., visoje ES - 1,2 proc.; transporto priemonių degalų pardavimai euro zonoje liko stabilūs, o visoje ES pakilo 0,4 proc.
Turimais valstybių narių duomenimis, šiuo laikotarpiu mažmeninės prekybos apyvarta labiausiai išaugo Slovėnijoje (10,4 proc.), Rumunijoje (9,1 proc.) ir Liuksemburge (7,8 proc.).
Stebėti žiniasklaidą Lietuvoje pirmą kartą padeda dirbtinis intelektas
Žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovei „Mediaskopas", pirmajai Lietuvoje, jau kurį laiką padeda dirbtinis intelektas - automatinio lietuvių kalbos atpažinimo sistema, sukurta Estijos mokslininkų, dirbančių Kibernetikos institute prie Talino technologijų universiteto.
Ši technologija ne tik beveik realiu laiku garsinį tekstą verčia rašytiniu, bet ir puikiai tarnauja paieškai - įvedus žodį ar frazę, sistema randa tikslias televizijos ir radijo laidų vietas, kuriose nuskambėjo ieškomas tekstas, taip vartotojui sudarydama galimybę susipažinti su jam aktualia vaizdo ir garso medžiaga.
„Svarbi ne tik žiniose ar kitose laidose pranešama žodinė informacija, bet ir tai, kaip ji pateikiama - vaizdas, balsas, intonacijos. Dažnai žmogus nori pamatyti ir išgirsti konkrečią vietą, kur buvo paminėtas jis pats, jo kompanija ar jam svarbūs faktai. Be to, kalbos atpažinimo technologijos leidžia aprėpti praktiškai visą eterio laiką. Žmogui nebebūtina pačiam žiūrėti ar klausytis žinių. Jis taip pat turi galimybę susidaryti retrospektyvinį vaizdą - sužinoti, kas viena ar kita tema buvo kalbėta anksčiau, kokie argumentai buvo pateikiami. Ir tai yra didžiulis privalumas", - sako „Mediaskopo" direktorė Jūratė Stankuvienė.
Pasak jos, pasitelkti mokslininkus ir pritaikyti šnekos atpažinimo technologijas televizijos ir radijo laidų stebėsenai pirmasis sugalvojo Svenas-Erikas Heinsoo, įmonių grupės „Balti Meediamonitooringu Grupp Oū", Lietuvoje valdančios bendrovę „Mediaskopas", generalinis direktorius. Sistema, skirta estų kalbai, kuri startavo anksčiau nei lietuviška, šiuo metu naudojasi daugiau nei 90 proc. šiai įmonių grupei priklausančios Estijos žiniasklaidos stebėsenos ir tyrimų bendrovės klientų. Abiejų šalių vartotojų spektras labai platus: nuo politikos formuotojų, verslininkų - iki Bažnyčios atstovų.
„Mediaskopo" vadovė pabrėžia, kad automatinio kalbos atpažinimo sistema, kaip ir kitos bendrovėje taikomos technologijos - tekstiniai pranešimai vos pasirodžius aktualiai informacijai, greitas ir patogus paieškos ir analizės įrankis - leidžia stebėti komunikacijos parametrus realiu laiku ir nedelsiant reaguoti į pokyčius.
„Savo klientams esame tarsi dronas virš žiniasklaidos ir socialinės medijos lauko - jei pamatome jam ką nors svarbaus, galime pritraukti ir išryškinti. Taip pat suteikiame galimybę pamatyti, kaip formuojamas įvaizdis, visuomenės nuomonė, valdomos krizės ir dar daugelį kitų parametrų. Tai svarbu ir naudinga rūpinantis reputacija, stebint tendencijas, verslo žvalgybai, marketingui, personalui. Inovatyvių technologijų dėka mes dabar galime tikrai daug kuo padėti, pasiekiant ir konkurencinį pranašumą", - sako J. Stankuvienė.
„Mediaskopas" yra didžiausia Lietuvoje žiniasklaidos stebėsenos ir analizės sprendimus teikianti bendrovė, savo veiklą pradėjusi 1998 m. ir šiuo metu turinti daugiau nei 250 klientų - Lietuvos ir užsienio verslo bei valstybės institucijų. 2014 m. Estijos įmonių grupei „Balti Meediamonitooringu Grupp Oū" įsigijus „Mediaskopą", bendrovė tapo šios grupės, valdančios vienintelį Baltijos šalyse žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovių tinklą, įmone. „Mediaskopas" teikia Lietuvos, o kartu su partneriais - ir Latvijos bei Estijos žiniasklaidos stebėsenos ir analizės paslaugas. Narystė Tarptautinėje žiniasklaidos stebėsenos bendrovių federacijoje (FIBEP) suteikia įmonei galimybę apžvelgti kitų užsienio šalių žiniasklaidą.
Pranešimai: Irano anglies kasykloje įvykęs sprogimas pasiglemžė mažiausiai 35 žmonių gyvybes
Šiaurės Irano anglies kasykloje įvykęs sprogimas nusinešė mažiausiai 35 žmonių gyvybes, ketvirtadienį pranešė šalies naujienų agentūros. Tuo tarpu gelbėtojai antrą dieną iš eilės stengėsi pasiekti šachtoje po sprogimo likusius įkalintus žmones, skelbia naujienų agentūra AP.
Naujienų agentūros „Fars", „Mehr" ir „Tasnim" ketvirtadienį ryte pranešė panašią informaciją. Tuo tarpu Irano valstybinė žiniasklaida apie trečiadienį Golestano provincijos kasykloje įvykusios nelaimės aukų skaičiaus padidėjimą kol kas neskelbė. Kalbėdamas tiesioginės valstybinės televizijos transliacijos metu, provincijos nelaimių valdymo tarnybos vadovas sakė, kad kol kas iš šachtos buvo ištraukti 22 žuvusiųjų kūnai.
Po nelaimės Golestano provincijoje bus paskelbtas trijų dienų gedulas. Tuo tarpu šalies prezidentas Hasanas Ruhanis (Hassan Rouhani) savo vyriausybei nurodė panaudoti visus turimus išteklius, kad būtų išgelbėti šachtoje įkalinti žmonės, pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA.
B. Obama pristatė savo prezidentinės bibliotekos statybos planus
Buvęs JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) pristatė savo prezidentinės bibliotekos statybos Čikagoje, kur anksčiau gyveno, planus. Trijų modernių pastatų kompleksas iškils parke prie Mičigano ežero. Be bibliotekos bus statomas muziejus ir renginių centras. Statybų kaštai vertinami 500 mln. dolerių (460 mln. eurų), praneša agentūra AFP.
Buvę JAV prezidentai tradiciškai savo gimtojoje valstijoje turi biblioteką su jai priklausančiu muziejumi, kur saugomi dokumentai ir kiti istoriniai jų kadencijos daiktai. Tačiau B. Obamos prezidentinė biblioteka, remiantis planais, pirmiausiai bus bendravimo ir mokymų centras. Jos tikslas yra „paruošti kitą lyderių-asmenybių kartą", - sakė B. Obama.
Jam svarbu pastatyti ne didelį pastatą, „kuris yra negyvas", - kalbėjo buvęs prezidentas. Jis esą norėjo „kažko gyvo", „veiklos centro bendruomenei, miestui ir šaliai". Planuojamas ir sodas, vietos piknikui, rogučių trasa bei apžvalgos aikštelė.
20 500 kvadratinių metrų dydžio teritorija yra Čikagos probleminiame Saut Saido (South Side) rajone. Šiame skurdo ir nusikalstamumo paženklintame kvartale B. Obama devintojo dešimtmečio viduryje dirbo socialiniu darbuotoju. Vėliau jis elitiniame Harvardo universitete studijavo teisę ir pasuko į politiką.
Užsienio istorinių sukakčių kalendorius
Įdomiausi gegužės 5-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1705 m. mirė Šventosios Romos imperijos imperatorius Leopoldas I, valdęs beveik 50 metų - nuo 1658-ųjų iki savo mirties.
1760 m. už tarno nužudymą Londone pakartas grafas Ferersas (Ferrers) - jis tapo paskutiniu Didžiosios Britanijos peru, kuriam įvykdyta mirties bausmė.
1813 m. gimė danų teologas, religijos filosofas ir egzistencializmo pradininkas Siorenas Kyrkegoras (Soren Kierkegaard).
1818 m. gimė šiuolaikinio socializmo ir komunizmo teoretikas Karlas Marksas (Karl Marx). Kartu su Frydrichu Engelsu (Friedrich Engels) jis 1848 metais parašė Komunistų manifestą.
1821 m. šv. Elenos saloje britų nelaisvėje mirė Prancūzijos imperatorius ir Europos nukariautojas Napoleonas Bonapartas (Napoleon Bonaparte).
1846 m. Lenkijoje gimė knygos "Quo Vadis?" autorius ir 1905 metų Nobelio literatūros premijos laureatas Henrikas Senkevičius (Henryk Sienkiewicz).
1860 m. Džiuzepė Garibaldis (Giuseppe Garibaldi) su savo armija iš Genujos patraukė į karo žygį prieš Siciliją ir Neapolį.
1877 m. gimė Georgijus Sedovas, rusų jūrininkas, Arkties tyrinėtojas.
1916 m. gimė septintasis Indijos prezidentas, vadovavęs 1982-1987 metais, Gianis Zailas Singhas (Giani Zail Singh).
1955 m. Vokietijos Federacinė Respublika atgavo po Antrojo pasaulinio karo prarastą suverenumą bei įstojo į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO).
1967 m. iš Kalifornijos paleistas pirmasis Didžiosios Britanijos dirbtinis Žemės palydovas "Ariel II
1980 m. Didžiosios Britanijos elitinės pajėgos Londone šturmavo Irano ambasadą ir nukovė keturis iš penkių ginkluotų ekstremistų, užgrobusių pastatą ir paėmusių įkaitų.
1996 m. Ispanijos karalius Chuanas Karlas (Juan Carlos) ministru pirmininku prisaikdino konservatorių lyderį Chosė Mariją Asnarą (Jose Maria Aznar). Prieš tai Ispaniją 13 metų valdė socialistai.
1999 m. Indonezija ir Portugalija pasirašė susitarimą, kuris atvėrė kelią Rytų Timoro nepriklausomybei. Gegužės 7-ąją susitarimui pritarė JT Saugumo Taryba.
2000 m. Turkijos prezidentu išrinktas reformatoriškų pažiūrų teisėjas Ahmetas Nedždetas Sezeras (Ahmet Necdet Sezer).
2002 m. po dešimties dienų kosmose į Žemę sugrįžo antrasis kosmoso turistas - 24 mln. JAV dolerių už šią kelionę sumokėjęs verslininkas Markas Šatlvortas (Mark Shuttleworth) iš Pietų Afrikos.
2002 m. sutriuškinęs kraštutinių dešiniųjų lyderį Žaną Mari Le Peną (Jean-Marie Le Pen) ir iškovojęs 82 proc. balsų Prancūzijos prezidentu antrajai kadencijai perrinktas konservatorius Žakas Širakas (Jacques Chirac).
2003 m. Pietų Afrikos Respublikoje mirė garsus kovotojas su apartheido režimu Volteris Sisulu (Walter Sisulu), ilgametis Nelsono Mandelos (Nelson Mandela) draugas ir globėjas.
2004 m. Pablo Pikaso (Pablo Picasso) kūrinys "Garcon a la Pipe" ("Berniukas su pypke") Niujorke buvo parduotas už 104 mln. 168 tūkst. JAV dolerių (85,7 mln. eurų). Tai pirmas kartas, kai tapybos kūrinys "įveikė" 100 mln. dolerių kartelę. 1905 metais P. Pikaso nutapytas paveikslas yra brangiausias paveikslas pasaulyje.
2007 m. mirė amerikiečių fizikas Teodoras Haroldas Meimanas (Theodore Harold Maiman). Jis pagamino pirmąjį veikiantį lazerį.
2012 m. Japonija sustabdė savo paskutinį branduolinį reaktorių, ir šalis pirmą kartą nuo 1970 metų liko be branduolinės energijos.
2013 m. panaudojus naujausią trimatę spausdinimo technologiją, JAV kompanija pirmą kartą "atspausdino" veikiantį plastikinį ginklą. Saugumo tarnybų pareigūnai pripažįsta, kad plastikinių ginklų neaptinka jokie oro uostuose esantys detektoriai.
2015 m. princas Viljamas (William) ir Kembridžo kunigaikštienė Ketrina (Catherine) pirmą kartą paskelbė dukters vardą - Šarlotė Elizabet Diana (Charlotte Elizabeth Diana).
Rusija, Turkija ir Iranas pasirašė susitarimą dėl saugumo zonų kūrimo Sirijoje
Turkija, Rusija ir Iranas pasirašė susitarimą, raginantį karo draskomoje Sirijoje įkurti keturias "deeskalacijos zonas" ir taip dar kartą pamėginti sustabdyti šioje šalyje vykstantį kraujo liejimą, praneša naujienų agentūra AP.
Tačiau trijų skirtingas konflikto puses remiančių šalių pareigūnams Kazachstane vykstančiose Sirijos taikos derybose pasirašant šį susitarimą, kai kurie Sirijos opozicijos delegacijos nariai protestuodami šaukė ir paliko konferencijų salę.
Opozicija apskritai nepritarė Irano dalyvavimui konferencijoje, kaltindama jį esant viena iš 400 tūkst. žmonių pražudžiusio konflikto šalių.
Kazachstane pasirašytu susitarimu Šiaurės, Vidurio ir Pietų Sirijoje raginama įkurti keturias saugumo zonas. Tačiau paaiškinimų, kaip tose teritorijose bus pažabotas kraujo liejimas, nepateikiama.
Į Kabulą grįžo vienas žiauriausių buvusių Afganistano karo vadų G. Hekmatjaras
Lydimas gausiai ginkluotos vilkstinės, ketvirtadienį į sostinę Kabulą grįžo vienas žiauriausių buvusių karo vadų Afganistano istorijoje. Gulbudino Hekmatjaro (Gulbuddin Hekmatyar) konvojų sudarė šimtai automobilių, sakė jo atstovas Kariburahmanas Saidas (Kariburrahman Said), kuriuo remiasi agentūra dpa.
70 metų G. Hekmatjaras į Kabulą grįžo po 20 tremtyje praleistų metų ir rudenį pasirašytos taikos sutarties su Afganistano vyriausybe. Po sugrįžimo jis ketino susitikti su prezidentu Ašrafu Ganiu (Ashraf Ghani). Penktadienį planuojama G. Hekmatjaro kalba dideliame Gasio (Ghasi) stadione.
Islamistas kietosios rankos šalininkas G. Hekmatjaras daugeliui yra karo nusikaltėlis. Devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje jis pradžioje buvo Saudo Arabijos ir JAV geriausiai finansuojamas modžahedų vadas priešinantis sovietų okupacijai Afganistane. Tačiau per po to vykusį pilietinį karą tarp modžahedų frakcijų dėl valdžios Kabule jis ne vieną savaitę raketomis atakavo miestą, žuvo tūkstančiai žmonių.
.jpg)
