Į pradžią
06.21. Naujausios žinios
Po Europą keliaujančio styginių instrumentų orkestro iš JAV maršrute yra ir Kaunas
Preucilo muzikos mokykloje, Ajovos valstijoje (JAV) suburtas prestižinis styginių instrumentų orkestras "Preucil" šią vasarą keliauja po Europą. Viena iš orkestro stotelių tapo Kaunas, kuriame jaunieji muzikantai surengs pasirodymą.
Nemokamas koncertas vyks trečiadienio vakarą Kauno kultūros centre "Tautos namai". Čia šios mokyklos auklėtiniai atliks širdį virpinančią klasiką: nuo J. Štrauso iki A. Vivaldžio kūrinių. Vakaro metu prie šio patyrusio, po pasaulį keliaujančio "Preucil" styginių instrumentų orkestro prisijungs ir Kauno muzikos mokyklų moksleiviai.
Prie Seimo piketuos miškininkai
Trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitetui rengiant posėdį dėl valstybinių miškų reformos Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (LMPF) prie Seimo surengs atskirus piketus dėl esą skubotos ir neskaidrios valstybinių miškų valdymo reformos.
„Siekiame atkreipti dėmesį į chaosą ir politikų savivaliavimą įgyvendinant valstybinių miškų reformą. Pavyzdžiui, ką tik visiškai netikėtai (net ir daliai narių) į Seimo Aplinkos apsaugos komiteto darbotvarkę įtrauktas klausimas dėl valstybinių miškų reformos", - sako LMPF pirmininkė Inga Ruginienė.
Jos teigimu, belieka apgailestauti, kad "valdantieji, mūsų tariami socialiniai partneriai, nuolat slapukauja ir neatsakingai skubina procesus, nepaisydami ne tik elementarios etikos, bet ir teisės aktų. Jei viskas daroma skubotai, „po kilimu", o visuomenė tik pastatoma prieš faktą, kokios reformos kokybės galime tikėtis?" - piktinasi I. Ruginienė.
LMPF pirmininkė įsitikinusi: jei parlamentarai būtų elgęsi pagal taisykles, o ne bandę gudrauti, tikriausiai jau senokai būtų susitarta dėl reformos įgyvendinimo.
"Pirmiausia klausimai turėjo būti aptarti su socialiniais partneriais, o tik tuomet nukeliauti į įstatymo projektą. Kėlėme šį klausimą prieš patenkant projektui į Seimą, tačiau konsultacijos vyko formaliai, realių derybų nebuvo, jų laukiame. Man skambina žmogus iš regiono, kuris turi šeimą ir pasiėmęs paskolą, ir klausia, ar jam jau reikia ieškotis naujo darbo, ar ne, ir nieko negaliu jam atsakyti", - naujienų agentūrai ELTA yra sakiusi I. Ruginienė.
Seime šiuo metu svarstoma Aplinkos ministerijos rengiama valstybinių miškų valdymo pertvarka numato įmonės "Lietuvos valstybiniai miškai" steigimą, o šiuo metu valstybiniais miškais Lietuvoje besirūpinančios 42 urėdijos būtų sustambintos ir paverstos 25 filialais regionuose. Kartu būtų likviduojama Generalinė miškų urėdija ir Valstybinis miškotvarkos institutas.
Anot ministerijos, tokia reforma leistų sumažinti miškų valdymo biurokratinį aparatą, ir dėl to valstybė kasmet sutaupytų 13 mln. eurų. Išlaidos reformai siektų iki 5 mln. eurų. Keičiant valstybinių miškų valdymą planuojama atleisti apie 400 žmonių.
Piketu bus raginama įvykdyti pažadus stabdyti statybas prie Misionierių ansamblio
Trečiadienį prie Aplinkos ministerijos visuomeninių organizacijų atstovai rengia piketą, ragindami įvykdyti viešą pažadą stabdyti prie buvusio Vilniaus misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ansamblio (Misionierių ansamblis) vykdomas daugiabučių namų statybas, kurios išprovokavo dėl kultūros paveldo vertybių naikinimo pasipiktinusios visuomenės protestus.
Prieš tris savaites Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pranešė stabdysianti šias statybas, nes nustačiusi grubius Statybos įstatymo pažeidimus: statinio dalis yra statoma statytojui nepriklausančiame gretimame sklype, be to, darbai vykdomi ne pagal patvirtintą projektą.
Gegužės 24 d. visuomeninių organizacijų atstovai kreipėsi į UNESCO Pasaulio paveldo komitetą, prašydami padėti sustabdyti Misionierių ansamblio ir UNESCO saugomos pasaulio paveldo vietovės Vilniaus istorinio centro naikinimą - toks prašymas buvo išsiųstas Lietuvos valdžios institucijoms nereaguojant į grėsmę, kad statant daugiabučius namus bus neatitaisomai sužaloti vienas vertingiausių Lietuvos kultūros paminklų bei į Pasaulio paveldo sąrašą įrašyto Vilniaus senamiesčio kraštovaizdis. Internete pritarimą šiam kreipimuisi pareiškė apie 2000 Lietuvos, Lenkijos ir kitų Europos valstybių piliečių, tarp jų ir žinomi akademinės visuomenės atstovai bei menininkai.
Prašymus ginti viešąjį interesą dėl šių statybų prokuratūrai yra pateikusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Valstybinė kultūros paveldo komisija ir Seimo narys Naglis Puteikis.
Neseniai buvo paviešinta informacija apie du kyšininkavimo atvejus, tiesiogiai susijusius su šiomis statybomis ir kelią joms atvėrusiu specialiuoju planu.
Piketą organizuoja Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis, susibūręs ginti viešąsias erdves ir paveldą nuo valdžios savivalės.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos kreipimesi į Generalinę prokuratūrą ypatingas dėmesys skiriamas Kultūros paveldo departamento organizuotam Misionierių vienuolyno statinių ansamblio specialiajam paveldosaugos planui, kuris ir sudarė sąlygas vystyti prieštaringai vertinamas statybas šioje itin jautrioje Vilniaus istorinio centro - UNESCO Pasaulio paveldo vietovės - teritorijoje.
Specialiuoju planu ansamblio teritorija buvo sumažinta beveik du kartus. Suformuotos atskiros Vaikelio Jėzaus vaikų prieglaudos su buvusio sodo vieta ir Misionierių vienuolyno su bažnyčia teritorijos. Abejonių kelia istorinių duomenų, kuriais remiantis buvo atskirtos šios vertybės, pagrįstumas.
Iki šiol galiojančiame 2012 m. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte įvardyta, kad prie vienuolyno veikė Vaikelio Jėzaus prieglauda, įkurta 1788-1791 m. Jie buvo susiję funkciniais ryšiais ir veikė kaip vientisas ansamblis. Specialiojo plano organizatorius turėjo atlikti išsamius istorinius ar kitus tyrimus ir tik jų pagrindu keisti teritorijos ribas.
Atkreiptinas dėmesys, kad, rengiant Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentą, specialistai įvardijo, jog buvusioje sodo vietoje galimas tik želdynų restauravimas-regeneravimas. Vis dėlto specialusis planas sudarė sąlygas šioje vietoje vykdyti statybų plėtrą.
Pastebėtina, kad specialiaisiais paveldosaugos planais turėtų būti nustatomos naudojimo sąlygos, išsaugančios kultūros paveldo objektus. Lieka neaišku, kokiu būdu, organizuojant naujų gyvenamųjų namų statybas, turėtų būti išsaugotas kultūros paveldas, ypač - supančio kultūrinio kraštovaizdžio ir Vilniaus Misionierių vienuolyno statinių ansamblio autentiškumas. Pastarasis yra vienas svarbiausių architektūrinių dominančių, siejamų su Vilniaus istorinio centro kultūriniu identitetu.
Paraiškoje Pasaulio paveldo komitetui dėl Vilniaus istorinio centro įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą buvo nurodyta, kad istorijos požiūriu pagrindiniai pastatai ir jų kompleksai priklauso šešioms didelėms grupėms, iš kurių viena yra Vizitiečių-Misionierių bažnyčios.
Viešinant specialųjį planą informacinėje erdvėje buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys. 2014 m. planavimo organizatoriaus pranešime įvardytas tikslas išsaugoti ansamblį ir jo teritoriją bei įteisinti jam skirtus paveldosaugos reikalavimus. Pranešime nebuvo pateikta informacija apie specialiuoju planu suformuotą Vaikelio Jėzaus vaikų prieglaudos teritoriją bei apie planuojamą šios teritorijos užstatymą naujais gyvenamaisiais pastatais.
Valstybinė kultūros paveldo komisija dar pernai nepritarė buvusios Vaikelio Jėzaus vaikų prieglaudos pastato teritorijoje statomų daugiabučių gyvenamųjų namų su požemine automobilių stovėjimo aikštele projektiniams pasiūlymams. Buvo konstatuota, kad projektiniai sprendiniai gali daryti neigiamą poveikį Vilniaus istorinio centro panoramoms bei siluetui, o numatytas užstatymo tankumas - daryti žalingą įtaką vietos charakteriui.
Vilniuje lankysis Ispanijos užsienio reikalų ir bendradarbiavimo ministras
Trečiadienį Vilniuje lankysis Ispanijos užsienio reikalų ir bendradarbiavimo ministras Alfonsas Marija Dastis Kesedas (Alfonso Maria Dastis Quecedo).
Ispanijos ministras susitiks su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi. Po susitikimo planuojama spaudos konferencija.
Susitikimo metu ketinama aptarti Lietuvos ir Ispanijos dvišalį bendradarbiavimą, saugumo regione, bendradarbiavimo ES ir NATO, taip pat Rytų kaimynystės, padėties Rusijoje ir Ukrainoje klausimus.
Ispanijos užsienio reikalų ir bendradarbiavimo ministras taip pat susitiks su Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu.
Poezijos žaismė lietuviškai ir itališkai
Trečiadienio pavakarę Maironio lietuvių literatūros muziejuje, Kauno senamiestyje, vyks poezijos vakaras „Būtis tarp žodžių skleidžias...".
Skambės Elvinos Baužaitės ir Kristinos Janušaitės - Valleri poetinis dialogas lietuvių ir italų kalbomis. Muzikuos tarptautinių konkursų laureatas Vytenis Danielius, du kartus už tarptautinius muzikinius laimėjimus apdovanotas Prezidentės Dalios Grybauskaitės. Renginį ves ir E. Baužaitę pristatys, autorės eiles skaitys lituanistė Almantė Šimkuvienė. K. Janušaitės-Valleri kūrybą aptars literatūrologė Agnė Cesiulė.
Pristatydamas pagrindines poetes, Maironio lietuvių literatūros muziejus mini, jog E. Baužaitė - autorė šešių knygų („Juoda spindinti rožė", „Balta skaisti rožė", „Raudona mylinti rožė", „Aš ir tu - tas pats žmogus", „Pasaulis po persiku", „Prisimink (esu)", - pirmosios trys ir naujausia, pasirodžiusi 2016 m., - poezijos). Save ji vadina žodžio žmogumi, aktyviai rengia poetinius skaitymo vakarus, įvairius kūrybos pristatymus. Poetei svarbiausia - sielos laisvė buityje kaip būtyje, susikurtoje asmeninėje realybėje.
E. Baužaitės „Raudona mylinti rožė" 2010 m. pristatyta Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Apsisuko ratas, ir autorė, pabuvojusi Kauno menininkų, Vilniaus mokytojų namuose, Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčios salėje, memorialiniame Tomo Mano muziejuje, Nidoje, sava kūryba grįžta į Maironio muziejų. Šį kartą - drauge su K. Janušaite-Valleri būties jausmo ir poetinės kalbos bendrystėje.
K. Janušaitė-Valleri - publicistė, vertėja, gyvenanti Italijoje ir rašanti eilėraščius lietuvių bei italų kalbomis. Jos kūryba spausdinta įvairiuose lietuvių, italų literatūros leidiniuose. Lietuvoje - „Šiaurės Atėnuose", „Nemune", „Literatūroje ir mene", VU Filologinio rudens almanache „Ligoninės priimamasis" (2002). Italijoje - tarptautiniame migrantų literatūros žurnale „El Ghibli"; poezijos rinktinėse. Lietuvė poetė dalyvavo įvairiuose literatūros konkursuose Italijoje ir dviejuose iš jų poezijos sekcijoje užėmė pirmąsias vietas.
2013 metais japonų ambasados Lietuvoje organizuotame haiku konkurse K. Janušaitės-Valleri tekstas buvo atrinktas į geriausiųjų penketuką. K. Janušaitė-Valleri - aktyvi ir įvairių kultūros bei literatūros renginių Lietuvoje dalyvė, ne kartą pristačiusi savo kūrybą ir Italijoje. 2015 m. Venecijoje Džiudekos menų festivalio metu surengė autorinį savo kūrybos vakarą „Dialogo tra le culture: poesie in lituano ed italiano". Šiuo metu bendradarbiauja su poezijos knygų leidėju „Samuele editore".
Žodį, kalbą K. Janušaitė-Valleri suvokia kaip savo esatį - vidinius namus. Rašydama gimtąja kalba sugrįžta prie savo ištakų, prie lietuviškosios tapatybės. Kurdama italų kalba, tarsi iš vidaus prisiliečia, priartėja prie naujos kultūros ir visuomenės. Eilėraštis, (už)gimstantis dviejų kultūrų sandūroje, įtrūkyje, atveria kelią tarpkultūriniam bei kūrybiniam dialogui. Į tokį poetinį pasikalbėjimą, paženklintą skirtingų patirčių, ir leidžiasi E. Baužaitė bei K. Janušaitė-Valleri bendru kūrybos vakaru.
Lietuvos istorijos akcentai
Lietuva birželio 21-ąją:
1997 m. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje vyskupu konsekruotas Jėzaus draugijos provincijolas Lietuvai ir Latvijai kunigas Jonas Boruta.
1999 m. Vilniuje įsteigtas Lietuvos ir Ukrainos prezidentų globojamas Taraso Ševčenkos fondas, skatinantis abiejų šalių menininkų, rašytojų bei jaunimo ryšius.
2000 m. Meksikos pakrantėje uragano metu paslaptingai dingo Lietuvos motorlaivis "Linkuva" su 18 narių įgula.
2001 m. Klaipėdos skulptūrų parke atidengtas paminklas Ramiajame vandenyne žuvusiai transportinio refrižeratoriaus "Linkuva" įgulai.
2003 m. pirmą kartą Lietuvos bažnyčios istorijoje dvi moterys - klaipėdietė Sigita Švambarienė ir biržietė Gitana Gasiūnaitė - Biržų evangelikų reformatų bažnyčioje ordinuotos į diakones. Jos įgaliotos lygiomis teisėmis su vyrais dvasininkais skelbti Dievo žodį.
2006 m. eidamas 77-uosius metus mirė vienas iš Lietuvos džiazo ir estradinės muzikos pradininkų, kompozitorius, pedagogas Juozas Tiškus.
2009 m. Jonavoje, Santarvės aikštėje, atidengta vieno reikšmingiausių lietuvių raštijos pradininkų Abraomo Kulviečio bronzinė skulptūra.
Antikorupcijos komisija tirs e. sveikatos projekto įgyvendinimą
Seimo Antikorupcijos komisija tirs e. sveikatos projekto įgyvendinimą.
Seimas antradienį priėmė nutarimą, kuriuo komisijai suteikė laikinosios tyrimo komisijos statusą ir pavedė atlikti parlamentinį tyrimą dėl trijų Nacionalinės elektroninės sveikatos sistemos kūrimo etapų (NESS I, NESS II, ESPBI IS).
Nutarimas priimtas 99 parlamentarams balsavus „už".
Komisija sieks išsiaiškinti, kokie asmenys inicijavo ir dalyvavo e. sveikata projekto kūrime, jo įgyvendinime; kas yra atsakingas, kad e. sveikata projekto tikslai nepasiekti. Tyrimo metu bus siekiama išsiaiškinti, ar projekto įgyvendinime dalyvavę asmenys nepateko į viešųjų ir privačių interesų konfliktą; dėl kokių priežasčių trečiajame projekto etape įdiegta ESPBI IS dirba neefektyviai, stringa, o gydymo įstaigos vietoj naudojimosi e. sveikatos sistema kuria naujas integracines sąsajas su gydymo įstaigų informacinėmis sistemomis; kokia VĮ Registrų centro, dalyvavusio projekto įgyvendinime, atsakomybė.
Seimas pavedė komisijai parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadas pateikti Seimui iki 2017 m. gruodžio 1 d.
„Nutarimo atsiradimą sąlygojo audito ataskaita, kurioje aptarti visi trys bandymai įdiegti elektroninę sveikatos sistemą Lietuvoje. Galutiniai vartotojai dėl sistemos netobulumo ir ydingumo nenoriai naudojasi šia sistema. Mes šiandien neturime atsakymų, kodėl šita sistema tinkamai neveikia, o asignavimų panaudota daug ir atsakomybės nėra", - projekto pristatymo metu yra sakęs Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.
Valstybės kontrolė, šių metų balandį atlikusi auditą, konstatavo, kad sukurta e. sveikata sistema veikia ne visa galia, e. sveikata sistemos kūrimo etapu nedalyvavo asmenys, būsimi sistemos naudotojai, todėl sistema yra biurokratizuota, nepatogi naudojimui; nebuvo apmokyti galimi e. sveikata sistemos naudotojai ja naudotis. Nustatyta, kad ne visi planuoti ir finansuoti plėtros rezultatai pasiekti ir pamatuojami; trūksta e. sveikatos sistemos kokybinių rodiklių; planuojami įgyvendinti nepasiteisinantys telemedicinos sprendimai; neužtikrintas nacionalinių ir regioninių projektų koordinavimas, dubliuojamas finansavimas panašius sprendimus realizuojantiems regioniniams projektams; už informacinės sistemos palaikymą su VĮ Registrų centru atsiskaitoma be pagrįstos informacijos, neįsitikinus atliktų darbų kokybe; neįgyvendintos visos visaverčiam informacinės sistemos veikimui reikalingos tarpusavio sąsajos ir kt.
E. sveikata projektui įgyvendinti 2005-2015 m. buvo išleista 40 609 591 euras. Pagal 2015 m. patvirtintą Lietuvos e. sveikatos sistemos 2015-2025 m. plėtros programą ir jos priemonių planą, yra numatyta, kad tolesniam e. sveikata projekto vystymui reikalingi 28 250 424 eurai.
Seimas nenori perpus susimažinti
Parlamentarų grupės iniciatyva Konstitucijoje įteisinti perpus mažesnį Seimą patyrė fiasko.
Parlamentarai po pateikimo nepritarė Seimo nario „tvarkiečio" Petro Gražulio pateiktoms Konstitucijos pataisoms, kuriomis buvo siekiama sumažinti Seimą iki 71 Seimo nario.
Taip pat būtų numatoma, kad Seimo nariai renkami tik vienmandatėse apygardose.
Už tokias Konstitucijos 55 straipsnio pataisas antradienį balsavo tik 19 parlamentarų. 51 Seimo narys šios iniciatyvos neparėmė ir balsavo „prieš", 19 parlamentarų susilaikė. 55 parlamentarų balsais projektas buvo atmestas.
Konservatorius Kęstutis Masiulis patarė projektą pateikusiam P. Gražuliui iš Konstitucijos nedaryti humoro, nes jam tokia Konstitucijos pataisa pasirodė juokinga.
Konstitucijos pataisos projektą parėmę daugiau kaip 30 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančių Seimo narių mano, kad tokie pokyčiai pagerins Seimo darbą, atspindės pasikeitusią demografinę padėtį ir padidins Seimo, kaip institucijos, prestižą.
"Pagrindinės projekto rengimą paskatinusios priežastys yra nesustojantis gyventojų skaičiaus mažėjimas Lietuvoje bei didžiulis piliečių nepasitenkinimas ir nepasitikėjimas Seimo nariais. Taip pat, kadangi pusė Seimo narių išrenkami ne vienmandatėse apygardose, piliečiai netenka galimybės tiesiogiai pasinaudoti rinkimų teise, kaip tai numato Konstitucija", - sako Konstitucijos pataisos autoriai.
Šiuo metu galiojantis Konstitucijos 55 straipsnis nustato, kad Seimą sudaro 141 Seimo narys.
J. Stoltenbergas: NATO siunčia aiškią žinią
Lietuvoje viešintis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) teigia, kad keturi tarptautiniai batalionai Baltijos šalyse ir Lenkijoje rodo Aljanso vienybę, jėgą ir ryžtą bei siunčia pranešimą potencialiems agresoriams.
"Keturi NATO batalionai siunčia aiškią žinią: vienos Aljanso narės puolimas reiškia visų narių puolimą. Jie rodo transatlantinio ryšio stiprumą. NATO yra grindžiama ryšiu tarp Europos ir Šiaurės Amerikos. Stiprus Aljansas svarbus abiem šiems regionams. Šiandien įvairių šalių pajėgos parodė, kad pasirengusios kovai. Pajėgos yra skirtos konflikto prevencijai ir tarnauti taikai", - antradienį kalbėjo J. Stoltenbergas, Jonavos rajone stebėjęs tarptautines karines pratybas "Geležinis vilkas 2017".
NATO vadovas pratybas įvardijo kaip įspūdingą įgūdžių ir NATO ryžto demonstraciją. J. Stoltenbergas padėkojo Lietuvai už pratybų rengimą, galimybę Aljanso narėms vykdyti bendrus mokymus.
J. Stoltenbergas kartu su Lietuvos Prezidente Dalia Grybauskaite surengė dvišalį susitikimą Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje, jo metu aptarė geopolitinę situaciją, saugumo grėsmes regione ir tolesnes priemones joms atremti.
Vienas pagrindinių pratybų "Geležinis vilkas" tikslų - įvertinti NATO priešakinių pajėgų bataliono pasirengimą ir manevravimo gebėjimus "Suvalkų koridoriaus" ruože. Lietuvoje dislokuotas Vokietijos vadovaujamas batalionas yra pirmasis baigtas formuoti ir visišką kovinę parengtį pasiekęs NATO batalionas Baltijos šalyse bei Lenkijoje.
Sprendimą regione dislokuoti 4 priešakinių pajėgų kovines grupes NATO vadovai vieningai priėmė pernai Varšuvos viršūnių susitikime, atsižvelgdami į augančią konvencinę Rusijos grėsmę. Regiono saugumui užtikrinti savo karius atsiųsti nusprendė 20 valstybių iš 29 NATO narių.
Birželio 12-23 dienomis Lietuvoje vykstančiose pratybose "Geležinis vilkas 2017" dalyvauja per 5,3 tūkst. karių iš 11 NATO valstybių (su Lietuva). "Geležinis vilkas 2017" yra plataus masto regioninių pratybų "Saber Strike" ("Kardo kirtis") dalis.
Seime įkurta Valstybės istorinės atminties komisija
Seimas sudarė Valstybės istorinės atminties komisiją.
Tokia komisija įkurta atsižvelgiant į būtinybę paspartinti Lietuvos valstybės atkūrimo procesų tyrimą, į valstybės istorinės atminties reikšmę Tautos savimonei.
Komisijoje dirbs 11 narių: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai Arūnas Gumuliauskas, Eugenijus Jovaiša, Stasys Tumėnas ir Povilas Urbšys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Arvydas Anušauskas, Vytautas Juozapaitis ir Emanuelis Zingeris, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Jaroslavas Narkevičius, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė Irena Šiaulienė, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Ričardas Juška, frakcijos "Tvarka ir teisingumas" narys Juozas Imbrasas.
Valstybės istorinės atminties komisija įgaliota teikti pasiūlymus Vyriausybei dėl valstybės istorinės atminties įamžinimo strateginių krypčių ir veiksmų planų, atmintinų metų ir kitų minėjimų, susijusių su istorine atmintimi, programų metmenų. Ji rūpinsis Tautos istorinės atminties įamžinimu, Lietuvos istorijos paveldo atminimo įprasminimu ir jo planų įgyvendinimu, teiks pasiūlymus rengiant valstybės istorinės atminties kaupimo ir išsaugojimo koordinacinius planus, vykdys jų įgyvendinimo parlamentinę kontrolę.
Komisija taip pat teiks pasiūlymus Vyriausybei dėl Lietuvos valstybės atkūrimo svarbiausių datų ir atmintinų metų minėjimo programų, vykdys jų įgyvendinimo parlamentinę kontrolę.
Už nutarimą, kuriuo sudaryta Valstybės istorinės atminties komisija, balsavo 57 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 5 parlamentarai.
Pasak komisijos steigimo iniciatoriaus, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos, tokios komisijos poreikis egzistavo seniai. Jo teigimu, dar 2007 metais buvo sudaryta Valstybės atkūrimo istorijos tyrimo ir atmintinų datų paminėjimo komisija, sėkmingai veikusi iki 2012 metų, o vėliau taip ir nebeatkurta dėl politinių nesutarimų. E. Jovaišos teigimu, šia komisija bus siekiama tęsti ankstesnius darbus, suteikti nuoseklumą ir koncepciją istorinės atminties formavimo ir įamžinimo iniciatyvoms.
"Stengsimės, kad komisijos veikla suteiktų istorinės atminties formavimui kryptį. Tą seniai rekomendavo Lietuvos istorijos politikos būklę tyrę mokslininkai", - aiškina E. Jovaiša.
Jis džiaugiasi, kad patvirtintoje komisijos sudėtyje yra daug mokslo žmonių, tarp jų ir istorikų, galinčių į istorinės atminties klausimus žvelgti ne vien politiko, bet ir profesionalo akimis.
Paskelbtos varžytynės dėl Profsąjungų rūmų
Oficialiai prasidėjo varžytynės dėl Profsąjungų rūmų, esančių ant Tauro kalno. Šiuo metu bankrutuojančiai UAB "VIPC Vilnius" priklausančio pastato pradinė kaina siekia 11,5 mln. eurų. Kaip sako bendrovės bankroto administratorius Stasys Poškus, tikimasi, kad pardavus turtą pavyks bent iš dalies kompensuoti kreditorių šiuo metu patiriamus nuostolius.
Varžytynės dėl Profsąjungos rūmų įsigijimo vyks iki liepos 17 d. Pastatas padalintas į dvi dalis: kultūrinės paskirties ir kavinės patalpas. Pradinė objekto kaina, nustatyta remiantis Registrų centro duomenimis, siekia 11 mln. 530 tūkst. eurų.
Kaip sako bendrovės "VIPC Vilnius" bankroto procedūros administratorius S. Poškus, pardavus pastatą, visų pirma, planuojama padengti esamus įsiskolinimus kreditoriams.
"Šiuo metu mūsų pagrindinis tikslas yra apginti teisėtus kreditorių finansinius lūkesčius, o kadangi bendrovė nebegali vykdyti savo įsipareigojimų, turto pardavimas yra vienintelis būdas tai padaryti. Iki šiol buvo nustatinėjama jo vertė, o tai padarius pradėtas ir varžytynių procesas", - teigia jis.
Profsąjungų rūmai dar nuo 2004 m. priklauso "VIPC Vilnius" . Prieš devynerius metus buvo surengtas tarptautinio lygio architektūros konkursas dėl rūmų pritaikymo šiuolaikiniams kultūriniams poreikiams. Vis dėlto bendrovei taip ir nepavyko gauti pastato tvarkymui būtinų leidimų, mat savivaldybė nuolat delsė tai padaryti.
"Bendrovė su Tauro kalno teritorija siejo ambicingus planus. Vis dėlto toks delsimas atvedė iki to, kad įgyvendinti suplanuotą aukšto lygio projektą šiandien tiesiog nebėra galimybių. Šiuo metu galime tik kaip įmanoma geriau apginti kreditorių interesus", - sako bankroto administratorius.
Vilniaus miesto savivaldybė anksčiau buvo pareiškusi norą perimti Profsąjungų rūmų valdymą, tačiau konkrečių veiksmų šiuo klausimu kol kas nebuvo imtasi. Savivaldybės atstovai viešai teigė, kad Registrų centro nustatyta objekto vertė 11,5 mln. eurų jiems atrodė per didelė.
"Įgyvendinti numatytus projektus ant Tauro kalno iki šiol nepavyko dėl biurokratinių procesų vilkinimo iš savivaldybės pusės, o planuodami realizuoti turtą per varžytynes, kad kreditoriai atgautų prarastas lėšas, išgirdome viešų pareiškimų, kad turto vertė išpūsta. Kyla įtarimų, kad objekto vertę siekiama dirbtinai sumažinti, tačiau tikimės, kad varžytynės įvyks sėkmingai", - teigia S. Poškus.
L. Linkevičius su tarptautinės bendruomenės vyriausiuoju įgaliotiniu aptarė padėtį Bosnijoje ir Hercegovinoje
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius antradienį susitikime su tarptautinės bendruomenės vyriausiuoju įgaliotiniu Bosnijoje ir Hercegovinoje Valentinu Inzko aptarė padėtį Bosnijoje ir Hercegovinoje, pažymėjo reikšmingą tarptautinės bendruomenės indėlį užtikrinant taiką, saugumą ir stabilumą šioje šalyje po 1995 m. pasibaigusio karo, paramos sudėtingos šalies institucinės sąrangos funkcionavimui svarbą.
"Tarptautinės bendruomenės padedama Bosnija ir Hercegovina padarė didžiulę pažangą kurdama taikią, demokratinę ir suverenią valstybę, bet dar likę daug iššūkių, kuriuos reikės įveikti. Lietuva tvirtai remia Bosnijos ir Hercegovinos euroatlantinės integracijos pastangas. Tikimės, kad Europos Sąjungos (ES) kandidatės statuso siekianti Bosnija ir Hercegovina ir toliau didelį dėmesį skirs šalies žmonėms reikalingų reformų įgyvendinimui, susitaikymo procesui, regioniniam bendradarbiavimui", - teigė ministras.
V. Inzko pristatė vyriausiojo įgaliotinio biuro Bosnijoje ir Hercegovinoje veiklą, prioritetus ir apžvelgė biuro ateities perspektyvas. Susitikimo metu taip pat buvo aptarti išliekantys iššūkiai šalies stabilumui bei 1995 m. karą užbaigusio Deitono taikos susitarimo įgyvendinimui.
Tarptautinės bendruomenės vyriausiojo įgaliotinio biuras Bosnijai ir Hercegovinai yra 1996 m. įsteigta ad hoc institucija, įgyvendinanti civilinius Deitono taikos susitarimo aspektus. Nuo pat taikos proceso pradžios vienas pagrindinių vyriausiojo įgaliotinio uždavinių yra užtikrinti šalies valdymo institucijų funkcionavimą ir teisės viršenybės įgyvendinimą. Šiuo metu Bosnijoje ir Hercegovinoje dirba jau septintasis įgaliotinis - austras V. Inzko.
Bosnija ir Hercegovina 2016 m. vasario 15 d. pateikė narystės ES paraišką, šiuo metu Europos Komisija rengia nuomonę dėl šios valstybės pasirengimo tapti oficialia ES šalimi kandidate.
Pradedamas tvarkyti Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaitas
Bendrovė "Rekreacinė statyba" jau šią savaitę pradeda Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbus, kurių vertė - 2 mln. 860 tūkst. eurų.
Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su UAB „Rekreacinė statyba" pasirašė Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų sutartį.
Prieš prasidedant Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbams, Lietuvos nacionalinis muziejus priėmė Lietuvos geologijos tarnybos ir Lenkijos specialistų - geologų, hidrogeologų, geotechnikų, geofizikų - delegaciją, kuriai plačiau pristatė įgyvendinamą tvarkybos darbų projektą ir supažindino su netrukus prasidėsiančiais darbais. Abi šalys pasidalijo savo patirtimi.
Anot Lietuvos specialistų, pagrindinė Gedimino kalno problema - vanduo, kuris patenka ant kalno paviršiaus, susigeria į gruntą ir, pasiekęs nelaidų grunto sluoksnį, išteka šaltiniais kalno šlaituose. Kita bėda - supiltinis gruntas, kurį reikės pašalinti tvarkant Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaitą. Tokioms išvadoms pritarė ir lenkų specialistai.
"Po susitikimo lenkų specialistai įvardijo tas pačias problemas, kaip ir kovo mėnesį susirinkę Lietuvos specialistai. Dviejų šalių specialistai atkreipė dėmesį, kad nors šiaurės vakarų šlaitas yra labiausiai pažeistas ir jo sutvarkymui teikiamas didžiausias prioritetas, tačiau būtinas kompleksinis visų Gedimino kalno nestabilių vietų, kurias fiksuoja įrengta poslinkių ir posvyrių daviklių sistema, tvarkymas", - sakė susitikime dalyvavusi Lietuvos nacionalinio muziejaus architektė Asta Meškauskienė.
Susitikimas pravers ateityje vyksiančiam esminiam visų kalno šlaitų tvirtinimui, o šiuo metu įgyvendinamo tvarkybos darbų projekto įvertinimas iš nešališko užsienio specialistų požiūrio taško pasitarnaus visuomenės nuraminimui, nes ši tema šalyje yra stipriai eskaluojama ir todėl ne visada yra išvengiama nepagrįstų pykčių, kaltinimų ir netgi visuomenę klaidinančių išvedžiojimų, teigiama Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešime.
"Dar pernai Lietuvos nacionalinio muziejaus atlikti tyrimai parodė, kad visus dabartinius Gedimino kalne vykstančius procesus lemia į kalno viršutinę aikštelę patenkantis vanduo. Kalnas kaip geologinė struktūra yra stabilus ir nejuda, o paviršinės nuošliaužos susidaro dėl prieš daugiau nei 12 metų ant kalno supilto grunto. Supiltinis gruntas yra imlus drėgmei, lengvai įmirksta ir tuomet ima slinkti. Būtent taip ir nutiko 2016 metų vasarį, nuslinkus pirmai nuošliaužai, ir dar kartą, bet jau vėliau - spalį", - teigė Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas.
Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito projekto vadovas Rimas Grigas, remdamasis tyrimais, teigia, kad vietomis Gedimino kalno aikštelės paviršių sudaro trijų metrų supiltinio grunto sluoksnis, o pažeistame šlaite toks sluoksnis siekia nuo vieno iki keturių metrų.
"Šalinsime blogą gruntą, kuriame nėra kultūrinio sluoksnio, ir užpilsime naują. Blogojo grunto reikės nukasti apie metrą. Kalno apačioje to blogojo grunto yra apie keturis metrus, bet tiek nukasti nebūtina, nes jis yra gana tvirtas", - teigė projekto vadovas R. Grigas.
Anot architekto, šiaurinis piliakalnio šlaitas apima apie 3500 kvadratinių metrų, o nukasamo grunto kiekis galėtų siekti apie 3000 kubų, bet tai priklausys nuo situacijos.
"Pažeista šlaito dalis bus tvarkoma nesiimant invazinių priemonių ir nenaudojant betoninių konstrukcijų. Pašalinę blogąjį gruntą ir užpylę naują, tinkladėžėmis, pripildytomis skaldos, formuosime terasas, ant jų pilsime dar vieną grunto sluoksnį ir tuomet ant jo jau bus galima kloti augalinę dangą", - apie tai, kaip atrodys būsimi darbai, pasakojo Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projekto vadovas R. Grigas.
Tvarkant šiaurės vakarų šlaitą išskirtos trys Gedimino kalno teritorijos dalys - kalno aikštelė, šiaurės vakarų pusėje pažeistas kalno šlaitas ir kalno papėdės teritorija, esanti aplink Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčių pamatus. Kiekvienai iš šių dalių tvarkybos darbų projekte numatyti inžineriniai techniniai sprendimai: Gedimino kalno aikštelėje įrengti kritulių surinkimo sistemą; izoliuoti aikštelę nuo kritulių; stabilizuoti ir drenuoti pažeistą šlaitą, atkurti pirminio šlaito paviršių su augaline danga; Gedimino kalno aikštelėje ir šiaurės vakarų šlaite besikaupiančius kritulius nuleisti į miesto lietaus nuotekų tinklus.
Lietuvos nacionalinis muziejus primena, kad šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projektą kartu su vadovu R. Grigu rengė architektų, geotechnikų, geologų, hidrotechnikų, konstruktorių ir archeologų grupė.
Gedimino kalno darbai nesustoja, jau dabar rengiamas projektas nestabiliam pietrytiniam šlaitui ir kalno aikštelei. Šio etapo projektai turi būti parengti rudenį. Viešųjų pirkimų procedūros pagal šiuos projektus bus pradėtos, kai bus skirtas valstybės finansavimas jų įgyvendinimui.
Švedijos premjeras: Lenkijai gali būti sumažintos dotacijos iš ES fondų, jei ji nepriims migrantų
Dotacijos, kurias Lenkija gauna iš Europos Sąjungos, gali būti sumažintos, jeigu Varšuva ir ateityje neprisiims dalies atsakomybės už migrantus, atvykstančius į ES šalis. Tai antradienį Varšuvoje po susitikimo su Lenkijos vyriausybės vadove Beata Šydlo (Beata Szydlo) interviu televizijos kanalui SVT pareiškė Švedijos premjeras Stefanas Liovenas (Stefan Loefven).
"Negalima imti iš bendradarbiavimo tik tai, kas malonu, ir ignoruoti sunkius dalykus", - sakė jis, paklaustas, ar gali būti sumažintas finansavimas Lenkijai iš ES struktūrinių fondų, jeigu ji atsisakys priimti migrantus.
Pernai Lenkijoje gavo prieglobstį 390 migrantų. Švedijoje jis buvo suteiktas 69 350 žmonių.
Prieš beveik dvejus metus pagal nelegalių migrantų, atvykusių į ES, perkėlimo programą Lenkija įsipareigojo priimti savo teritorijoje 7 tūkstančius pabėgėlių. Atėjus į valdžią Jaroslavo Kačynskio (Jaroslaw Kaczynski) Teisės ir teisingumo partijai, Varšuva pareiškė neprisidėsianti prie atvykėlių įkurdinimo ir niekada nesutiksianti su jokiomis kvotomis.
Bendrųjų reikalų tarybos susitikime - pasirengimas Europos Vadovų Tarybai
Liuksemburge užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius dalyvavo Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų taryboje (BRT). Joje ministrai aptarė pasirengimą birželio 22-23 d. vyksiančiai Europos Vadovų Tarybai (EVT), kurioje numatomos vadovų diskusijos saugumo ir gynybos, vidaus rinkos ir ekonomikos, klimato kaitos, migracijos klausimais bei dėl Europos skaitmeninės darbotvarkės.
Viceministras pabrėžė ES bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityje stiprinimo svarbą užtikrinant transatlantinį solidarumą bei tvirtesnę ES ir NATO partnerystę. "Reikia didinti gebėjimus atsakyti į saugumo iššūkius, ypač hibridines grėsmes, kibernetines atakas ir terorizmą", - sakė viceministras.
"Stiprindami nuolatinį struktūruotą bendradarbiavimą, turime siekti, kad jame galėtų dalyvauti visos norinčios valstybės, todėl visų svarbiausi yra šalių įsipareigojimai, o ne kriterijai", - pažymėjo viceministras.
Posėdyje diskutuota apie svarbą užtikrinti laisvą ir sąžiningą prekybą, kuri prisidėtų prie ekonominio augimo ir ES žmonių gerovės didinimo.
"Pasisakome už prekybos atvirumą, laikantis daugiašalių prekybos taisyklių, ypač užtikrinant lygias ir sąžiningas konkurencines sąlygas prekyboje su trečiosiomis šalimis", - pažymėjo viceministras.
Pasak Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, ministrai aptarė ES Tarybos veiklos prioritetus per ateinančius 18 mėnesių (Estijos, Bulgarijos, Austrijos pirmininkavimo metu), pateikė siūlymus dėl Europos Komisijos planų 2018 m. ir įvertino Europos Komisijos rekomendacijas šalims narėms.
Specialiame 27 ES valstybių narių BRT posėdyje dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES vyriausiasis ES derybininkas Mišelis Barnjė (Michelis Barnier) informavo apie birželio 19 d. įvykusį pirmąjį derybų susitikimą. Šiame posėdyje ministrai taip pat aptarė pasirengimą birželio 22 dienos 27 ES valstybių vadovų susitikimui, kuriame numatoma diskutuoti dėl procedūros ir kriterijų dėl šiuo metu Londone įsikūrusių ES agentūrų - Europos vaistų agentūros (EMA) ir Europos bankininkystės institucijos (EBA) - perkėlimo į vieną iš ES valstybių narių po Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES.
Argentinoje aptikta slėptuvė su nacistinių artefaktų kolekcija
Argentinos policija name Buenos Airių priemiestyje aptiko slėptuvę su didele nacistinių artefaktų kolekcija, praneša BBC.
Argentinos pareigūnų duomenimis, rasti artefaktai kadaise priklausė aukštiems nacistinės Vokietijos funkcionieriams. Manoma, kad rinkinys, kurį sudaro 75 daiktai, - didžiausia nacistinių artefaktų kolekcija šalyje.
Argentinos saugumo ministrė Patrisija Bulrich (Patricia Bullrich) interviu naujienų agentūrai "The Associated Press" pažymėjo, kad prie daugelio artefaktų buvo nuotraukų, kuriose aukšti vokiečių nacistai pozuoja su šiais daiktais.
Tarp rastų artefaktų - Adolfo Hitlerio (Adolf Hitler) biustas, erelio statula su ąžuolo lapų vainiku ir svastika, medicinos prietaisas, naudotas galvos dydžiui matuoti, peilis su svastika ir t. t.
Policija mėgina nustatyti, kaip artefaktų kolekcija pateko į Argentiną. Pagal vieną iš pagrindinių versijų, juos atsivežė aukšti nacistinės Vokietijos funkcionieriai, bėgdami į Pietų Ameriką.
Kol kas Argentinos valdžia neįvardija žmonių, kuriems galėjo priklausyti rasti artefaktai. Juos vėliau ketinama eksponuoti Holokausto muziejuje Buenos Airėse.
D. Grybauskaitė Hagoje susitiks su Beniliukso ir Šiaurės šalių vadovais
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį išvyksta į Hagą, kur su Baltijos, Šiaurės ir Beniliukso šalių vadovais aptars, kaip stiprinti bendradarbiavimą Europos Sąjungoje.
"Tai pirmas toks susitikimas gretimų šalių formatu. Iš tiesų jis labai įdomus, nes tai yra daugmaž mažesnės ir vidutinio dydžio šalys - Šiaurės, Baltijos ir Beniliukso šalys. Tai rodo, kad atsiranda interesas labiau pabendrauti, pasidalinti tam tikromis nuomonėmis apie Europos ateitį, taip pat ir apie gynybos ateitį. Stimulas buvo, matyt, ir tai, kad šios šalys aktyviai dalyvauja NATO batalione. Taigi kalbėsime ir apie Europos Sąjungos saugumo klausimus, saugumo politiką, "Brexit" ir visus kitus mums labai svarbius klausimus dėl ES ateities.
Toks formatas rodo, kad Lietuva yra įdomi, Baltijos šalys yra įdomios ir kitoms šalims. Toks formatas mums suteiks didesnę platformą ir galimybę išsakyti savo nuomonę", - interviu LRT radijui apie trečiadienio susitikimą kalbėjo šalies vadovė.
Susitikime Hagoje dalyvaus Nyderlandų premjeras Markas Rutė (Markas Rutte), Belgijos premjeras Šarlis Mišelis (Charles Michel), Liuksemburgo premjeras Ksavjė Betelis (Xavier Bettel), Estijos premjeras Jūris Ratas (Juri Rat), Latvijos premjeras Maris Kučinskis, Švedijos premjeras Stefanas Liovenas (Stefan Loefven), Suomijos valstybės sekretorė ES reikalams Karė Halonen (Kare Halonen) ir Danijos valstybės vicesekretorius Michaelis Kristensenas (Michael Christensen).
Baltijos ir Šiaurės šalys jau turi ilgą bendradarbiavimo tradiciją ES ir savo pozicijas derina prieš kiekvieną Europos Vadovų Tarybą. Susitikimas Hagoje, pasak Prezidentės spaudos tarnybos pranešimo, yra galimybė Lietuvai svarbius Europos saugumo, gynybos, "Brexit" derybų ir kitus klausimus aptarti ir su Beniliukso šalimis. Nyderlandai, Belgija ir Liuksemburgas supranta mūsų regionui kylančius saugumo iššūkius ir padeda juos atremti - Beniliukso kariai prisideda prie daugiašalio NATO bataliono Lietuvoje.
Iš Hagos Prezidentė D. Grybauskaitė vyks į Briuselį, kur birželio 22-23 d. dalyvaus Europos Vadovų Tarybos susitikime.
ESM vadovas dėl Graikijos nusiteikęs optimistiškai, bet pataria būti kantriems
Europos stabilumo mechanizmo (ESM) vadovas Klausas Reglingas (Klaus Regling) antradienį pareiškė esąs tikras, kad Graikija sugebės žengti tvaraus augimo keliu po to, kai praėjusią savaitę buvo pasiektas susitarimas su euro zonos finansų ministrais, tačiau patarė kreditoriams "palaukti ir pasižiūrėti" prieš priimant sprendimus dėl skolų sumažinimo, antradienį informuoja ekhatimerini.com.
Kalbėdamas su CNBC žurnalistais, K. Reglingas pasveikino praėjusią savaitę euro grupės priimtą sprendimą išduoti Graikijai naują finansinės paramos paketą ir pradėti derybas dėl skolų naštos palengvinimo kitą vasarą, pavadindamas jį "svarbiu žingsniu".
Euro zonos šalių finansų ministrai praėjusią savaitę teigiamai įvertino Graikijoje vykdomas reformas ir suderino galimybę skirti Graikijai naują finansinės paramos paketą, kuris sieks 8,5 mlrd. eurų. Euro grupė taip pat suderino galimybę pratęsti paskolų, išduotų Europos stabilumo mechanizmo (ESM), grąžinimo terminus. Naujausia tarptautinės paramos išmoka padės išvengti naujos skolų krizės liepą, kai baigiasi dalies skolų grąžinimo terminai, - liepą šalis turės apmokėti Europos centriniam bankui (ECB) ir kitiems kreditoriams skolas už maždaug 7,5 mlrd. eurų. Lėšų skyrimui dar turi pritarti kai kurių šalių parlamentai.
Kalbėdamas apie skolų naštos sumažinimą, K. Reglingas pareiškė, kad euro zonos finansų ministrai aiškiai leido suprasti nuo pat dabartinės programos pradžios, kad derybos neprasidės anksčiau nei ji baigs galioti, tai yra 2018 metų rugpjūtį.
"Patartina kiek palaukti ir pasižiūrėti, kaip seksis šalies ekonomikai, - sakė K. Reglingas. - Yra daug netikrumo, ir dabar tiesiog nėra prasmės priimti sprendimus visais klausimais".
Užsienio istorinių sukakčių kalendorius
Įdomiausi pasaulio istorijoje birželio 21-osios įvykiai:
1377 m. mirė Anglijos karalius Eduardas III - pusę amžiaus valdęs monarchas, kuris savo mėginimais įsiveržti į Prancūziją 1339 ir 1340 metais sukėlė Šimtametį karą.
1527 m. mirė italų valstybės veikėjas, diplomatas ir rašytojas Nikolas Makiavelis (Niccolo Machiavelli).
1547 m. Maskvoje įvyko "didysis gaisras", per kurį sudegė visi miesto mediniai pastatai - maždaug 25 tūkst. namų, o beveik visi Maskvos gyventojai - apie 80 tūkst. žmonių - liko be pastogės.
1652 m. mirė anglų architektas ir klasikinės anglų architektūros pradininkas Inigas Džonsas (Inigo Jones). Pagal jo projektus Londone pastatyta Baltųjų rūmų banketų salė, karališkoji koplyčia šv. Jokūbo bažnyčioje, "Covent Garden" rūmai ir kt.
1791 m. Prancūzijos karalius Liudvikas XVI su karaliene Marija Antuanete (Marie Antoinette) mėgino pabėgti iš Paryžiaus, tačiau buvo aptikti ir suimti.
1813 m. Napoleono brolis Žozefas (Joseph), Ispanijos karalius, pabėgo iš Madrido ir pralaimėjo Viktorijos mūšį Didžiosios Britanijos generolui Velingtonui (Wellington).
1834 m. amerikietis Sairas H. Makormikas (Cyrus H. McCormick) užpatentavo pirmąją javapjovę.
1868 m. Miunchene įvyko Richardo Vagnerio (Richard Wagner) operos "Niurnbergo meisterzingeriai" premjera.
1905 m. gimė prancūzų egzistencializmo filosofas, rašytojas ir dramaturgas Žanas Polis Sartras (Jean Paul-Sartre). Už autobiografinę apysaką "Žodžiai" 1964 metais apdovanotas Nobelio literatūros premija.
1908 m. mirė rusų kompozitorius Nikolajus Rimskis-Korsakovas. Šis pedagogas, dirigentas, visuomenės veikėjas parašė operą "Auksinis gaidelis" ir daug kitų veikalų.
1948 m. "Columbia Records" pademonstravo ilgai grojančią plastmasinę plokštelę, atnešusią firmai didelę sėkmę.
1953 m. gimė buvusi Pakistano ministrė pirmininkė Benazir Bhuto (Benazir Bhutto).
1963 m. po popiežiaus Jono XXIII mirties Romos katalikų bažnyčios vadovu išrinktas kardinolas Džovanis Batista Montinis (Giovanni Battista Montini) - jis tapo popiežiumi Pauliumi VI.
1970 m. mirė buvęs Indonezijos prezidentas Sukarnas (Sukarno), Indonezijos Respublikos įkūrėjas ir valstybės vadovas 22 metus.
1975 m. kino teatruose pradedamas rodyti režisieriaus Styveno Spilbergo (Steven Spielberg) siaubo filmas "Nasrai" ("Jaws").
1981 m. Fransua Miterano (Francois Mitterrand) vadovaujami Prancūzijos socialistai laimėjo visuotinius rinkimus.
1982 m. Džonas Hinklis (John Hinckley), kėsinęsis į JAV prezidento Ronaldo Reigano (Ronald Reagan) gyvybę, dėl psichinio sutrikimo pripažintas nepakaltinamu.
1982 m. gimė pirmasis princesės Dianos (Diana) ir princo Čarlzo (Charles) kūdikis princas Viljamas (William).
1983 m. gimė amerikiečių žvalgybininkas Edvardas Snoudenas (Edward Snowden), nutekinęs slaptą informaciją apie JAV žvalgybos programas.
2001 m., sulaukęs 83 metų amžiaus, mirė vienas įtakingiausių Amerikos bliuzo gitaristų Džonas Li Hukeris (John Lee Hooker).
2002 m. nušautas geriausiai žinomas Filipinų maištininkų grupuotės "Abu Sayyaf" lyderis Abu Sabaja (Abu Sabaya).
2004 m. kosminis lėktuvas "SpaceShipOne" sėkmingai pakilo už Žemės atmosferos ribų ir sugrįžo. Taip baigėsi pirmasis pasaulyje pilotuojamas komercinis skrydis į kosmosą.
2009 m. Grenlandija įgijo savivaldą.
2012 m. Indijos vandenyne, tarp Indonezijos Javos salos ir Kalėdų salos, nuskendo daugiau nei 200 pabėgėlių plukdžiusi valtis. Žuvo 17 žmonių, o 70 žmonių laikyti dingusiais.
Sprogimas Briuselio geležinkelio stotyje: teroristas nukautas, aukų nėra
Europoje įvykdytas dar vienas teroro aktas. Po kelių išpuolių Paryžiuje ir Londone antradienio vakarą nežinomas žmogus detonavo sprogstamąjį įtaisą Briuselio centrinėje geležinkelio stotyje.
Piktadarį minioje pastebėjo karinis patrulis - jį išdavė laidai, kyšoję iš po drabužių. Kariškiai ėmė artintis prie jiems įtarimą sukėlusio žmogaus, ir tuo metu nugriaudėjo sprogimas. Teroristas, supratęs, kad atkreipė pareigūnų dėmesį, detonavo sprogstamąjį įtaisą, kurio tipas dar nenustatytas.
Sprogimas buvo nestiprus, todėl aplinkiniai nenukentėjo. Pasak mačiusiųjų, incidento vietoje buvo daug dūmų, kilo panika, bet pareigūnai ir geležinkelio stoties personalas greitai paėmė situacijos kontrolę į savo rankas.
Nusikaltėlio tapatybė ir motyvai dar nežinomi. Belgijos federalinė prokuratūra tiria incidentą kaip teroro aktą. Premjeras Šarlis Mišelis (Charles Michel) trečiadienį šaukia skubų nacionalinės saugumo tarybos posėdį.
Kai kurios Belgijos žiniasklaidos priemonės pranešė, kad teroristas prieš sprogimą savo šūksmais šlovino Alachą. Prokuratūra šios informacijos nepatvirtino.
Vėliau žinyba pranešė, kad teroro akto vykdytojas mirė. "Mes galime patvirtinti, kad įtariamasis buvo mirtinai sužeistas, jis negyvas", - pareiškė prokuratūros atstovai.
„SoftBank" investuoja 100 mln. dolerių į kibernetinio saugumo startuolį
Bostone įsikūręs amerikiečių kibernetinio saugumo startuolis „Cybereason" trečiadienį skelbia užsitikrinęs 100 mln. dolerių vertės finansavimą iš japonų bendrovės „SoftBank".
Startuolis iki šiol surinko 189 mln. dolerių, o tarp jo rėmėjų yra tokios bendrovės kaip „Charles Rivers Ventures", „Lockheed Martin" ar „Spark Capital".
„Papildomas kapitalas reiškia, kad „Cybereason" nuo šiol savo technologijas galės tobulinti dar greičiau", - CNBC televizijai sakė vienas startuolio kūrėjų ir generalinis direktorius Lioras Divas (Lior Div).
L. Divas „Cybereason" įkūrė 2012 m., kartu su draugais Josi Naru (Yossi Naar) ir Jonatanu Strim-Amitu (Yonatan Striem-Amit).
Verta pažymėti, kad „SoftBank" investicija nėra iš bendrovės sukurto „Vision Fund" turto fondo, turinčio 93 mlrd. dolerių kapitalą.
.jpg)
