VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

11.14. Naujausios žinios

Raudondvaryje - 1942-ųjų memorandumo tautai ir valstybei išsaugoti 75-ųjų metinių minėjimas

Antradienio popietę Kauno rajone, Raudondvario dvare, vyks konferencija, skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui ir trijų didžiavyrių lietuvių - trečiojo Prezidento Kazio Griniaus, buvusių ministrų ir Seimo narių: prof. Jono Prano Aleksos ir prof. Mykolo Krupavičiaus -1942-ųjų memorandumo tautai ir valstybei išsaugoti 75-osioms metinėms paminėti.
Konferenciją rengia Valentinas Aleksa, dr. Žygimantas Pavilionis, doc. dr. Vaidotas Viliūnas, taip pat - Gediminas Aleksa, doc. Antanas Bagdonas, doc. dr. Raimondas Baltrušaitis, Valdas Kubilius, prof. dr. Jonas Jasaitis ir kiti organizatoriai. Konferencijos globėjas - Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. 
1942 metų lapkričio 14 dieną nacių okupuotos Lietuvos generaliniam komisarui Adrianui Renteliui įteiktas trijų Lietuvos politikų surašytas memorandumas, kuriame buvo protestuojama prieš Lietuvos kolonizavimą, lenkų ir rusų kraustymą iš jų ūkių, žydų žudynes, taip pat keliamas Lietuvos valstybingumo atkūrimo klausimas. Su memorandumo autoriais buvo susidorota, bet jų parengtas dokumentas turėjo didelį atgarsį tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Lietuvos delegacija Singapūre dalyvaus finansinių technologijų renginyje

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius su delegacija lapkričio 14-16 dienomis lankysis Singapūre, kur dalyvaus didžiausiame Pietryčių Azijoje finansinių technologijų (FinTech) renginyje „Singapore FinTech Festival" ir atidarys Lietuvos pristatymo renginį, kuriame potencialūs investuotojai bus supažindinti su Lietuvos pasiekimais kuriant FinTech įmonėms palankią verslo aplinką.
Dvišalio politinio ir ekonominio bendradarbiavimo klausimus L. Linkevičius aptars su Singapūro užsienio reikalų, prekybos ir pramonės, gynybos ir užsienio politikos ministrais. 
Ministras ir jį lydinti delegacija sieks sustiprinti mokslinio bendradarbiavimo ryšius su itin aukštai reitinguojamais Singapūro nacionaliniu bei Nanyango technologijų universitetais, taip pat bus ieškoma bendrų projektų galimybių su viena stipriausių mokslo ir tyrimo įstaigų pasaulyje A*STAR. 
Kartu su ministru į Singapūrą vyksta Lietuvos banko, užsienio investicijų plėtros agentūros „Invest Lithuania", Vilniaus miesto plėtros agentūros „Go Vilnius", Klaipėdos valstybinio jūros uosto direkcijos, Mokslų, inovacijų ir technologijų agentūros, Lazerių asociacijos, Vilniaus Gedimino technikos ir Kauno technologijos universitetų atstovai.

Lietuva su dar 22 ES šalimis narėmis patvirtino ketinimus stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje

Lapkričio 13 d. Briuselyje vykusioje Europos Sąjungos Užsienio reikalų taryboje Lietuva patvirtino savo ketinimus dalyvauti Nuolatiniame struktūrizuotame bendradarbiavime (angl. Permanent Structured Cooperation, PESCO) gynybos srityje. 23 ES valstybių gynybos ir užsienio reikalų ministrai šiandien pasirašė PESCO notifikaciją, kurioje numatyti papildomi valstybių įsipareigojimai gynybos srityje. Formalus ES sprendimas dėl PESCO turėtų būti priimtas gruodžio mėnesį.

Kartu su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi taryboje dalyvavęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis akcentavo, kad šis žingsnis rodo ES valstybių pasiryžimą plėtoti gynybinius pajėgumus ir didinti investicijas į gynybą. Lietuva PESCO rėmuose siūlo glaudžiau bendradarbiauti kibernetinės gynybos ir karinio tranzito supaprastinimo srityje.

Ministras R. Karoblis pristatė Lietuvos iniciatyvą kurti greitojo reagavimo komandas atsakant į kibernetines atakas. Prie šio Lietuvos projekto ketina jungtis Suomija, dėl bendradarbiavimo taip pat kalbama su kitomis regiono valstybėmis. „Turime išnaudoti naująsias gynybos iniciatyvas – PESCO ir Europos gynybos fondą - kibernetinių pajėgumų Europoje stiprinimui“, – sakė R. Karoblis. 

Kartu su Beneliukso ir mūsų regiono valstybėmis Lietuva taip pat siūlo priemones palengvinti karinių pajėgų judėjimą Europoje. „Prieš porą mėnesių pasiūlėm kurti karinį Šengeną, šiandien tai jau visos ES iniciatyva, toks įsipareigojimas numatytas PESCO įsipareigojimų sąraše. Per artimiausius mėnesius ES institucijos kartu su valstybėmis narėmis turi sutarti dėl konkrečių žingsnių, siekiant supaprastinti tranzito procedūras ir identifikuoti papildomų investicijų į infrastruktūrą poreikį. Karinis tranzitas yra svarbus prioritetas NATO, todėl šioje srityje svarbus ES ir NATO bendradarbiavimas”, – sakė krašto apsaugos ministras. 

Dalyvaujant NATO Generaliniam Sekretoriui gynybos ministrai taip pat aptarė ES-NATO bendradarbiavimo prioritetus. „Tarp prioritetinių bendradarbiavimo sričių matome karinį tranzitą, kibernetinę gynybą, atsaką į hibridines grėsmes ir koordinaciją strateginės komunikacijos srityje”, – pažymėjo ministras R. Karoblis. 

PESCO yra ES Lisabonos sutartyje numatytas instrumentas, skirtas gilinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje toms ES valstybėms narėms, kurių kariniai pajėgumai atitinka aukštesnius kriterijus ir kurios tarpusavyje yra susaistytos didesniais įsipareigojimais.

Lietuvos istorijos akcentai

Lietuva lapkričio 14-ąją:
1632 m. prisiekė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Vladislovas IV Vaza.
1866 m. Tupikų kaime, Šakių rajone, gimė Justinas Staugaitis, katalikų Bažnyčios veikėjas, Vasario 16-osios Akto signataras. Mirė 1943 m.
1918 m. įvyko pirmasis Lietuvos Valstybės Tarybos posėdis, kuriame Augustinas Voldemaras perskaitė pirmosios Lietuvos Vyriausybės deklaraciją.
1961 m. Vilniuje gimė prozininkė, eseistė, dramaturgė, dailininkė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Jurga Ivanauskaitė. Mirė 2007 m. 
1988 m. vyskupo Julijono Steponavičiaus iniciatyva Vilniuje įkurta palaimintojo Jurgio Matulaičio parapija.
2001 m. Didžiosios Britanijos parlamente įkurta tarpparlamentinių ryšių su Lietuva grupė.
2002 m. pirmą kartą Europoje Panevėžio moterų kolonijoje surengti gražiausios kalinės rinkimai "Mis nelaisvė 2002".
2003 m. minint keliautojo, antropologo, aktyvaus esperanto kalbos propaguotojo Antano Poškos gimimo 100-ąsias metines, Vilniuje, prie 15-ojo namo sienos Smėlio gatvėje, atidengta memorialinė lenta.
2006 m. su oficialiu vizitu Ukrainoje besilankančiam Prezidentui Valdui Adamkui šios šalies vadovas Viktoras Juščenka įteikė ordiną "Už nuopelnus". Savo ruožtu V. Adamkus įteikė Ukrainos Prezidentui V. Juščenkai aukščiausią Lietuvos valstybės apdovanojimą - Vytauto Didžiojo ordiną su aukso grandine.
2007 m. Vilniuje pirmą kartą įteiktos mokslo premijos užsienio lietuviams mokslininkams. 13 tūkstančių litų premijas gavo Ohajo universiteto profesorius filosofas Algis Mickūnas, Kolumbijos (JAV) universiteto profesorius aviacinės ir kosminės inžinerijos specialistas Rimas Vaičaitis ir branduolio fizikos specialistas, Prancūzijos atominės energetikos komisariato CEA mokslo darbuotojas Danas Ridikas.
2008 m. Užutrakio rūmų parteryje atidengta atkurta romėnų pavasario deivės, augalų ir sodų globėjos Floros skulptūra. Jos kopija buvo sukurta pagal išlikusią seną nuotrauką ir Luvre saugomą originalą.
2014 m. Klaipėdoje atidarytas buvusiame fabrike įsikūręs menų ir kūrybinių verslų inkubatorius "Kultūros fabrikas".
2015 m. eidamas 85-uosius metus Vilniuje mirė žurnalistas, redaktorius, vertėjas Osvaldas Aleksa.

Padidinus akcizą Lietuva gali prarasti apie 25 proc. dabar parduodamo degalų kiekio

Lietuvos Vyriausybė nuo kitų metų siūlo didinti akcizų tarifą dyzeliniam kurui. Šiuo metu galiojantis tarifas nuo 330,17 euro už 1000 litrų būtų padidintas iki 347 eurų už 1000 litrų. Dėl šio akcizų įstatymo pakeitimo vežėjai jau dairosi į kaimyninę Lenkiją, kur degalų kaina pasidarys konkurencingesnė. 
Penkios verslo įmones vienijančios organizacijos kreipėsi į Premjerą Saulių Skvernelį ir Seimo komitetus dėl numatomų pokyčių. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava", Lietuvos darbdavių konfederacija (LDK), Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ir Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija nepritaria numatytiems pokyčiams ir teigia, kad taip bus suduotas smūgis ir verslui, ir valstybės biudžetui. 
Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio, augant ekonomikai turime unikalią galimybę sustiprinti Lietuvos verslo konkurencingumą, ypač eksporto rinkose. Akcizų dyzelinui didinimas turės neigiamos įtakos visam verslui, ne tik transporto įmonėms. 
Priėmus šį įstatymo projektą Lietuvos vežėjai dyzeliną pradėtų pirkti kaimyninėse šalyse, ypač Lenkijoje, per kurią driekiasi jų maršrutai. Lietuvoje pakėlus akcizą, Lenkijoje degalai taptų pigesni nei Lietuvoje.
Visiems Europos Sąjungos (ES) vežėjams, nusipirkusiems dyzeliną kitose šalyse, pastarosios jiems grąžina PVM, kuris Lenkijoje yra 23 proc., o Lietuvoje - 21 proc. Jei degalų kainos Lietuvoje ir Lenkijoje taps vienodos, dėl šios priežasties pilnas bakas degalų (1420 litrų) Lenkijoje bus 28 eurais pigesnis nei Lietuvoje. 
„Šiuo metu dyzelinas Lietuvoje yra pigiausias, jei lygintume su kaimyninėmis šalimis, ir tai skatina krovininio transporto kuro bakus, kurių talpa beveik 1500 litrų, pripildyti Lietuvoje ir išvykti į reisą. Šiuo metu vežėjai, pildami pilną baką dyzelino Lietuvoje, į biudžetą akcizų pavidalu sumoka 468,6 euro už vieną baką. Jei vis tik vežėjas, turintis 100 krovininių automobilių, ryžtųsi pilti brangesnius degalus Lietuvoje, o ne Lenkijoje, dėl akcizo pakėlimo dyzelinas jam pabrangtų 70 000 eurų per metus. Maždaug tiek kainuoja naujas vilkikas", - pastebi Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava" prezidentas Erlandas Mikėnas. 
E. Mikėnas taip pat akcentuoja, kad tai palies ir šalies gyventojus. Perkantieji degalus mokės didesnę kainą, o viešojo transporto įmonės, kurių sąnaudų eilutėje dyzelinas užimą didelę dalį, taip pat turės įvertinti atsiradusias papildomas išlaidas ir tai gali lemti didėsiančias bilietų kainas.
„Akcizas buvo padidintas ir 2008 metais. Tuomet Lietuvos-Lenkijos pasienio degalinėse dyzelino pardavimai sumažėjo iki 50 proc., o šešėlinė degalų rinka padidėjo iki 30 proc. Dabar padidinus akcizą, neabejotinai padidėtų nelegaliai įvežamų degalų mastai, kurie sudaro apie 15 proc. degalų rinkos", - ankstesnių metų patirtį primena Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė.
E. Mikėnas prisimena, kad kiek vėliau Lietuvoje sumažinus akcizo mokestį, šalies vežėjai į vietos rinką sugrįžo tik po kelerių metų, nes buvo sudarytos ilgalaikės sutartys su Lenkijos degalų tiekėjais. 
Per pastaruosius 2 metus yra ženkliai padidėjęs tranzitinių vilkikų srautas per Lietuvos teritoriją. Daugiau kaip 60 proc. trečiųjų šalių krovinių vežėjų gabena krovinius per Lietuvą. Kitų šalių sunkvežimių pirkimai sudaro ženklią Lietuvos degalų rinkos dalį. Padidinus degalų akcizą, šie sunkvežimiai taip pat atras pigesne tapsiančią Lenkijos degalų rinką. 
„Šiuo metu dyzelino pardavimai Lietuvoje auga, didžiąja dalimi, dėl tranzitinio krovininio transporto vartojimo apimčių augimo, o ne dėl vidaus vartojimo. Rinkos dalyvių duomenimis, tranzitiniam krovininiam transportui tenka ne mažiau kaip 20 proc. viso Lietuvoje parduoto kelių transporto dyzelino", - tranzitinio transporto svarbą šalies degalų rinkai akcentuoja LVK prezidentas Valdas Sutkus.
Vykdami į ES šalis, Rusijos, Estijos ir Latvijos tranzitiniai krovininiai automobiliai nemažai pigesnio dyzelino užsipila Lietuvoje. Pabrangus degalams ir šie krovininiai tranzitiniai automobiliai pradėtų piltis dyzeliną Lenkijoje, dėl ten didesnio grąžintino PVM ir pigesnės galutinės dyzelino kainos.
Padidėjus kainų skirtumui tarp kaimyninių šalių, Lietuva gali prarasti apie 25 proc. dabar parduodamo degalų kiekio. Pakeltas akcizo mokestis šių praradimų nekompensuotų.
LDK generalinis direktorius Danas Arlauskas atkreipia dėmesį, kad toks sprendimas palies nemažą dalį šalies gyventojų. „Akcizo didinimas mažina verslo konkurencingumą ir didina sąnaudas. Nauda biudžetui taip pat abejotina. Galiausiai liksime su nepadidėjusiu biudžetu, mažiau konkurencingomis šalies įmonėmis bei dėl padidėjusios degalų kainos vartotojams pabrangusiomis prekėmis ir paslaugomis", - teigia D. Arlauskas.
Lietuvos verslą ir pramonę vienijančios asociacijos ragina Seimą atsakingai vertinti susidariusią padėtį ir nesivadovauti tik buhalterine aritmetika, atmetant rinkos veiksnius.

Trakų pilyje pristatomi R. Dichavičiaus albumai

Antradienį Trakų salos pilies didžiojoje menėje bus pristatyti dailininko, fotomenininko Rimanto Dichavičiaus du albumai - „Žalgiris" ir albumo „Laisvės paženklinti" trečiasis tomas. 
Renginyje dalyvaus albumų autorius bei dailininkai prof. Giedrius Kazimierėnas ir Virginijus Stančikas. 
Albumas „Žalgiris"- bene pirmas leidinys Lietuvoje, skirtas vienam kūriniui - G. Kazimierėno paveikslui „Žalgiris. Rūstybės diena" (400 x 400, drobė, aliejus, auksas, sidabras). Gotikinį paveikslo rėmą sukūrė dailininkas Virginijus Stančikas.
„Su spauda, su knygomis bendrauju ir dirbu jau daugiau nei 50 metų,- pasakoja R. Dichavičius.- Kiekvienas darbas išugdo savąją patirtį, supratimą, skonį ir vertybių hierarchiją. Ši patirtis man padiktavo esminį priesaką: ne tiek svarbu gražiai sukomponuoti kūrinį knygoje, kiek svarbu jį maksimaliai atskleisti. Būtent ta mintis pagimdė idėją, kad tokį unikalų, galingą istorinį kūrinį, eksponuojamą Trakų istorijos muziejaus erdvėje, privalu ir ypatingai pagerbti".
Pasak fotomenininko, jis turėjęs galimybę parodyti paveikslo „Žalgiris. Rūstybės diena" atėjimo kelią. 
R. Dichavičius buvo kūrybinio proceso liudininkas ir užfiksavo visus kūrinio atsiradimo etapus iki pat jo eksponavimo Medininkų pilies donžone. Albumo autoriaus nuomone, visa tai parodyti tik keliuose informaciniuose lapeliuose ar lankstinuke nepavyktų ir būtų didingo kūrinio sumenkinimas. Todėl natūraliai atsirado knyga.
Antrasis pristatomas darbas - albumo „Laisvės paženklinti" trečiasis tomas. Aštuonerius su puse metų fotomenininkas rinko tai, ką įvairių kartų dailininkai sukūrė valstybingumo vardan. 
Trečiajame tome pateikti visi vizualinės kūrybos žanrai - skulptūra, freska, mozaika, vitražai, juvelyrika ir kt. Čia pristatoma arti 100 kūrėjų, per 1500 darbų. Tarp pristatomų dailininkų - Edita Utarienė, Elena Voverienė, Jonas Arčikauskas, Vytautas Balsys, Henrikas Ciparis, Vytautas Ciplijauskas, Vidas Kazimieras Gibavičius, Albertas Gurskas, Gediminas Karalius, Vytautas Kaušinis, Marius Liugaila, Ignas Meidus, Marijus Petrauskas, Augustas Ramonas, Konstantinas Eugenijus Šatūnas, Kunotas Vildžiūnas ir kt.

Lietuvių gyvenimo nuotykis - kelionė į Dakaro ralį savo automobiliu

Dakaro ralis - populiariausias sportas Lietuvoje sausio mėnesį. Tūkstančiai žmonių seka Pietų Amerikos maratone dalyvaujančių ekipažų rezultatus internetu, o du lietuviai sugalvojo pamatyti sudėtingiausių pasaulio lenktynių virtuvę iš arti ir nuvykti į Dakarą savo automobiliu.
Tie du lietuviai - komunikacijos specialistas Mindaugas Plukys ir fotografas Andrius Laucius, o automobilis - keturiais ratais varomas pikapas "Nissan Navara". Jau lapkričio 19 dieną automobilis kartu su visais Dakaro ralio dalyviais pradės kelionę iš Le Havro uosto Prancūzijoje į Pietų Ameriką, o tautiečiai pratęs visai neseniai pradėtą pasiruošimą didžiausiam gyvenimo nuotykiui.
"Idėja keliauti į Pietų Ameriką kilo netikėtai. Ralyje kasmet dalyvauja keli lietuvių ekipažai, renginys šalyje yra labai populiarus, o ir aš pats pastaruosius penkerius metus pirmomis sausio savaitėmis kas kelias minutes tikrindavau, ar nėra naujienų iš Dakaro. Šiemet pagalvojau - kodėl gi nepamatyti viso to iš arti? Tad aš važiuoju į Dakarą", - šypsodamasis apie nuotykinės kelionės idėją pasakojo M. Plukys.
40-asis Dakaro ralis trijose Pietų Amerikos valstybėse vyks 2018-ųjų sausio 6-20 dienomis, o raudonoji lietuvių "Nissan Navara" keliaus kartu su visais dalyviais: kiekvieną rytą palydės juos į startą ir bandys pasitikti bent vienoje tos dienos greičio ruožo vietoje. Pagal galimybes - ir finiše.
Patyrę keliautojai (M. Plukys yra dalyvavęs "4x4 Perimetro" ir kitose bekelės varžybose, A. Laucius Dakare dalyvavo jau 2017-aisiais, o 2016-aisiais aplankė Ladogos ralį) pasitiki savo jėgomis ir nesamdys jokio vietinio gido ar kitų pagalbininkų.
"Nuotykius reikia susikurti pačiam, o keliaujant savo jėgomis, jų bus gerokai daugiau. Didžiuliai iššūkiai bus ne tik vairuoti šimtus kilometrų kiekvieną dieną, bet ir naviguoti - juk rasti Dakaro greičio ruožus ne taip paprasta, tačiau ne pirmą kartą ruošiamės kelionėms, tad mokame pasirinkti tinkamą automobilį, jį paruošti bei apsirūpinti reikalingais daiktais kaip papildomos baterijos, ištvermingi mobilieji telefonai, kelionės draudimas ir kiti", - sakė vilnietis.

TVF ekspertai teigiamai įvertino šalies ekonomikos tendencijas ir fiskalinę politiką

Lapkričio 7-13 dienomis Lietuvoje dirbę Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai pateikė išvadas, kuriose teigiamai vertinamas Lietuvos ekonomikos augimas ir vykdoma fiskalinė politika, leidžianti 2018 m. formuoti perteklinį biudžetą.
„Toks teigiamas Lietuvos vertinimas dar kartą įrodo, kad šalies finansai tvarkomi atsakingai ir teisingai. Ir toliau sieksime vykdyti tokią ekonominę ir finansų politiką, kuri užtikrintų šalies ekonominį stabilumą ir tvarų augimą. Kaip pabrėžė TVF ekspertai, fiskalinė politika yra tinkama ir anticiklinė, atsižvelgiant į spartų ekonomikos augimą ir infliacijos lygį", - teigė finansų ministras Vilius Šapoka.
Vertindami Lietuvos ekonominę situaciją TVF ekspertai atkreipė dėmesį į spartų Lietuvos ekonomikos augimą, gerus eksporto ir investicijų rezultatus. TVF nuomone, Lietuvos ekonominis augimas 2017 m. sieks 3,5 proc., o vėliau palaipsniui priartės prie 3 proc. vidutinio laikotarpio augimo potencialo.
TVF ekspertai teigiamai įvertino 2018 m. valstybės biudžeto projektą ir Vyriausybės siekius mažinti skurdą ir nelygybę, skatinti inovacijas ir verslumą, bei skirti ypatingą dėmesį sveikatos apsaugos sistemos reformavimui ir gynybos įsipareigojimų NATO įgyvendinimui. Ekspertai pabrėžė, kad formuojamas 0,6 proc. BVP perteklius biudžete atitinka fiskalinės drausmės taisykles. TVF ekspertai įžvelgė riziką dėl spartaus darbo užmokesčio augimo, kuris pastaruoju metu viršija produktyvumo augimą. Tą riziką dar labiau padidintų tolesnis minimalaus darbo užmokesčio didinimas.
„Fiskalinė situacija išlieka stipri. Dėl pajamų iš mokesčių, gaunamų iš darbo užmokesčio ir vartojimo augimo, ir dėl mažesnių išlaidų biudžetas bus perteklinis, palyginus su planuotu 0,7 proc. BVP deficitu. Pastarojo laikotarpio fiskaliniai rezultatai ir vidutinės trukmės fiskalinis planas sudaro sąlygas valstybės skolai mažėti", - teigiama TVF pranešime.
Lietuvai siūloma įgyvendinti reformas švietimo, sveikatos ir inovacijų srityje. Teigiamai įvertintas naujojo Darbo kodekso priėmimas, nes jis skatina produktyvumą, tačiau anot TVF ekspertų, švietimo sistemos efektyvumo didinimas išlieka prioritetine sritimi. TVF ekspertų nuomone, struktūrinės reformos yra būtinos siekiant pagreitinti Lietuvos konvergenciją su kitų euro zonos šalių ekonomikomis.

"Sodra": kompensacijų gali kreiptis tik dirbusiųjų pensininkų artimieji

Dirbusiųjų pensininkų, kuriems dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo ekonominės krizės metu (nuo 2010-01-01) buvo sumažinta socialinio draudimo senatvės pensija ar valstybinė pensija, turto paveldėtojai turi teisę kreiptis į „Sodrą" dėl sumažintos šių pensijų dalies kompensavimo.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad kompensacijos gyviems pensininkams jau išmokėtos, o dabar kompensacijos mokamos tik dirbusiųjų pensininkų turto paveldėtojams. Iki šiol neišmokėta 2,5 mln. eurų šių kompensacijų keliems tūkstančiams paveldėtojų.
Prašymus dėl kompensavimo dirbusių pensininkų paveldėtojai turi pateikti mirusiajam pensiją mokėjusiam „Sodros" teritoriniam skyriui ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. Su prašymu būtina pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą asmens tapatybės dokumento kopiją ir paveldėjimo teisės liudijimą. Kompensuojamoji pensijos suma paveldėtojams bus išmokėta ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kreipimosi dienos.
Valstybinės socialinio draudimo sumažintos pensijos 2014 - 2017 metais jau buvo kompensuotos 543 660 gavėjų, tam prireikė - 280 mln. eurų.

D. Grybauskaitė: grįžtantiems emigrantams svarbus savivaldybių palaikymas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Tauragėje susitikusi su iš emigracijos grįžusiais žmonėmis, domėjosi, kaip jiems sekasi kurtis gimtinėje. Prezidentė taip pat davė startą kampanijai "Globali Tauragė", kuri burs emigracijoje gyvenančius tauragiškius ir kvies juos grįžti namo.
Prezidentė apsilankė industriniame parke įsikūrusioje ir iš emigracijos grįžusius tauragiškius įdarbinančioje tarptautinėje kompanijoje "Ansell". Šiuo metu čia dirba 197 darbuotojai, 25 iš jų yra sugrįžę iš užsienio. D. Grybauskaitė su emigrantais kalbėjo apie tai, ko trūksta, kad žmonės, užuot gyvenę užsienyje, grįžtų namo.
Pasak Prezidentės, savivalda turi išnaudoti visas priemones, kad išvažiavę žmonės sugrįžtų ir jaustų, kad yra laukiami ir reikalingi. Tauragė - vienintelis miestas Lietuvoje, kuris turi išvykusių kraštiečių registrą, palaiko ryšius su savo žmonėmis ir padeda jiems surasti darbą savame krašte. Šiame mieste yra ir sėkmingų sugrįžimo iš užsienio istorijų. Pavyzdžiui, Airijoje dirbusi lietuvė vadovauja didžiulės įmonės personalui, o iš Norvegijos parvykęs tauragiškis gimtajame mieste atidarė mėsos parduotuvę.
Tauragėje veikiančiame industriniame parke yra įsteigta 800 darbo vietų, net 10 proc. jų - iš emigracijos sugrįžusių tauragiškių. Privačiomis pastangomis į šį parką pritraukta investicijų iš viso pasaulio, čia gaminama aukščiausius kokybės standartus atitinkanti produkcija nuo vėjo jėgainių iki narų kostiumų. Tauragėje taip pat subsidijuojamas darbo vietų kūrimas, finansuojamos mažų ir labai mažų įmonių steigimosi išlaidos.
Iš Lietuvos išvažiavusieji didžiausiais sunkumais sugrįžti į tėvynę laiko ne tik ekonomines sąlygas, biurokratinius trukdžius ar informacijos apie reintegraciją į Lietuvos visuomenę trūkumą, bet ir sudėtingą vaikų integraciją. Šiuo metu šalyje veikia tik 5 mokyklos, kuriose į Lietuvą grįžusių gyventi šeimų vaikai gali lankyti išlyginamąsias klases ir išmokti lietuvių kalbos arba patobulinti jos įgūdžius. Viena iš tokių mokyklų veikia Tauragėje.
Tyrimai rodo, kad daugelis išvykusių žmonių nori prisidėti prie savo tėvų, bendruomenės puoselėjimo, net ir per atstumą dalyvauti savo krašto gyvenime. Projektas "Globali Tauragė" padės telkti emigrantus ir siūlyti jų geriausią patirtį regionui.

Europos priežiūros institucijos perspėja dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) pirmadienį viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu (ICO). Lietuvos bankas poziciją dėl virtualiųjų valiutų ir ICO paskelbė spalio pradžioje.
„Europos priežiūros institucijos ir Lietuvos banko pozicijos dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo sutampa. Siekiame iš anksto valdyti rizikas, kiek tai yra įmanoma, ir paskelbta žinia yra labai svarbi ir investuotojams, ir rinkos dalyviams, ir priežiūros institucijoms", - sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
ESMA (ši institucija rūpinasi investuotojų apsauga visoje Europos Sąjungoje) įvardijo, kad ICO yra labai rizikingos investicijos, nurodydama konkrečias rizikas ir pateikdama jų paaiškinimus. Kartu rinkos dalyvius įspėjo, kad šie kruopščiai vertintų, ar jų platinami ICO nepatenka į reguliuojamą veiklos sritį. Tokiu atveju žetonų platintojai privalės laikytis teisės aktų reikalavimų. 
Lietuvos bankas paskelbtoje pozicijoje nurodo, kad finansinių paslaugų teikimas yra nesuderinamas su virtualiosiomis valiutomis. Nusprendus vykdyti su virtualiąja valiuta susijusią veiklą, ji turi būti aiškiai atskirta nuo reglamentuotų finansinių paslaugų, o vartotojams teikiamoje informacijoje prižiūrimi finansų rinkos dalyviai neturi būti siejami su virtualiosiomis valiutomis. Pozicijoje taip pat sudėlioti akcentai planuojantiems platinti virtualiųjų valiutų žetonus - jeigu pasiūlymai turi viešo platinimo požymių, jiems turi būti taikomi teisės aktų reikalavimai. 
„Šiandien Lietuvoje matome viešai skelbiamus norus, planus ir idėjas gana plačiai platinti virtualiųjų valiutų žetonus, nepadengtus jokiu materialiuoju turtu. Atsižvelgdamas į šio produkto rizikingumą, Lietuvos bankas atidžiai stebės rinką ir vertins ICO atvejus - ar neturi būti taikomas reglamentavimas, ar investuotojai tinkamai informuojami apie riziką", - sako Lietuvos banko valdybos narys. 
Perspėjimus ar pozicijas dėl virtualiųjų valiutų ar jų žetonų platinimo atskirai yra paskelbusios Jungtinės Karalystės, Slovėnijos, Lietuvos, Estijos ir Prancūzijos priežiūros institucijos.
Priklausomai nuo platinimo būdo ICO gali atsidurti už teisinio reguliavimo ribų, o tai reiškia, kad investuotojai netenka Europos Sąjungoje galiojančių teisės aktų jiems suteiktos apsaugos. Taip pat yra rimtų rizikų dėl ICO naudojimo apgavystėms ar pinigų plovimo tikslais.
Praktika rodo, kad didžiąją dalį ICO vykdo besikuriantis verslas (pvz., startuoliai), tai siejama su tam tikra rizika. Dauguma tokių virtualiųjų valiutų ar jų žetonų, nėra susieti su jokiu turtu, o jų panaudojimo sritis labai siaura, pavyzdžiui, atsiskaityti už juos išleidusių įmonių sukurtus produktus ar paslaugas. Tačiau nėra jokių garantijų, kad pastarieji bus sukurti. Be to, net ir tuo atveju, jeigu produktas ar paslauga bus sėkmingai sukurtas, jų vertė nebūtinai bus lygi investuotam kapitalui. 
Dažnai investuotojams trūksta galimybių prekiauti virtualiosiomis valiutomis ar jų žetonais ar keisti juos į įprastas valiutas. Daugumos virtualiųjų valiutų keityklų veikla yra nereguliuojama, galimi dideli valiutų vertės svyravimai dėl vartotojų nuotaikų ir lūkesčių, spekuliacijos. Investuotojai gali neturėti galimybių parduoti turimų žetonų ilgą laikotarpį, o pardavimo kaina gali neatitikti investuotojo lūkesčių.
Informacija, pateikiama investuotojui dėl ICO, dažnai būna neaudituota, neišsami ar net klaidinanti. Daugeliu atvejų akcentuojama galima nauda, bet aiškiai neįvardijamos rizikos. Dažnai informacija yra itin techniška ir sunkiai suprantama paprastam vartotojui. Dėl to investuotojai gali nesuprasti pavojų ir investuoti į produktus, neatitinkančius jų poreikių.
Technologija, naudojama kurti virtualiosioms valiutoms, dar nėra tinkamai išbandyta. Dėl to gali pasitaikyti kodo klaidų, kritinių saugumo spragų, dėl kurių investuotojai gali susidurti su rizika prarasti savo turimas virtualiąsias valiutas ar jų žetonus.

TVF: Europa turi pasirengti ilgalaikėms rizikoms tvyrant netikrumui dėl "Brexit"

Europos ekonomikos, kiek leidžia jų pajėgumai, turi pasirengti ilgalaikėms rizikoms, įskaitant galimas lėtas ir sudėtingas "Brexit" derybas, pirmadienį perspėjo Tarptautinis valiutos fondas (TVF).
"Visos Europos ekonomikos auga, ir žemynas tampa pasaulinės prekybos varikliu, - teigė TVF savo regioninėje ekonomikos prognozėje. - Bet šalys turi palikti savo biudžetuose erdvės manevrams tuo atveju, jei pablogėjus situacijai tektų palaikyti ekonomikos augimą".
TVF perspėjo, kad nemažai Europos šalių, atsigavusios po 2008 m. finansinės krizės, "juodai dienai" nėra pakankamai pasiruošusios, našumo augimas yra silpnas, vis dar išlieka blogųjų paskolų".
"Demografinis senėjimas, plintantis protekcionizmas, geopolitinė įtampa ir eksporto praradimai dėl nuosmukio Kinijoje, - visa tai formuoja rizikas, keliančias ilgalaikių rizikų augimui" - teigia TVF.
TVF pridūrė, kad pažangesnės ekonomikos, kur valstybės skolos lygis aukštas - įskaitant tokia šalis kaip Jungtinė Karalystė, Belgija, Prancūzija, Italija, Portugalija ir Ispanija, - turėtų sumažinti savo skolas "nekeldamos pavojaus ekonominiam pagerėjimui".
Vokietija, Nyderlandai ir Švedija, trys šalys, kurių biudžetuose "pakanka erdvės manevrams", turėtų siekti paskatinti augimą pasitelkdamos didesnes valstybines investicijas į infrastruktūrą ir būsto rinką, taip pat migrantų integraciją, teigia TVF. 
Pasak TVF, "Brexit" sukėlė "užsitęsusio politinio bei ekonominio netikrumo rizikų daugeliui įvairių klausimų" tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Europos Sąjungoje.
"Jeigu Jungtinė Karalystė paliktų Europos Sąjungą be susitarimo, pastebimai padaugėtų prekybos barjerų, taip pat galimai sutriktų paslaugos įvairiuose sektoriuose, susilpnėtų ekonominis aktyvumas", - perspėjo TVF.

ECB: euro zona vis dar "pažeidžiama", nors atsigavimas bloke spartėja

Kai kurių euro zonos šalių ekonomika vis dar yra "pažeidžiama", nors atsigavimas po finansinės krizės stiprėja, pirmadienį perspėjo Europos centrinio banko (ECB) pirmininko pavaduotojas Vitoras Konstancijus (Vitor Constancio).
"Mes matome tvarų euro zonos ekonomikos atsigavimą, - sakė V. Konstancijus Frankfurte, kur vyksta finansų suvažiavimas. -Tačiau negalima pasitenkinti esama padėtimi. Pažeidžiamumas ir iššūkiai išlieka daugelyje euro zonos valstybių", - perspėjo pareigūnas.
Nepaisant spartesnio ekonominio augimo, "jaunų ir ilgalaikių bedarbių skaičius vis dar neleistinai aukštas daugelyje iš 19 euro zonos šalių", nurodė buvęs Portugalijos centrinio banko valdytojas.
2016 m. pabaigoje apie 38,4 proc. graikų ir 28,4 proc. italų, nuo 15 iki 29 metų amžiaus, buvo bedarbiai, rodo Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenys. Šalys, susiduriančios su ekonominiais sunkumais, gerokai atsiliko nuo pirmaujančių bloke Vokietijos ar Nyderlandų, kur jaunimo nedarbas atitinkamai sudarė 6,2 ir 8,2 proc.
Tuo tarpu kai kuriose valstybėse vis dar fiksuojamas aukštas skolos lygis, net jeigu įgyvendinus skausmingas reformas pavyko biudžeto deficitą paversti pertekliumi. Privačių skolų lygis kai kuriose šalyse taip pat yra aukštas.
"Mes vis dar ligi galo neįvykdome savo įsipareigojimų, - pripažino V. Konstancijus. - Ir toliau turėtų būti vykdoma pagal aplinkybes labiau pritaikoma pinigų politika, su žemomis palūkanų normomis."

ES įvedė tikslines sankcijas Venesuelai, tarp jų - ginklų embargą

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį patvirtino tikslines sankcijas Venesuelai. Jose, be kita ko, - ir ginklų embargas šaliai.
Naujosios sankcijos - atsakas į kelis mėnesius Venesueloje besitęsiančią politinę suirutę, kurią dar labiau pagilino prezidento Nikolo Maduro (Nicolas Maduro) bandymas sustiprinti savo galią ir sumažinti opozicijos kontroliuojamos Nacionalinės Asamblėjos įtaką įsteigiant naują valdžios organą - Konstitucinę asamblėją, - kuriai turėjo tekti užduotis perrašyti šalies konstituciją.
Be ginklų embargo, į naująjį ES sprendimą taip pat įtraukta iniciatyva sukurti teisinę sistemą, kuri, prireikus, leistų įvesti draudimus asmenims ir organizacijoms atvykti į Bendrijos šalis ir įšaldyti jų turtą.
"Šios priemonės bus taikomos palaipsniui ir lanksčiai ir galės būti išplėstos, pritaikant jas tiems, kurie yra susiję su demokratijos principų arba teisinės valstybės principų negerbimu ir žmogaus teisių pažeidimais", - rašoma Bendrijos užsienio reikalų ministrų pareiškime.
"Šiomis priemonėmis nesiekiama pakenkti Venesuelos gyventojams - ES nori palengvinti jų padėtį", - priduriama pareiškime.

Prognozuojama kad šiais metais pasaulyje išmetamas anglies dvideginio (CO2) teršalų kiekis ūgtelės 2 proc., po trejų metų laikotarpio, per kurį šis rodiklis nesikeitė, pirmadienį prognozuoja britų mokslininkai.
Kinija nurodoma kaip didžiausia tokių pokyčių kaltininkė, jos iškastinio kuro teršalų kiekis, kaip prognozuojama, gali padidėti 3,5 proc.
Teršalų emisijos lygis dėl žmogaus veiklos 2017 metais pasieks 41 mlrd. tonų, prognozuoja Rytų Anglijos universiteto mokslininkai, pridurdami, kad naujausias rodiklis bus "nemaloni žinia" Bonoje (Vokietija) vykstančio Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos derybų rato (COP23) atstovams.
Tyrimas, paskelbtas iškart keliuose leidiniuose - žurnaluose "Nature Climate Change", "Earth System Science Data Discussions" ir "Environmental Research Letters", - rodo, kad CO2 emisijų kiekis Jungtinėse Valstijose turėtų sumažėti 0,4 proc., Europos Sąjungoje - 0,2 proc. Toks nuosmukis vis tiek mažesnis už vidutinį, registruotą ankstesnį dešimtmetį.
Be to, prognozuojama, kad anglis bus plačiau naudojama Kinijoje ir Jungtinėse Valstijose, nors nuo 2013 metų anglies naudojimas šiose šalyse mažėjo.
"Pasauliniai CO2 išmetamų teršalų kiekis, regis, vėl smarkiai pakils po trejų metų stabilaus laikotarpio, - sakė mokslininkė Korina Le Ker (Corinne Le Quere), Klimatų tyrimų centro "Tyndall Centre for Climate Change Research" prie Rytų Anglijos universiteto direktorė. - Labai nuviliantys pastebėjimai".

TATENA: Iranas laikosi branduolinio susitarimo

Irano atominė programa vykdoma griežtai laikantis 2015 metais pasiekto branduolinio susitarimo apribojimų, Jungtinėms Valstijoms grasinant pasitraukti iš susitarimo, pirmadienį skelbė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA). 
TATENOS ketvirčio ataskaitoje teigiama, kad Teherano mažai įsodrinto urano atsargas sudaro 97 kilogramai, o tai daug mažiau už nustatytą 300 kilogramų ribą. Mažai įsodrintas uranas teoriškai galėtų būti perdirbtas į branduoliniams ginklams naudojamas medžiagas.
TATENOS kontrolieriai taip pat teigė, kad jiems nekilo jokių sunkumų pasiekti norimas teritorijas. 
JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donaldas Trump) yra vienas iš didžiausių Irano branduolinio susitarimo, kurį 2015 metais Vienoje pasirašė Iranas ir šešios didžiosios pasaulio valstybės - Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija, Vokietija, Rusija ir Jungtinės Valstijos, kritikų.
Spalį JAV prezidentas skelbė sieksiąs sugriežtinti susitarimą, teigdamas, kad susitarimo nuostatos dėl TATENOS patikrinimų yra pernelyg silpnos ir jų nepakaks užkirsti Teheranui kelio gaminti branduolinius ginklus.
D. Trampas taip pat grasino galiausiai galįs pasitraukti iš susitarimo, jei JAV Kongresas arba Vašingtono sąjungininkės nesusitars dėl tolesnių apribojimų Iranui.

Klimato kaita kelia pavojų ketvirtadaliui UNESCO gamtos paveldo sąrašo objektų

Klimato kaita kelia grėsmę ketvirtadaliui į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) gamtos paveldo sąrašą įtrauktų objektų, tarp kurių - koraliniai rifai, ledynai ir šlapynės. Pavojuje esančių gamtos paveldo objektų skaičius per trejus metus išaugo beveik dvigubai, rodo pirmadienį paskelbtos ataskaitos duomenys.
Pavojuje esančių UNESCO gamtos paveldo objektų skaičius nuo 25 2014-aisiais metais, kuomet grėsmė kilo vienam iš septynių objektų, išaugo iki 62, teigia Tarptautinė gamtos apsaugos organizacija (IUCN), savo ataskaitą paskelbusi Bonoje (Vokietija) vykstančioje Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencijoje.
Remiantis ataskaita, visuotinis atšilimas didžiausią grėsmę kelia koraliniams rifams, kurie, šylant vandenynams, bąla, ir ledynams, kurie pamažu tirpsta.
Ataskaitoje teigiama, kad 29 proc. į UNESCO gamtos paveldo sąrašą įtrauktų objektų kyla „ženkli" grėsmė. Tuo tarpu 7 proc. objektų, tarp kurių yra Evergleidso nacionalinis parkas Jungtinėse Valstijose ir Turkanos ežeras Kenijoje, perspektyvos - „kritinės".
„Mastas ir sparta, kuriais klimato kaita niokoja mūsų gamtos paveldą, pabrėžia skubių ir ambicingų nacionalinių įsipareigojimų ir veiksmų įgyvendinant Paryžiaus klimato kaitos susitarimą poreikį", - sakė IUCN generalinė direktorė Inger Andersen (Inger Andersen).
Bonoje susirinkę pasaulio šalių derybininkai siekia susitarti dėl taisyklių sąvado, kuris reglamentuotų 2015 metais Prancūzijos sostinėje beveik 200 šalių pasirašyto susitarimo įgyvendinimą.
Paryžiaus klimato kaitos susitarimo tikslas - pasiekti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų sąlygojamas klimato atšilimas neviršytų 2 laipsnių Celsijaus. Norima pasiekti, jei įmanoma, kad jis neperkoptų 1,5 laipsnio Celsijaus ribos.
1 laipsnio žyma jau peržengta, ir, pasak mokslininkų, jei šalys tevykdys dabartinius savo pažadus mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, vidutinė pasaulinė temperatūra kils net 3 laipsniais.

Irano ir Irako pasienį supurčiusio žemės drebėjimo aukų skaičius jau perkopė 400

Sekmadienio vakarą Irano ir Irako pasienyje įvykusio 7,3 balo stiprumo žemės drebėjimo aukų skaičius, remiantis Irano valstybinės žiniasklaidos pranešimais, jau perkopė 400. 
Irano televizija "Press TV" skelbė, kad žemės drebėjimo aukų skaičius siekia 450, o sužeistųjų yra daugiau kaip 7 100 žmonių. Tuo tarpu naujienų agentūra "Tasnim" pateikė dar kitokį žuvusiųjų skaičių - 445 žmonės. 
Gelbėtojai vis dar ieško žmonių, išgyvenusių pasienio regioną supurčiusį žemės drebėjimą. Nuo 7,3 balo stiprumo žemės drebėjimo labiausiai nukentėjo Irano Kermanšaho ir Illamo provincijos. 
Žemės drebėjimo epicentras užfiksuotas nuošaliame kalnuotame Irako regione, apytikriai už 200 km į šiaurės rytus nuo Irako sostinės Bagdado ir už 400 km į vakarus nuo Irano sostinės Teherano.
Praėjus kelioms valandoms po galingo žemės drebėjimo teritoriją supurtė 140 pakartotinių požeminių smūgių.

Analitikai: Vokietijos ekonomika trečiąjį ketvirtį išaugo 0,6 proc.

Vokietijos ekonomika, kaip prognozuoja analitikai, trečiąjį ketvirtį augo tvirtais tempais, nepaisant sulėtėjimo pramonės gamybos bei prekybos sektoriuose.
Analitikų prognozėmis, Federalinio statistikos biuro duomenys, kurių laukiama antradienį, parodys, kad didžiausia Europos ekonomika per tris mėnesius iki rugsėjo pabaigos išaugo 0,6 proc., palyginti su antruoju ketvirčiu, kai šalies ūkis taip pat augo 0,6 proc. tempais.
Lyginant su praėjusių metų analogišku ketvirčiu, Vokietijos ekonomika padidėjo 2,3 proc., tuo tarpu antrąjį ketvirtį metinis augimas siekė 2,1 proc., teigia "dpa-AFX" apklausti analitikai.
Pastarosiomis savaitėmis skelbta statistika rodo, kad Vokietijos verslo pasitikėjimas spalį šoktelėjo iki rekordinio lygio, nedarbas laikosi ties istorinėmis žemumomis, o laisvų darbo vietų lygis šoktelėjo iki naujų rekordinių aukštumų. Tačiau nors gamybos užsakymai rugsėjį kilo antrą mėnesį iš eilės, gamybos apimtis smuktelėjo 1,6 proc., praėjusią savaitę paskelbė Ekonomikos ministerija. Tiek eksporto, tiek importo apimtys rugsėjį sumažėjo.
Vis dėlto Berlyno ekonomikos patarėjų taryba praėjusią savaitę padidino šalies šių metų augimo prognozę; jų prognozėmis, šiais metais numatomas tvirtas 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas. Anksčiau buvo prognozuotas 1,4 proc. BVP augimas 2017 metais. Tačiau Vokietijos ekonomikos ekspertų, vadinamų "išminčiais", taryba perspėjo Vokietijos kanclerę Angelą Merkel (Angela Merkel), kad naujoji valdžia turės gerokai padirbėti, norėdama ateityje užtikrinti ūkio augimą. 
"Išminčiai" siūlo valstybei mažinti valstybės skolą, atsisakyti dalies mokesčių ir sukurti inovacijoms draugišką aplinką, kad būtų skatinama skaitmeninė ekonomika.

K. Pučdemonas: Katalonijos krizė gali būti sureguliuota ir neatsiskyrus nuo Ispanijos

Buvęs Katalonijos vadovas Karlesas Pučdemonas (Carles Puigdemont) neatmeta, kad tam tikromis aplinkybėmis būtų galima atsisakyti regiono nepriklausomybės nuo centrinės valdžios Madride. Jis tai pareiškė interviu, kurį pirmadienio vakarą paskelbė Vokietijos laikraštis "Welt".
"Aš buvau ir esu pasirengęs pripažinti ir kitokio pobūdžio santykius su Ispanija", - teigė jis, atsakydamas į klausimą, ar yra alternatyva nepriklausomybės reikalavimams. Anot jo, alternatyvi įvykių raida tikrai įmanoma. "Aš visada stoju už vienybę. Bet visko (kas vyksta) priežastis - 2010 metais Ispanijos ir Katalonijos parlamentų suderinto autonomijos statuso anuliavimas", - pareiškė jis.
K. Pučdemonas tiesiai neatsakė į klausimą, ar jis dalyvaus gruodžio 21 d. Katalonijoje įvyksiančiuose rinkimuose, kuriuos paskyrė Ispanijos vyriausybė. "Aš būsiu kandidatas tik tuo atveju, jeigu mūsų gretose bus stipri koalicija, ir tik todėl, kad būtų užblokuotas konstitucijos 155-ojo straipsnio taikymas, taip pat suniveliuota Ispanijos valstybės padaryta žala", - pažymėjo buvęs Katalonijos vyriausybės vadovas.
Spalio 27 d. Katalonijos parlamentas pagal referendumo rezultatus patvirtino rezoliuciją dėl nepriklausomos respublikos paskelbimo. Lapkričio 8 d. Ispanijos Konstitucinis teismas pripažino šį dokumentą negaliojančiu. K. Pučdemonas šiuo metu yra Belgijoje, Ispanija reikalauja jį deportuoti.

Venesuelai ir kreditoriams kol kas nepavyko susitarti dėl skolos restruktūrizavimo

Pirmadienį įvykęs Venesuelos ir jos kreditorių susitikimas baigėsi nepasiekus susitarimo dėl dalies šalies skolos naštos restruktūrizavimo.
Anot artimai su derybomis susipažinusių šaltinių vyriausybė nepateikė jokio oficialaus pasiūlymo dėl restruktūrizavimo, tik pažadėjo, kad Venesuela ir toliau dengs skolą, kuri šiuo metu siekia 150-180 mlrd. dolerių.
Prezidentas Nikolas Maduras (Nicolas Maduro) anksčiau sakė, kad į susitikimą atvyks 414 investuotojų ir investicinių bankų atstovų, obligacijų turėtojų. Šalies valdžia į Karakasą kvietė investuotojus, kurie iš viso turi apie 600 mlrd. dolerių vertės didelės rizikos obligacijų. Tačiau nemažai didžiųjų investuotojų planavo praleisti susitikimą dėl JAV taikomų sankcijų Venesuelai ir žemo saugumo lygio Karakase. Šios sankcijos nedraudė investuotojams dalyvauti susitikime, bet draudžia vykdyti sandorius su visa eile Venesuelos pareigūnų, tarp kurių - viceprezidentas Tarekas El Aisamis (Tareck El Aissami) ir ekonomikos ministras Simonas Zerpa (Simon Zerpa).
Pasak vieno iš kreditorių, pirmąją derybų dieną šalies valdžia nepateikė "nei pasiūlymo, nei sąlygų, nei strategijos". Iš viso susitikimas truko apie 30 minučių. Vyriausybinei delegacijai derybose vadovavo šalies viceprezidentas Tarekas el Aisamis. Jis apkaltino JAV tuo, kad dėl Venesuelai skirtų sankcijų šiuo metu šaliai sunkiai sekasi išmokėti skolą. Viceprezidentas taip pat pareiškė, kad Venesuela visada vykdo skolinius įsipareigojimus, "net jeigu tam reikėdavo aukotis".
Lapkričio pradžioje Venesuelos prezidentas paskelbė apie planus restruktūrizuoti šalies valstybės skolą. Tam buvo skirta komisija, vadovaujama T. el Aisamio. Lotynų Amerikos ir Karibų baseino ekonomikos komisijos duomenimis, 2016 metais Venesuelos užsienio skola siekė 132,15 mlrd. dolerių.
Venesuelos ekonomika nugrimzdusi į recesiją nuo 2013 metų, kai valdžios vairą perėmė N. Maduras. Dėl smukusių naftos kainų šalyje smarkiai trūko pagrindinių prekių; infliacijos lygis šiais metais, kaip rodo prognozės, gali siekti 1000 proc.

Rusijos televizijos kanalas RT JAV užsiregistravo užsienio agentu

 Rusijos valstybės valdomas televizijos kanalas RT pirmadienį pasidavė JAV spaudimui ir šioje šalyje užsiregistravo užsienio agentu. Tačiau reaguodama į tai Maskva ėmėsi atsakomųjų veiksmų.
Vašingtone įsikūrusi korporacija „T&R Productions LLC" pagal Užsienio agentų registracijos aktą JAV Teisingumo departamente užsiregistravo kaip organizacijos „ANO TV- Novosti", kuri kontroliuoja pasaulines RT transliacijas, agentė.
Užsienio agentų registracijos akto tikslas - Vašingtone veikiančius ir užsienio interesams atstovaujančius teisininkus bei lobistus priversti veikti skaidriai. Tačiau šiame akte daroma išimtis JAV ir užsienio naujienų organizacijoms.
Įstatymą pritaikius bendrovei „T&R Productions", valdančiai RT studijas Jungtinėse Valstijose ir įdarbinančiai jo darbuotojus, ši išlyga, panašu, buvo apeita.
JAV šių veiksmų ėmėsi po to, kai RT atsidūrė tyrimų dėl galimo Rusijos kišimosi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus dėmesio centre.
Svarbiausių JAV žvalgybos agentūrų vadovų sausio 6 dieną paskelbtoje ataskaitoje RT išskirta kaip Kremliaus kampanijos, kuria siekta „pakirsti pasitikėjimą JAV valdžia ir pakurstyti politinius protestus", vykdytoja.
Tačiau, atrodo, kad toks JAV žingsnis sulauks Rusijos atsako.
Maskva pareiškė, kad Rusijos parlamentas priemones, reikalaujančias užsienio agentais užsiregistruoti tokias JAV vyriausybės finansuojamas žiniasklaidos priemones kaip „Amerikos balsas" („Voice of America") ir „Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas" („Radio Free Europe/Radio Liberty"), gali priimti dar šį trečiadienį.
Teigiama, kad Rusijos parlamentas svarsto galimybę įstatymą pritaikyti ir komerciniam televizijos tinklui CNN.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi lapkričio 14-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1263 m. mirė rusų valstybės veikėjas ir karvedys, Novgorodo kunigaikštis ir Vladimiro didysis kunigaikštis Aleksandras Nevskis.
1687 m. gimė aktorė Eleonora Gvin (Eleanor Gwyn), kuri vėliau tapo Anglijos karaliaus Jurgio II meiluže ir pagimdė jam du sūnus.
1716 m. mirė vokiečių filosofas ir matematikas Gotfrydas Leibnicas (Gottfried Leibniz). Jam priskiriamas dvejetainės sistemos sukūrimas.
1719 m. gimė austrų kompozitorius ir garsiojo Volfgango Amadėjaus Mocarto (Wolfgang Amadeus Mozart) tėvas Leopoldas Mocartas (Leopold Mozart).
1832 m. Niujorke įvyko pirmojo tramvajaus Amerikos žemyne debiutas - jis miesto valdžios atstovus vežė nuo Princo iki 14-osios gatvės. Oficialiai tramvajai Niujorko gatvėmis pradėjo kursuoti po 12 dienų.
1840 m. gimė prancūzų menininkas ir vienas iš impresionizmo pradininkų Klodas Monė (Claude Monet).
1863 m. gimė belgų chemikas Leo Bakelandas (Leo Baekeland), kuris išradęs bakelitą - tam tikrų dervų plastiką - padėjo pagrindą plastikų pramonei.
1889 m. gimė valstybės veikėjas ir pirmasis nepriklausomos Indijos ministras pirmininkas 1947-1964 metais Džavacharlalas Neru (Jawaharlal Nehru).
1889 m. JAV žurnalistė Neli Blai (Nellie Bly) iš Niujorko išvyko į kelionę aplink pasaulį, norėdama įrodyti, kad įmanoma apkeliauti aplink jį greičiau negu per 80 dienų - jai tai pavyko padaryti per 72 dienas 6 valandas 11 minučių ir 14 sekundžių.
1891 m. gimė Frederikas Bantingas (Frederick Banting) - Kanados medicinos mokslininkas, išradėjas, dailininkas, Nobelio premijos laureatas medicinos srityje, apdovanotas kaip vienas insulino atradėjų.
1910 m. kapitonas Judžinas Elis (Eugene Ely) JAV pirmą kartą lėktuvu pakilo nuo laivo denio.
1918 m. Tomašas Masarykas buvo išrinktas pirmuoju Čekoslovakijos prezidentu.
1918 m. pirmuoju nepriklausomos Lenkijos prezidentu išrinktas Juzefas Pilsudskis (Jozef Pilsudski).
1918 m. Čekoslovakija tapo respublika.
1922 m. gimė Egipto diplomatas ir JT generalinis sekretorius 1992-1996 metais Butrosas Butrosas Galis (Boutros Boutros Ghali).
1948 m. gimė Velso princas ir Didžiosios Britanijos sosto įpėdinis Čarlzas (Charles).
1954 m. gimė amerikiečių politologė Kondoliza Rais (Condoleezza Rice). Ji yra 66-oji JAV valstybės sekretorė, ėjusi šias pareigas dvi kadencijas. K. Rais įvardijama kaip viena įtakingiausių moterų pasaulyje.
1969 m. iš Kanaveralo kyšulio pakilo kosminis laivas "Apollo 12", kurio įgulos nariai Čarlzas Konradas (Charles Conrad) ir Alenas Bynas (Alan Bean) antrą kartą nusileido Mėnulyje.
1979 m. mažiausiai 385 žmonės žuvo, kai Chorasano provinciją Irane sudrebino 5,6 balo pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimas.
1991 m. JAV ir Didžioji Britanija apkaltino du Libijos piliečius 1988 metų gruodį virš Škotijos Lokerbio miestelio susprogdinus aviakompanijos "Pan Am" keleivinį lėktuvą. Per teroro aktą žuvo 270 žmonių. Libijai atsisakius išduoti įtariamuosius, jai buvo įvestos griežtos JT sankcijos.
1994 m. tuneliu po Lamanšo sąsiauriu tarp Anglijos ir Prancūzijos pradėjo reguliariai kursuoti pirmieji keleiviniai traukiniai.
1998 m. oficialiajam Bagdadui sutikus, kad Jungtinių Tautų ginkluotės inspektoriai atnaujintų darbą, JAV prezidentas Bilas Klintonas (Bill Clinton) atšaukė įsakymą dėl Irako bombardavimo. Iki įsakymo įvykdymo buvo likusi vos valanda.
2002 m. pirmą kartą Romos katalikų Bažnyčios istorijoje popiežius Jonas Paulius II pasakė kalbą Italijos parlamente.
2013 m. Bostono mafijos vadeiva Džeimsas Baldžeris (James Bulger), pravarde "Vaitis" (Whitey), nuteistas du kartus kalėti iki gyvos galvos.

 

Atgal