Į pradžią
01.03. Naujausios žinios
Pirmieji 2018 metų pašto ženklai bus pažymėti Gediminaičių stulpais
2018 metus Lietuvos paštas pradeda išleisdamas keturių pašto ženklų seriją, įamžinančią vieną iš dažniausiai matomų ir naudojamų Lietuvos valstybės simbolių – istorinius Gediminaičių stulpus. Šie pašto ženklai apyvartoje pasirodys penktadienį, sausio 5 dieną.
„Šie pašto ženklai atspindi Gediminaičių stulpų istorinę raidą, ji rodo, kaip seniai šie valstybės simboliai gyvuoja mūsų tautos gyvenime. Nuo XIV amžiaus iki šių dienų išlikę Gediminaičių stulpai patenka tarp dažniausiai naudojamų valstybės simbolių. Džiaugiamės, kad pasitikdami atkurtosios Valstybės šimtmetį pristatome Gediminaičių stulpais, kurie jungia senąją ir naująją Lietuvą, papuoštus pašto ženklus“, – teigia Lietuvos pašto Komunikacijos grupės vadovas Tomas Bašarovas.
Visuose keturiuose pašto ženkluose vaizduojamas skirtingomis epochomis nuo XV iki XX amžiaus naudotas Gediminaičių stulpų motyvas. Pašto ženklus sukūrė dailininkė, ilgametė Lietuvos pašto ženklų konkursų dalyvė ir prizininkė Aušrelė Ratkevičienė. Savilipiai pašto ženklai su 0,03 Eur, 0,10 Eur ir 0,42 Eur vertės nominalais bus išleisti po 100 tūkst. egzempliorių tiražu. 500 tūkst. tiražu bus išleistas dažniausiai naudojamas 0,39 Eur nominalo pašto ženklas.
Kartu su naujuoju pašto ženklu, skirtu įprasminti Lietuvos valstybės simbolį, bus išleistas ir pirmosios dienos vokas. Penktadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.
Manoma, kad Gediminaičių stulpai susiformavo iš nuosavybės žymėjimo ženklų, o pirmas žinomas jų panaudojimo faktas istoriografijoje užfiksuotas 1397 metų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto herbe. Net ir sovietų okupacijos metais, kai buvo uždrausti visi Lietuvos valstybingumo simboliai, Gediminaičių stulpų simbolis toliau aktyviai naudotas pogrindyje.
Gediminaičių stulpai ypač paplito pirmoje XX a. pusėje, kai susikūrė nepriklausoma Lietuvos valstybė. Šį simbolį naudoja Lietuvos kariuomenė, aviacija, jis puošia Lietuvos ordinus ir medalius, pareiginius ženklus, yra tapęs daugelio visuomeninių draugijų ir organizacijų atributu.
Lietuvos istorinis nacionalinio simbolio Gediminaičių stulpų vaizdavimas yra reglamentuotas LietuvosRespublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymu.
Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansines paslaugas.
„Prisimenant valstybės šimtmečio asmenybes“ – vakaras, skirtas Eduardui Turauskui
2018 m. sausio 10 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks susitikimas su dokumentinės monografijos „Eduardas Turauskas (1896–1966). Ateitininkas, teisininkas, žurnalistas, diplomatas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys“ autore, istorike Joana Viga Čiplyte. Dalyvaus ir prisiminimais dalinsis E. Turausko dukterėčia Karolina Masiulytė-Paliulienė, viena iš knygos išleidimo rėmėjų.
Eduardas Turauskas – iškilus politikos, visuomenės veikėjas, žinomas Lietuvos diplomatas. 1926–1966 m. – E. Turausko politinės karjeros metai, svarbus tarnystės Lietuvai laikotarpis. E. Turauskas buvo Lietuvos delegatas prie Tautų Sąjungos, lemtingu Lietuvai laikotarpiu ėjęs URM politikos departamento direktoriaus pareigas, dalyvavęs „sprendžiant visus pagrindinius užsienio politikos klausimus: 1939 m. sutarties su Sovietų Sąjunga sudarymo, Vilniaus krašto sugrąžinimo ir kt.“ E. Turauskas sukaupė įspūdingą dokumentų, publikacijų archyvą, išsaugojo „vertingus istorinius liudijimus iš labiausiai komplikuoto Lietuvos istorijos periodo“. Visuomenės atmintyje Eduardas Turauskas išlikęs kaip vienas iš ateitininkų vadovų, kaip Lietuvos Respublikos Trečiojo Seimo narys, dienraščių „Rytas“, „XX amžius“ redaktorius, žurnalistas, Eltos direktorius.
Vakaro metu istorikė J. V. Čiplytė papasakos, kaip E. Turauskui pavyko informuoti tarptautinę bendruomenę apie įvykius Lietuvoje 1940–1941 m. laikotarpiu. Ji atskleis, kas E. Turauskui teikė vilties, kad Lietuva vėl bus laisva ir nepriklausoma. Papasakos, už kokį nusikaltimą prancūzų valdžia nusprendė E. Turauską ištremti į Korsikos salą ir kt. intriguojančius klausimus. Monografijos autorė siekė „nušviesti E. Turausko gyvenimo kelią pasitelkusi žmogiškąjį faktorių, stengdamasi atskleisti Jo vidinį pasaulį, santykį su šeimos nariais, bičiuliais, užsienio diplomatais, žiniasklaidos atstovais ir kt., o knygos skaitytojui duoti laisvę mąstyti, pačiam daryti prielaidas ir išvadas vienu ar kitu klausimu.“
Lietuvos istorijos akcentai
Lietuva sausio 3-iąją:
1921 m. prasidėjo pirmasis Lietuvos katalikų kongresas.
1926 m. Joniškiuose, Šakių rajone, gimė lietuvių kalbininkas profesorius Juozas Pikčilingis. Mirė 1991 m.
1923 m. Klaipėdoje įsteigtas Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas.
1989 m. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Seimo Taryba įgaliojo Algį Klimaitį, Europos Parlamento Baltijos grupės generalinį sekretorių, atstovauti Sąjūdžiui Europos Parlamente.
2003 m. prasidėjo bendrovės "Lietuvos jūrų laivininkystė" privatizavimo procesas.
2008 m. minint tragiškai žuvusio poeto, eseisto, leidėjo, filosofo Vaidoto Daunio (1958-1995) gimimo 50-metį, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta šiai sukakčiai skirta paroda "Aš lyg žiedas, kurį tu, pasauli, ne sau auginai. Vaidotui Dauniui - 50".
2012 m. eidama 76-uosius metus mirė dailėtyrininkė, buvusi Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedros dėstytoja Laimutė Cieškaitė-Brėdikienė.
Veiklą pradėjo Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas
Nuo sausio 1 dienos pagal naujus nuostatus pradėjo veikti Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas, kuris reformuotas Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo pagrindu.
Šis karinis vienetas pavaldus kariuomenės vadui. Štabo pagrindiniai uždaviniai padėti kariuomenės vadui vykdyti strateginio kariuomenės planavimo ir strateginio vadovavimo kariuomenei funkcijas. Taip pat padėti kariuomenės vadui vadovauti valstybės karinės apsaugos, ginkluotos gynybos ir kitoms karinėms operacijoms bei atlikti kitas krašto apsaugos ministro pavestas užduotis.
Šalia anksčiau buvusių Jungtinio štabo operacinio planavimo funkcijų naujasis Gynybos štabas vykdys ir naujas užduotis - rengs ginkluotos gynybos koncepcijas ir planus, kariuomenės veiklos trumpalaikius, vidutinės trukmės ir ilgalaikius planus, Lietuvos kariuomenės plėtros planus. Taip pat analizuos iš krašto apsaugos sistemos programų ir kariuomenės padalinių gautą informaciją, teiks kariuomenės biudžeto poreikių pagrindimą ir finansinių išteklių paskirstymo siūlymus kariuomenės vadui, konsoliduos karinių pajėgų veiklą ir priskirtus resursus.
Gynybos štabui vadovauja Gynybos štabo viršininkas, kurį į pareigas skiria ir iš jų atleidžia krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu. Šiuo metu Gynybos štabo viršininkas yra generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras. Jam tiesiogiai pavaldūs yra pavaduotojai planavimui, operacijoms ir paramai, Administravimo valdybos viršininkas, Biudžeto skyriaus viršininkas ir sekretoriato personalas.
Gynybos štabas turi naujai patvirtintą skiriamąjį ženklą, kuriame simboliškai atsispindi visų Lietuvos kariuomenės rūšių pajėgos. Pagal ženklo aprašymą riterio kalavijas simbolizuoja Sausumos pajėgas, liepsnojantis kalavijas - Specialiųjų operacijų pajėgas. Inkaras simbolizuoja Karines jūrų pajėgas, sparnai - Karines oro pajėgas. Gediminaičių stulpai raudoname skyde simbolizuoja Lietuvos kariuomenę.
Vokietijos užsienio reikalų ministras lankysis Ukrainoje
Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis trečiadienį pradeda dvi dienas Ukrainoje truksiantį vizitą. Užsienio reikalų ministerijos Kijeve teigimu, vizito metu taip pat numatytas apsilankymas Ukrainos konflikto zonoje.
Ukrainos užsienio reikalų ministro Pavlo Klimkino lydimas S. Gabrielis apsilankys ginčijamame rytiniame Donbaso regione, kur nuo 2014 metų Rusijos remiami separatistai kaunasi su Ukrainos pajėgomis.
Ministrų pokalbių metu didžiausias dėmesys bus skiriamas 2015 metų Minsko taikos susitarimų įgyvendinimui. Susitarimai ragino paskelbti besąlygiškas paliaubas bei ragino Ukrainos pajėgas ir Rusijos remiamus separatistus atitraukti nuo fronto linijos sunkiąją ginkluotę.
Nuo konflikto pradžios, anot Jungtinių tautų (JT), jau žuvo daugiau kaip 10 tūkst. 300 žmonių.
Šiaurės Korėja žada atnaujinti tarpvalstybinius ryšius su Pietų Korėja
Šiaurės Korėja atnaujins tarpvalstybinius ryšius su Seulu, trečiadienį pranešė Pietų Korėjos suvienijimo ministerija. Toks pranešimas laikomas ženklu, kad nesutaikomų kaimynių santykiai šyla.
Pietų Korėjos žiniasklaida, cituodama Šiaurės Korėjos pareigūną, be kita ko pranešė, kad lyderis Kim Jong Unas pasveikino Seulo parodytą paramą jo taikos pasiūlymui.
Tarpvalstybinius ryšius koordinuojančios Pchenjano agentūros vadovas tikino, kad komunikacijos kanalas abiejų šalių kontroliuojamame Panmundžomo kaime bus atvertas trečiadienį popiet, pranešė Pietų Korėjos naujienų agentūra "Yonhap".
Apie ryšių atnaujinimą pranešta praėjus dienai po to, kai Pietų Korėja pasiūlė Šiaurės Korėjai surengti aukšto lygio derybas, kurių metu būtų aptarta galimybė Pchenjanui dalyvauti artėjančiose žiemos olimpinėse žaidynėse.
Užsienio istorinių sukakčių kalendorius
Įdomiausi sausio 3-iosios įvykiai pasaulio istorijoje:
1322 m. mirė Prancūzijos karalius Pilypas V, kurį soste pakeitė brolis Karolis IV.
1874 m. Ispanijos diktatoriumi tapo maršalas Francisco Serrano.
1875 m. mirė prancūzų leksikografas Pierre'as Larousse'as, kuris, be kitų, parengė ir leido "Universalųjį XIX a. žodyną".
1924 m. britų egiptologas Howardas Carteris Karalių slėnyje, netoli Luksoro,rado faraono Tutanchamono sarkofagą.
1926 m. po perversmo, įvykdyto dar birželio mėnesį, Graikijos diktatoriumi pasiskelbė Theodorosas Pangalosas.
1926 m. mirė čekų rašytojas ir poetas Jaroslavas Hašekas, nemirtingą šlovę pelnęs savo meistriška satyra "Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai".
1946 m. Londone už išdavystę pakartas Williamas Joyce'as, Antrojo pasaulinio karo metais transliavęs nacių propagandą prieš Didžiąją Britaniją.
1956 m. gimė JAV kino aktorius ir režisierius Melas Gibsonas. Aktorius išgarsėjo 1993 m. po filmų "Žmogus be veido" (The Man Without a Face) ir "Narsioji širdis" (Braveheart).
1959 m. Aliaska tapo 49-ąja JAV valstija.
1961 m. JAV prezidentas Dwightas Eisenhoweris nutraukė diplomatinius santykius su Kuba.
1967 m., taip ir nesulaukęs teismo, ligoninėje mirė Jackas Ruby, kuris nušovė Lee Harvey Oswaldą, nužudžiusį JAV prezidentą Johną F. Kennedy.
1969 m. gimė vokiečių "Formulės 1" lenktynininkas, septyniskart "Formulės 1" pasaulio čempionas Michaelis Schumacheris.
1980 m. Kenijoje rasta nužudyta britų gamtininkė ir rašytoja Joy Adamson, išgarsėjusi knyga apie liūtus "Gimę laisvi".
1990 m. 10 dienų praleidęs Vatikano ambasadoje JAV kariškiams pasidavė nušalintasis Panamos vadovas generolas Manuelis Antonio Noriega.
1993 m. Rusijos ir JAV prezidentai Borisas Jelcinas ir George'as Bushas pasirašė START-II sutartį, kuria numatyta sunaikinti maždaug du trečdalius abiejų šalių branduolinio strateginio puolamojo ginklo atsargų.
1994 m. Sibire sudužus Rusijos kompanijos "Baikal Air" lėktuvui "Tupolev-154" žuvo visi 124 juo skridę žmonės.
1999 m. JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo agentūra (NASA) paleido antrąjį Marso zondą, turėjusį Raudonojoje planetoje ieškoti vandens pėdsakų. Misijai žlugus ryšys su juo nutrūko metų pabaigoje.
2002 m. mirė visame pasaulyje žinomos Olandijos alaus daryklos įkūrėjo anūkas Freddy Heinekenas. Jis vadovavo didžiausią Europos alaus daryklą kontroliavusiai bendrovei "Heineken Holding".
2004 m. į Paryžių skridęs Egipto bendrovei "Flash Airlines" priklausęs lėktuvas "Boeing 737" sudužo Raudonojoje jūroje. Žuvo visi 148 keleiviai ir lėktuvu skridę įgulos nariai.
2009 m. Izraelis pradėjo Gazos Ruožo invaziją.
Indija ribos Tadžmahalo lankytojų skaičių
Siekiant apsaugoti įspūdingą XVII amžiaus statinį Indijoje - Tadžmahalą - šalis ketina riboti lankytojų per dieną skaičių. Milijonai turistų, kurių didžiąją dalį sudaro patys indai, kasmet apsilanko Tadžmahale ir jų skaičius nuolat auga.
Milijonus turistų pritraukiančioje lankytinoje vietoje ateityje per dieną galės apsilankyti tik 40 tūkst. vietos turistų. Apribojimai nebus taikomi užsieniečiams, kurie už patekimą į Tadžmahalą sumokės 1 tūkst. rupijų (16 dolerių). Įprastai turistai indai už patekimą į kompleksą moka tik po 40 rupijų, tačiau ribojimo išvengti norėsiantys indai taip pat galės nusipirkti brangesnį bilietą.
Tadžmahalą XVII amžiuje kaip mauzoliejų savo žmonai pastatė Mogolų imperatorius Shah Jahanas. Moteris mirė gimdydama 1631 metais.
Kasdien Tadžmahale vidutiniškai apsilanko 10-15 tūkst. žmonių, bet savaitgaliais ir turistų sezono įkarščio metu lankytojų skaičius gerokai didesnis, jis siekia 60-70 tūkst. Šiuo metu nėra ribojamas lankytojų skaičius. 2016 metais Tadžmahale apsilankė beveik 6,5 mln. lankytojų.
Egipto muftijus pritarė bitkoinų prekybos draudimui
Egipto didysis muftijus šeichas Shawky Allamas išleido fatvą, draudžiančią kriptovaliutos prekybą, nurodydamas, kad bitkoiną "draudžia islamas", informuoja BBC.
Pasak muftijaus, ši kriptovaliuta kelia "sukčiavimo, tamsumo ir apgaulės" rizikų.
Fatva - oficialus muftijaus sprendimas, susijęs su islamo teisės taikymu. Jis neturi juridinės galios, tačiau turi didelę įtaką tarp tikinčiųjų.
2017 metų pradžioje bitkoinas kainavo kiek mažiau nei tūkstantį JAV dolerių, tačiau iki metų pabaigos jo kursas pašoko beveik 20 kartų. Vėliau - vos per savaitę - jis vėl neteko per 25 proc. savo vertės, sukeldamas stiprių abejonių, esą jis viso labo "finansinis burbulas".
Kaip pažymėjo vyriausiasis Egipto muftijus, rizikų, susijusių su bitkoino naudojimu, gali kilti, nes ši virtuali valiuta nėra prižiūrima nė vienos centralizuotis institucijos.
"Bitkoinus draudžia šariatas, nes jie daro žalos atskiriems asmenims, asmenų grupėms ar įstaigoms", - fatvą cituoja didžiausias Egipto dienraštis "Ahram".
2017 m. rugpjūtį Egipte buvo atidaryta pirmoji bitkoinų prekybos platforma, tačiau gruodį šalies valdžia paskelbė kriptovaliutą už įstatymo ribų.
.jpg)
