VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Pasaulis

11 17. Lietuvių požiūrį į migraciją formuoja finansinė situacija

Naujausio vartotojų tyrimo duomenimis, euro įvedimas ir migruojančiųjų masė lietuviams šiais metais optimizmo neįpūtė. Tyrimo „The Future of Lithuania" duomenimis, savo šeimos finansine padėtimi visiškai patenkinti yra mažiau nei dešimtadalis lietuvių. Visi kiti tapo gerokai jautresni kainai, nes sumažėjo jų perkamoji galia.

„Padidėjęs gyventojų dėmesys išlaidoms skatina ir neigiamą požiūrį į pabėgėlius imigrantus. Nors turime priimti nedidelį skaičių svetimšalių, lietuviai nenori, kad atvykėliai taptų valstybės išlaikomais asmenimis", - sako tyrimą atlikusios kompanijos OMD Lietuva vadovas Darius Gricius.

Lyginant šių metų rezultatus su praėjusiais metais pastebima, kad teigiamai ir neigiamai vertinančių savo finansinę padėtį žmonių skaičius beveik susilygino. Patenkintų žmonių skaičius nuo praėjusių metų sumažėjo 7 procentiniais punktais, iki 47 proc. Tačiau savo finansine padėtimi yra nepatenkinti daugiau nei pusė (53 proc.) lietuvių.

„Labiau patenkinti savo šeimos finansine padėtimi yra sostinės gyventojai arba neturintys vaikų. Labiausiai nepatenkinti - žemas pajamas gaunantys mažų miestelių ir kaimų gyventojai", - sako D. Gricius.

„The Future of Lithuania" tyrimas parodė, kad išlaidas pakoregavo ir šiais metais Lietuvoje įvestas euras. Nors dauguma (88 proc.) respondentų teigia beveik pripratę prie euro, tačiau 6 iš 10 lietuvių savo išlaidas vis dar skaičiuoja litais. „Didžioji dalis tyrimo dalyvių prisipažino, kad įvedus eurą įsigyti prekių ir paslaugų gali gerokai mažiau, dėl to dalis vartotojų ėmė sekti paskui mažesnę kainą", - sako D. Gricius.

„The Future of Lithuania" tyrimas atskleidė, kad 77 proc. lietuvių turi emigravusių giminaičių. Nors didžioji dalis jų (59 proc.) grįžti į Lietuvą visam laikui neketina, tačiau noriai domisi jos finansine ir politine padėtimi, internetu nuolat bendrauja su pasilikusiais artimaisiais.

„Artimiausiu metu visam laikui sugrįžti į Lietuvą ketina tik 14 proc. emigrantų. Todėl namuose pasilikę jų giminaičiai teigia, kad specialiai dėl bendravimo su emigravusiais pradėjo naudotis virtualiais komunikacijos būdais: trečdalis bendrauja „Skype", penktadalis per Feisbuką, populiarėja pokalbiams skirtos mobiliųjų telefonų programėlės. Ypač šių techninių naujovių vartojimas auga tarp vyresnių nei 40 metų asmenų", - teigia D. Gricius.

Patys emigrantai finansiškai remia 47 proc. Lietuvoje likusių giminaičių, dešimtadalis paramą gauna reguliariai. Keliones namo išvykusieji planuoja 1-2 kartus per metus. Trumpam sugrįžę emigrantai lankosi pas odontologą (42 proc.), profilaktiškai tikrinasi sveikatą (27 proc.), dešimtadalis naudojasi kosmetologų paslaugomis, nes ypač palankiai vertina paslaugų kokybę ir kainą.

Nors didžiąją dalį lietuvių emigruoti privertė sunki finansinė našta, tačiau pabėgėlių ir imigrantų atžvilgiu tautiečiai nusiteikę skeptiškai - 2 iš 3 respondentų juos laiko finansine našta. „Ypač neigiamai pabėgėlius vertina vyresnio amžiaus mažų miestelių ir kaimų gyventojai. Pagrindinė priežastis, sukėlusi tokį nepasitenkinimą, yra ta, kad pabėgėliams bus skiriamos išmokos iš valstybės biudžeto. Taip pat gyventojai baiminasi, kad pabėgėliai yra kitos kultūros ir kito tikėjimo", - nepasitenkinimo priežastis vardija D. Gricius.

Atgal