Pasaulis
07 08. Olandija – priežiūros šalis
Antra medalio pusė
Gintvilė Switters
Terminas „priežiūros valstybė“ perimtas iš Omaz ikir – Chattab, imperijos kalifo, paremtas solidarumo idėja. Valstybė prižiūri pilietį nuo lopšio iki karsto. Moderni priežiūros valstybė susiformavo 19 amžiuje. Socialinio draudimo sistema perimta iš Bismarko teorijos. Kai kurie įstatymai ir taisyklės remiasi automatine sistema, nekomercine draudimo idėja. Šiuos pavyzdžius galima atsekti Švedijos ir Naujosios Zelandijos teisinėje sistemoje. Vėliau, XX amžiuje, socialinių privilegijų sistema buvo išplėsta ir įgavo kitą formą.
Po II pasaulinio karo Olandija kaip priežiūros valstybė patyrė krizę. Atsirado sudėtinga mokesčių sistema, keitėsi sveikatos apsaugos sektorius, socialinės pašalpos įstaigos. Mokslas ir švietimo sektorius rėmėsi mokesčių sistemos padidinimu. 1983 metais bedarbystė Olandijoje pasiekė aukščiausią tašką - 11 proc. bedarbių. Norėdamas išvengti krizės, Olandijos kabinetas, vadovaujamas Liubbers (1982-1994), pakeitė visą priežiūros valstybės sandarą. Buvo mažinami atlyginimai, valdininkai neteko gero uždarbio, socialinė pašalpa labai sumažėjo. Tuomet buvo sumažinamos socialinės premijos. Didelės būtinybės verčiami valdininkai sumažino atlyginimų sistema iki 45 proc. Dėl aukštų premijų, kurias kiekvienas pilietis turėjo išmokėti – pakilo mokesčiai ir dėlto pabrango darbo jėga. Produktų kainos pakilo tam, kad išvengtų konkurencijos. Šį vizualinį ratą reikėjo sunaikinti. Tam, kad padidintų skirtumą tarp atlyginimo ir socialinės pašalpos, Liubbers padidino dirbančių žmonių atlyginimus. Ši priemonė veikė labai efektyviai – sumažėjo bedarbystė. Taip buvo sukurta humanitarinė – demokratinė sistema, įjungiant bažnyčios veiklą, gerinant ekonominį lygį. Tai individualistinė sistema, kuri reikalauja iš piliečio visuotinės disciplinos. Vien sveikatos apsaugos draudimas išaugo nuo 120 Eur iki 191 Eur. Piliečiai, kurie gauna tik socialinę pašalpą - 800-850 Eur per mėnesį - vos išgali susimokėti už draudimą. Daugelis pagyvenusių žmonių turi patys sumokėti už brangius vaistus.
Olandijos priežiūros valstybė turi kitą medalio pusę – tai įvairialypė sistema su demokratinio socializmo elementais. Naujos krizės laikotarpiu valstybė ėmėsi įvairių priemonių bankrotui išvengti. Atsirado maisto bankai. Iš viso egzistuoja 130 bankų, kurie teikia paramą gyventojams su socialiniu maitinimu. Tačiau tai yra fikcija, nes maisto produktai šiuose bankuose yra antrinės reikšmės (sausainiai, saldainiai, padažai ir t.t.).
Piliečiai Olandijoje prižiūrimi nuo lopšio iki karsto, daugeliu atvejų perkeliami į senelių namus, slaugymo įstaigas, revalidacijos centrus. Visi jie turi priežiūros draudimą, nes be jo neturi teisės į namų gydytoją ar stomatologą. Pastaruoju metu vyko daug demonstracijų prieš etatų mažinimą sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros ir mokslo srityje. Birželio 19 dieną vyko didžiulės demonstracijos Den Hage, nes kultūros darbuotojai negaus subsidijų: parama bus sumažinta iki 200 mln. eurų. Tūkstantinės demonstracijos vyko Roterdame, Amsterdame, Almeroje, kuriose dalyvavo psichiatrinių įstaigų darbuotojai ir pacientai. Kitais metais bus panaikintas asmeninis biudžetas, kurį sergantys ligoniai galėjo panaudoti slaugos išlaidoms, namų priežiūrai arba psichiatrinei ligoninei. 30-40 proc. pakilo butų kainos, maisto produktai pabrango 20-30 proc. Bedarbiai pateko į labai sunkią situaciją, nes neįmanoma susimokėti draudimo ir kitų paslaugų. Nuo 2014 metų visi piliečiai privalės dirbti iki 67 metų. Taigi pensijos laikotarpis pratęstas, o jauni žmonės praranda galimybę susirasti darbą. Iš pašalies atrodo, kad Olandija yra gerbūvio ir priežiūros šalis, bet tai tik kita medalio pusė.
Atgal
.jpg)
