Poezija
05 31. Dėl Tavęs...
Birutė Kemežaitė
Ten kur gimė mūs pirmos svajonės,
Pirmi žodžiai, pirmi pažadai...
Ten dabar pavergtųjų dejonės,
Išbarstyti didvyrių kapai.
Mėnesiena naktų sidabrinė,
Tavo žvilgsnių bežodė kalba,
Tavo meilė tyra ir ugninė,
Užmirštin nenueis niekada...
Tu nuo priešo kritai už tėvynę:
Tu vergiją atstūmei krauju...
Tavo pervertą jauną krūtinę,
Kaip anąsyk, taip šiandien regiu...
Dėl Tavęs palikau aš tėvynę,
Kad atkeršyčiau priešui kada...
Tik dėl laisvės,už Tavo jaunystę,
Aš šaukiau Dangaus keršto tada...
Ir čia siekia užgniaužt kovą drąsią
Komunizmo baisioji ranka!
Išlaikys gyvą tautinę dvasią Manyje –
Tavo kraujo auka!...
„Laisvoji Lietuva“, 1970 10 22.
Atgal
.jpg)
