Poezija
04 11. Getsemanėje
Dovilė Bitinaitė Kavoliūnienė
O kokia ta naktis
Ilga ir juoda...
Prieš Tavąsias akis
Visa žmonija.
Tavo rankose jos
Likimas trapus,
Jei nebus šios aukos,
Ji amžiams pražus.
„Per sunki ši našta'“ –
Perša melą tamsa.
„Kas manai Tu esi,
Kad atpirkt ją gali?'“
„Dink, šėtone, greičiau –
Tavo klastą matau!'“
...Atsitraukia staiga
Pragaro figūra...
O, kokia ta naktis!
Be mėnulio, žvaigždžių...
Kas Tave palaikys?
„Mano Dieve, kur Tu?!'“
Krinta žemėn lašai
Prakaito su krauju.
Tu pakyli tvirtai –
„Tėve, Aš sutinku
Šitą taurę išgert.
Tokia Mano dalia -
Baisią kančią ištvert.
Tebūnie Tavo valia.'“
Atgal
.jpg)
