Poezija
12 18. Rudas ruduo
Liudmila Olifson-Cerenia
O, moteris-ruduo,
Išsipusčius, elegantiška,
Būni kaprizinga,
Klastinga ir miela!..
Spalvomis esi dosni
Rūbus keisdama,
Vėjas tik sujaukia viską,
Apdarus nuplėšdamas.
Ach, rudens rudumas,
Akys stebinčios,
Tu džiugini labai
Šypsena plačia.
Tai niūriu žvilgsniu žvelgi,
Tai lieji ašaras staiga,
Tai valso sūkury,
Tai dainas dainuoji...
Myliu, rudeni, tave
Už lietų ir rūkus,
Už šviesų nušvitimą
Alavinių debesų,
Už lapų šnaresį,
Ir jų spalvotą krytį,
Laužų didingą degimą
Saulėlydį.
Atgal
.jpg)
