Poezija
03 01. Kas tą šaką apgenės?
Vaclovas Deksnys
Laikas bėgs ir nesustos:
Viskas juda, mainos, kinta.
Taip karta vis iš kartos
Lyg korta likimo krinta.
Tenka pripažint todėl,
Kas seniai jau pasakyta:
Jei į upę brisi vėl,
Brisi jau visai į kitą.
Nukraujavo Lietuva –
Nėr trijų jau milijonų.
Bet kiek buvo ana, va –
Tiek Seime ir liko ponų.
Tenka ne retai girdėt,
Kad pakaktų vieno šimto.
Jų galėtų sumažėt –
Nenutiktų nieko rimto.
Kada posėdžius matai,
Būna daug tuščių ten vietų.
To nebūtų, jei rimtai
Dirbtų, Lietuvą mylėtų.
Gal rinkėjai įtakos?
(Mažintis patiems... nerūpi).
Niekad jie nepjaus šakos,
Ant kurios patogiai tupi.
Atgal
.jpg)
