Poezija
10.21. Eilėraščių šviesa
Lietuvos mokytojų literatų ,,Spindulio” draugija šiuo metu vienija apie pusšimtį narių. Glaudžiamės po Vilniaus mokytojų namų stogu. 2005m. išleidome almanachą ,,Lėkimas virš žemės”. 2013m. – ,,Užkūrė aukurą Čiurlionis”. Rengiame literatūrines – muzikines popietes, rytmečius, vakarones, susitikimus su rašytojais, konkursus. Rašome apie tai, kas mus džiugina, jaudina, skaudina, žeidžia. Norime matyti pasaulį gražesnį, žmogų geresnį.
LML ,,Spindulio” draugijos pirmininkė Albina Tumaitė
Jaunystė
Bronislava Daunorienė. Vilnius
Nužydėjo ir nuėjo
Pievomis basa,
Palydėta šalto vėjo,
Nuprausta rasa.
Ant lelijų balto žiedo
Suposi ryte,
Ją bučiavo ir gaivino
Ežero vėsa.
Nukvatojo ir išnyko
Tarsi pilkas dūmas.
Širdyje žaizda paliko,
Ašarų kartumas.
Pirmoko verdiktas
Juozas Elekšis. Vilnius
Grįžta vaikelis pirmą dieną pabuvęs mokykloje. Visi apstoja klausinėti:
-Kaip patiko mokykla?
-Labai graži. Visur išdažyta. Švaru.
-Ar suolas nebuvo per didelis?
-Kaip tik. Labai geras.
-Ar berniukai nesimušė?
-Ne. Visi labai mandagūs.
-O kaip mokytoja?
-Mokytoja niekam tikusi.
-Vaikeli, pirmą dieną pabuvai mokykloje. Kaip nustatei, kad ji netikusi?
-Nieko pati nežino. Klausia ir klausia mūsų.
Eilėraščių šviesa
Diana Trijonytė – Jusčienė
Jie –
Kaip muzika,
ženklų baltoj tyloje
užkoduota.
Garsais nuskambėję,
šviesa išsilieja
erdvėje
ir žmogaus širdyje...
Dobilai
Vlada Banilytė – Kvedarienė. Joniškėlis
Takuos žėruoja dobilai,
Senokai jau baltavo sodai.
Visi mes mylime savaip,
Mes mylime visi vienodai.
Kai žydi, žėri dobilai
Ir kai brandina vaisių sodai.
Nuo dalgio virsta dobilai ,
Žalia skara užklojo sodus.
Visi mes kenčiame savaip,
Bet skauda mums visiems vienodai,
Kai nebežydi dobilai,
O vėtros laužo žalią sodą.
Žėruoja, žydi dobilai –
Balti tie džiaugsmo laimės sodai.
Tu – mano svajos ir sapnai,-
Todėl ir myliu nevienodai.
Žėruoja sieloj dobilai...
Tokie balti tie meilės sodai.
Malda
Nijolė Puzanauskienė. Klaipėda
Aukštai, padangių platybėse
Tai šen, tai ten
Sklando Tamsos paukščiai juodieji,
Dangaus skaidrią šviesą užkloja.
Sklando ir sklando...
Grėsmingais sparnais
Sėja mirtį klastingą
Naktį gūdžią.
Nuodingom stėlėm
Skina karžygių gyvastį narsiąją.
Raudona...
Raudona...
Raudona...
Dega dangus...
Dega žemė...
Dega dejuodama Meilė mirties agonijoj...
Dega!
Ant skaisčiaveidžio Žemės delno.
Vėl!
Žeme, žemele,
Žemynėle mieliausioji,
Mūsu motina,
Mūsų lopšy,
Gimdytoja mūsų,
Gyvybės šaltini,
Tyro pavasario mėlio
Verdene…
Duok mano žirgui
Skrydį eiklųjį,
Aukštyn, ten aukštyn…
Į žvaigždynų erdves,
Kalnų smailiabriaunę šviesybę!
Aukščiau, dar aukščiau,
Ten, kur šlama
Erelių sparnai galingieji.
Nubraukia nuo saulės skaisčios
Šešėlius ir tamsumas.
Meldžiu, žemynėle žemele mieloji,
Padėk mano žirgui -
Vėl
Šviesą
Parnešti
Namo…
Mūšis ties Šiauliais
Akrostichai
Albina Tumaitė. Vilnius
Saulės mūšis – Lietuvos mūšis.
Apsiginklavę kryžium ir kardais,
kryžiuočiai norėjo
Užimti Žemaitijos žemes.
Lietuviai, žemaičiai ir latviai:
-Ėgi, broliai, į kovą! Ir kilo, ir ėjo.
Senieji dievai pergalės linkėjo.
Mūšio būta nuožmaus.
Ūksmingos girios klaidino
ir kelią pastojo.
Šimtai riterių nuotykių ieškojo
ir galvas paklojo.
Iš mūšio grįžo tik kas dešimtas.
Senovės lietuviai mokėjo gintis.
Kristijonas...
Kristijonui Donelaičiui
Ramybė tvyro Tavo bažnyčioj -
Ima begalinis noras
Sielos skausmą išsakyti.
Tolminkiemis – jau ne - Čistyje prūdy.
Išrautas, išraudotas lietuviškas žodis.
Jo čia neliko...
Oir prūsų, ir sodų.
Nelaiminga tauta
Atminimuos palikus –
Sunaikinta, nušluota...
Donelaitis...
Orai vėl gaivina,
Nerimstančią širdį glosto.
Esi būriškai šventas.
Laimingas – sukūręs ,,Metus‘‘ –
Atgimimą tautos įamžinęs
Išdidžiai iškilus, ir šypsos dangus –
Tai tikra ir amžina.
Iškalbingas žodis
Skambėte skamba.
Simono Daukanto svajonė
Universitetas –
Lietuvos akių šviesa.
Niekur nemačiau aš
didingesnių rūmų !
Iš gimtųjų Kalvių kaimo
ir laisva valia
Vienas garbingiausių
lietuvių tautos sūnų
Eiti pėsčias į Vilnių
mokytis sumanė.
Ryte jo basos kojos
mynė viešą kelią.
Sustojęs nusilenkė
Žemaitijos žemei.
Ištikimas svajonei
ir nepriklausomas –
Toks jau buvo jaunuolis
Simonas Daukantas
Esmingas žygis
apvainikavo pergale.
Teisėjas laikas
įvertino jo pastangas.
Amžiną šlovę
pelnė Tėvynei Lietuvai.
Senatvėj, deja,
liko vargšas ir vienišas.
Lietuvai
Lietuva – lietus – Lietava.
Istorija skaudi.
Europos širdis.
Tėvynė.
Unikali.
Vilniaus kultūra.
Aš esu čia.
Atgal
.jpg)
