Poezija
2022.10.21. Ilgesio laiškai (Haiku)
Jonas Laurinavičius
Ne vien tik paukščius,
Bet ir žmones žieduoja.
Metrikacijoj...
*
-Man skauda galva.
-Valio! Tai įrodymas,
Kad galvą turi!..
*
Su daina gyvent
Smagu, betgi dar smagiau
Su krūva eurų.
*
Kuo toliau miškan,
Tuo ilgiau turės šukuot,
Kol tave suras.
*
Ilgas kaip kelias
Nuo karo kuokom iki...
Atominės bombos.
*
Saulė šypsosi
Tik tada, kai nugena
Vėjas debesis.
*
Kur šuo pakastas,
Kad konkursus „Mis Visata“
Laimi tik Žemietės?
*
Kur kitos planetos?
Nejaugi niekur kitur
Nėra gražuolių?!
*
Žodžiai pagydo.
Bet reikia mokėti parinkt
Vaistažodžius.
*
Norisi visą
Pasaulį apglėbti, bet...
Rankos per trumpos.
*
Vaikai aitvaru
Siunčia į patį dangų
Ilgesio laiškus.
*
Negedėk dienos,
Kur praėjo – ji sugrįš
Prisiminimais.
*
Žaliais pėdsakais
Ateina pavasaris
Tiesiai per lauką.
*
Dangus blykčioja.
Šiąnakt iš Dievo rankų
Iškrito žaibai.
*
Dievas iš molio
Lipdė žmogų, kad būtų
Tvirtas kaip mūras!
*
Gyvenimas kaip
Krištolas. Būk atsargus:
Jis greitai dūžta.
*
Žiema pavargo.
Sniegas pilkas, nuobodus.
Kas jūs, varnėnai?
*
Miršti ir mokais:
Reikia kitaip gyventi!
Bet jau nėr kada.
Vilnius
Atgal
.jpg)
