Poezija
2024.03.28. Pagal I.Kantą
Rita Bijeikytė - Gatautė
Nenulaužkim menko augalėlio
ant smėlėto pajūry kupsto.
Neužmuškim mažo vabalėlio
ant žemelės margo rūbo.
Kas gulėt prie kojų turi,
Neužkelkime aukštai kaip stabo
ir kiekvieną žodį apgalvoję,
Tarsi deimantu dalinkimės prie stalo.
Su meile kilkime ir aukim,
Aleliuja iš džiaugsmo liekim
Ir kasdienybėj vartus atkelkim,
Link Karaliaus sodų žvelkim.
Gyvenimas išaustas iš draugystės gijų,
Iš giminystės aukso siūlų.
Tą vienintelį gyvenimą branginkim,
Iš rankų Viešpaties kaip dovaną priimkim
Keletą kelionės fragmentų po Mažąją Lietuvą keliaujant, Atvelykio metu 2023 m. balandis
Prisikėlus sielai,
Prisikėlė žemė,
Sužaliavus pievoms,
Atsidarė gelmės.
Stiebėsi žibuoklės
Nedrąsiais lapeliais,
Raguvų šešėliuos
Virpčiojo upelės.
Skinijos upelė
Akmenis šokdino,
Seną parką juosė
,Vėžaičius dabino.
Lembo kaime matėm
Gražiai sutvarkytą
Kazimiero Jauniaus
Senąją sodybą.
Netoli upelio,
Kurs Aitra vadinas,
Gimė kalbininkas
Žemaičių sodyboj.
Senų klevų paunksmėj
Padvelkė didi galia,
Gimtų tarmių melodijoj
Veržės Jauniaus gaili nata.
Žodis vakar, žodis šiandien
Veda į kelią, guodžia širdį.
Žodis gyvas, žodis aidas
Neša viltį...
Jūros upės šlaitą
Padievaitis puošia.
Pilies kalno šone –
Akmeninis sostas.
Gediminas kunigaikštis
Pilį pirmą čia surentė,
Nepalietė jos kryžiuotis,
Nors apglėbti stengės.
Už Tauragės miesto
Stojome prie sienos –
Kaip buvo senovėj,
Kur likę pėdos.
Tikrą lobį radom
Prie Oplankio kaimo,
Žado mes netekom,
Matant seną dvarą.
Bent nuotraukoj
Galim jį įamžint,
Bent eilėraščiu
Reikia jį išsaugot.
Kaip upeliai teka,
Taip sueikit, mieli žmonės,
Prašos šeimininko rankų
Trupančios Oplankio sienos.
Lauksargiai ir Oplankis,
Natkiškiai, Juknaičiai
Saugo dar Ropkojai
Namuos istoriją brangią.
Jau per Mažąją Lietuvą
Istorijos keliu
Keliavome namolio
Saulės ratu.
Baltijos jūra
Šoka bangos lyg mergaitės,
Taškosi lengvais purslais.
Moja rankom lyg dievaitės,
Šypsosi mielais veidais.
Gintarai į krantą plūsta,
Iš gelmių jūros slaptų.
Bangos ošia, bangos lūžta,
Pilnos bangos gintarų.
Jūra, jūra ta dievaitė,
Puošiasi spalvom rytais.
Rašė posmus tau Maironis,
Džiaugėsi tavais kerais.
Jūra, jūra ta bekraštė
Daužosi bangų kalnai.
Siela rimsta prieš didybę,
Kai save šalia matai.
Iš gelmių, iš tolimųjų
Supasi minčių purslai.
Iš versmių, iš giliųjų
Liejasi šviesos srautai.
Išdidžiai su vėtrom grįžta
Jūriniai žvejų laivai.
Bangos dunda, bangos gaudžia,
Gintaro pilni krantai.
,
Draugelis
Sėsk, patrauksiu lagaminą,
Paskui keliausime į kiną,
Pakeliui užsuksime į kavinę,
Tik manęs tu lauk.
Nuolankiai lenki galvą,
Kai rišu tau antkaklį,
Lyg vaikui, einant į kiemą,
Apsuku kaklą šaliku.
Šiandien nupirkau tau petnešas ―
Su atšvaitų juostelėm.
Tavo kojeles kišu lyg į kelnes,
Ach, kaip daužosi širdelė!
Prisimenu radau tave gatvėj,
Prie parduotuvės ,,Aibė’’ durų.
Kur sergantys mėlynanosiai
Kasryt skubėjo ,,šnapso’’.
Tu jiems trugdei įeiti,
Viauksėjai, nuolat susivėlęs.
Nuo jų gavai į kailį,
Iš baimės net virpėjai.
Vargelio daug patyrei,
Kai gyvenai su Džeriu.
Net paskutinį kąsnį šis
Bevelijo iš tavęs atimti.
Ar lietus, ar giedra, ar speigas
Dabar mes drauge ― VISUR!
Tu mano draugelis, sargas,
O daugelis klausia ,,Kam?’’
Žanetos katytė
Gyveno gera katytė,
Ant kelėnų glaustės.
Šeimininkę mylėjo,
Meiliai jai murkė.
Bet ateina meilės metas,
Aistros siekia savo.
Reikšmės neturi šaltis
Ar kaip Sacharoj karštis.
Sausio vidury naktį
Pripustė sniego visą kiemą.
Šiaurės vėjas pašėlęs,
Sniego gūsius supylė.
Sulėkė kaimynų katinai
Pas katytę Lotą.
Kas ant laiptų budėjo,
Kas per naktį prie durų.
Lota nerado sau vietos,
Kaip išprotėjus lakstė!
Pro balkoną norėjo šokti,
Kuprą pastačius rėkė.
Pagailo šeimininkei katytės
Ir pravėrė į laisvę duris.
Katytė šovė pro jas,
O paskui ją katinų būrys.
Iš visų katinų didžiausias
Pirmas bėgo paskui ją.
O kiti, įsišėlę labiausiai,
Laukė eilės sučiupti vargšę.
Kitą dieną prie malkinės sienos
Katytė susirietus gulėjo.
Jos kūnelis visas virpėjo,
O prie durų laukė vėl katinų būrys.
Šeimininkė suprato bėdą,
Įnešė ją švelniai ant rankų.
Šiltai apklojo, davė jai pieno,
Katytė vėl meiliai murkė.
Atgal
.jpg)
