VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Politika

2011-08-26
Jau praėjo treji metai nuo tos dienos, kuomet daugelis mūsų bendrapiliečių pirmą kartą išgirdo apie vadinamąją ekonominę krizę. Tiesa, tai pirmiausia buvo kažkokios amerikietiškos realybės atgarsiai, kuriuose skambėjo mažai kam žinomi bankų pavadinimai, o ir JAV pingantis būstas neatrodė vertas dėmesio „butai brangs“ isterijos fone. Ir jie brango – brango net tuomet, kai tušti butai jau buvo skaičiuojami laiptinėmis. Plačiau
2011-08-26
Jau dvidešimt dveji metai, kai atkurta mūsų valstybės nepriklausomybė. Ar ta valstybė yra saugi? Anaiptol, pasakys užklaustas pilietis. Daugelis kaltino ir kaltina valstybės vyrus, kad mažos pensijos, kad smunka pragyvenimo lygis, kad kaip maras plinta jaunų žmonių emigracija. Karštos žmonių galvos, deja, ne visada supranta, kodėl taip yra. Nuomojama ranka į bet kokias ideologines sampratas, ilgimasi kietos rankos. Plačiau
2011-08-23
Lietuvos žemė - tautos gyvenimo vieta ir valstybės teritorija nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos valstybei ar jos piliečiams. Dabar veikiančios Konstitucijos pataisos ir tarptautiniai įsipareigojimai dėl žemės pardavimo yra abejotini, nes tam nebuvo tautos valios, teigia iniciatyvinė grupė, susibūrusi ginti Lietuvos žemę nuo pardavimo užsieniečiams.   Plačiau
2011-08-19
Apž­valgą rašy­ti la­biau norė­jo­si ki­to­kiu pa­va­di­ni­mu: „Lands­ber­gis prieš oli­garc­hus“. Atkū­rus Lie­tu­vos nep­rik­lau­so­mybę pro­fe­so­rius Vy­tau­tas Lands­ber­gis įvar­dy­tas laisvės tė­vu. Čia šio­je aki­vaiz­džio­je ir svar­bio­je priešp­riešo­je tarp pro­tin­go ir ab­sur­diš­ko, tarp pi­lie­tiš­ko, de­mok­ra­tiš­ko, is­to­riš­ko ir sa­va­nau­diš­ko, tarp kultū­rin­go ir bar­ba­riš­ko, tarp žmo­niš­ko ir ci­niš­ko, tarp blai­vaus ir bep­ro­tiš­ko, pers­pek­ty­vos ir am­ži­nos ak­la­vietės ge­rai būtų ma­ty­ti aki­vaiz­džią pers­varą to, kas šian­dien va­di­na­ma „lands­ber­giz­mu“, nors kai kie­no tar­si ir su nei­gia­ma po­teks­te ta­ria­mu. To­kiam op­ti­miz­mui, de­ja, nė­ra rea­laus pag­rin­do - vi­sos mūsų vals­ty­bin­gu­mo, laisvės idė­jos at­ro­do ta­ry­tum nu­vy­tu­sios, nu­lei­du­sios galvą prieš vi­sa­galį pi­ni­go ir oli­garchų dik­tatą. Plačiau
2011-08-13
Vokietijos sostinė šeštadienį mini 50-ąsias Berlyno sienos iškilimo metines. Iki pusės stiebo nuleistos valstybinės vėliavos primena vokiečiams apie tragišką šalies istorijos puslapį - prieš 50 metų buvo pastatyta Berlyno siena, kuri 28-erius metus skyrė Vakarų Berlyną nuo Rytų Vokietijos. Plačiau
2011-08-09
Ar kada nors Lietuva vėl taps tokia, kokia buvo anksčiau? Tai yra jeigu ją lygintume su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, prieškarine Lietuvos Respublika ar net sovietine Lietuva, ką ir bekalbėti, su šiandieniniu chaosu, atrodytų visiška byrėjimo bei irimo būsena, atrodytų, kad Lietuvos likimas jau artimiausiu metu nulemtas. Didėjantis skurdas, tautos nykimas dėl mirtingumo, viršijančio gimstamumą, nesiliaujanti rekordinė Europoje emigracija – štai tie veiksniai. 2040 m. Lietuvoje busią tik 2 mln. gyventojų, – tai skelbia statistinės prognozės. Lietuva jau dabar praskolinta užsieniui – kabo 30 mlrd. litų skola. Kurgi tos beprotybės ribos?! Plačiau
2011-08-05
Valdemaras Tomaševskis pasiūlė lietuviams integruotis į lenkų bendruomenę?! Neįtikėtina, kad Lietuvos lenkų mažumos atstovas viešai, per TV pasiūlė visai priešingą variantą nei diktuoja politinė logika, o būtent – lietuviams integruotis į lenkų bendruomenę - ir visos problemos išsispręs!!! Pradžioje atrodė, kad europarlamentaras juokauja, bet dabar jau ryškėja, kad ne. Jis irgi, matyt, laikosi istorinių faktų ir įsivaizduoja, kad Lietuva turėjo atsistatyti tose teritorijos ribose, kokios buvo smetonmečiu!? O lenkai ir toliau šeimininkaus Vilniaus krašte... Plačiau
2011-08-05
Kankinystės dvasia ženklina Lietuvą. Kankinių keliais iš Lietuvos išvagotas visas pasaulis... Jei sudėtum į vieną liniją, išeitų milijonai kilometrų kankinystės. Lietuviškos. Kiek širdžių tie keliai jungia lyg kilometrų stulpeliai? Ir kaip tas visas kenčiančias širdis į vieną sujungia ta pati kančia – Lietuva? Ir kol kas ji dar neatpirkta, nes jai kainos nėra, o blogis, kuris ją atneša, neieško niekur atgailos. Taip pati kančios dvasia skleidžiasi visais keliais per pasaulį, ir kai ji sugrįžta čia surasti nusiraminimo, ją pasitinka abejingumas tų, kurie neturi sąžinės. Plačiau
2011-08-05
Lietuvoje per visą 20-ties metų laikotarpį dėl rinkimų sistemos ydingumo įsiviešpatavo buvusios nomenklatūros liberalus kapitalizmas. Pramonės, prekybos, žemės ūkio produkcijos, viso viešojo gyvenimo sritis – pinigus, jų paskirstymą - perėmė buvusieji arba jų palikuonys. Plačiau
2011-08-02
Tik Lietuvoje gali išgirsti keistą pasisveikinimą, kuomet susitikę gatvėje pažįstami vienas kito klausia: „Kaip gyvuoji?“. Tokiu atveju dažniausiai pasigirsta atsakymas: „Vargstu“. Jis iškalbingesnis už bet kokią statistiką. Tai į vieną žodį telpanti skurdo tragedija, tuo tarpu milijonai skurdžių Lietuvoje – iš tiesų statistika, į kurią niekas, ypač valdžia, seniai nekreipia dėmesio. Tai tebeauganti iš visuomenės išstumtųjų masė, į visus klausimus, situacijas turinti vienintelį atsakymą ,,vargstu“. Jaunesnieji dar puoselėja viltį bėgti iš Lietuvos. Kas į Airiją, kas į Ispaniją, kas į Norvegiją ar net už Atlanto vandenyno į JAV, į Australiją... Visos viltys šviečia kažkur toli už horizonto, tuo tarpu Lietuvoje sutinkamas vienas vienintelis, išeities neturintis, minėtas ,,vargstu“... Plačiau
2011-08-02
Aš nesu kaip dauguma. Netarnauju ir netarnausiu lepšiams. Kas tas lepšis? Lietuviai sako, jog taurūs grybai yra baravykas, raudonviršis, paąžuolis, paliepė, rudmėsė. Jų tarpe besipuikuoja ir pažadantis, bet niekada nevykdantis savo pažado giminaitis lepšis. Rinkimų metu mūsų valdžia nešvaria ranka svaidosi pažadais ir visada apgauna tautą. Ji nesivadovauja patarle ,,žodis svarbiau už pinigą“. Plačiau
2011-07-29
Kantrybė baigiasi belaukiant kol ožys duos pieno ar vilnų. Ir jei tokių malonių laukiama iš valdžios, ištikimai tarnaujančios nuosavam interesui, pinigų maišui ar naujai plepalų bangai, tai teks ne ilgai laukti, bet stovėti tuščioje stotyje, iš kurios traukinys seniai išvykęs. Jau tiek kalbėta apie dvidešimtį nepriklausomos Lietuvos metų, o vidinė vergovė tiems, kam tai yra tuščias žodis ir visas gyvenimas užpildomas tik materialiais siekiais, pavirsta sunkiausia našta visai tautai. Plačiau
2011-07-26
„Gyvename tik sau!“ – byloja materialistai, nors tik sau gyventi neįmanoma. Esame susieti su daugeliu žmonių ne vien „verslo ir darbo“ reikalais, bet likimais bei gyvenimu. Įvardis „sau“, tapęs labai populiarus ir vienintelis mūsų politiniuose sluoksniuose. Ši sistema pavadinta UAB „Sau“. Plačiau
2011-07-22
Neretai sakoma, kad kerštas tai yra būdas teisybei sugrąžinti. Ir jei ne keršto baimė, tai skriaudikai apskritai suįžūlėtų. Nors krikščionybė tokią visuotinę keršto teisę neigia, atrodytų, atmesdama ir teisingumą bei įteisindama per visuotinį atlaidumą „teisę į blogį“. Nors iš tikrųjų krikščionybė tik atskiria teisingumą nuo keršto, tų dviejų dalykų netapatindama, tik pabrėždama, koks pavojingas gali būti toks sutapatinimas. Ir nagrinėdama šiuos dalykus dvasine prasme, atrodytų, suprantama, grynai „pasaulietiškų receptų“ nepateikia. Tai visiškai neįmanoma kiekvienam atskiram atvejui. Betgi mūsų visuomenė yra kažkokio nuolatinio keršto būsenoje, kai visi keršija kiekvienam jau nežinia už ką. Ir jei žmonės nebūtų taip smarkiai nusigręžę nuo dvasinių krikščionybės idealų, tai ar šitaip būtų? Plačiau
2011-07-19
Austrija paleido įtariamąjį Sausio 13-osios byloje Rusijos pilietį Michailą Golovatovą, kuris buvo sulaikytas šioje šalyje liepos 14-ąją pagal 2010 m. spalio 18 d. išduotą Europos arešto orderį. Rusijos žiniasklaida praneša, kad M. Golovatovas jau grįžo į Rusiją. Plačiau
2011-07-15
Integracija, kaip pabrėžiama daugelio politikų, sociologų ir mokslininkų pasisakymuose bei jų veikaluose, yra svarbiausias dabartinės Europos bruožas. Lietuva, po pusės šimtmečio okupacijos, XX a. pabaigoje išsikovojusi Nepriklausomybę, XXI a. pradžioje reintegravosi į Europą. Tai būtų galima pavadinti trečiąja mūsų europine integracija. Pirmąja Lietuvos europine integracija galima būtų laikyti krikščioniškąją, jeigu ji nebūtų susijusi su žiauriais karais ir okupacijomis užgrobiant baltų etnines žemes. Antroji, europinė, Lietuvos integracija prasidėjo XX a. pradžioje, po Pirmojo pasaulinio karo, kai pagrindinės Baltijos kraštų grobikės jį pralaimėjo, o Lietuva išsikovojo Nepriklausomybę. Plačiau
2011-07-15
Ji stovi įsispyrusi visomis keturiomis kaip arklys - su kaprizu nužvelgęs labai perkrautą vežimą. „Eik, tave bala, eik, ar nematai, kad skęstame, greitai iki stebulių įklimpsime“. O ji neina, stovi, sako: „Eksportas atsigavo“. O ar ne matai, žmonės tave paliko, niekas į tavo pramonę nebeinvestuoja? Tu tuščia, tau reikia žmones susigrąžinti, darbo vietas pačiai kurti. O tu sakai: „Čia ne mano reikalas, tegu tą verslininkai daro“. Jau dešimt metų kaip tuštėja mūsų Rytų Lietuva, jau tiek pat metų kaip siūlau tuo susirūpinti ir restruktūrizuoti tą žemę taip, kad iš šitų praradimų mes sukurtume naudą. Juolab, kad mes su savo stipria statybos industrija tai padaryti galime. Atsakymo nėra, toliau klimpstame. Pagaliau švystelėjo viltis - Pasaulio lietuvių mokslininkų simpoziumas. Čia tai būsiu suprastas. Pasiunčiau žemiau pridedamus samprotavimus. Tyla, tokios temos nė nagrinėjo. Plačiau
2011-07-12
Kokį pavojų Lietuvai kelia atominės elektrinės (AE), sunku net įsivaizduoti. Tačiau grėsmės didžiulės. Jei Astravo Baltarusijoje ir Piliavos Karaliaučiaus srityje AE statomos nesaugioje vietoje ir negarantuoto saugumo, tai dar tik pusė bėdos. Kita pusė – nuolatinis sprogimo pavojus dėl teroristinių išpuolių. Tokių išpuolių grėsmė labai reali, o ateityje bus ir dar realesnė, nes tiek Rusijoje, tiek Baltarusijoje jų jau būta. Todėl atrodo, kad pastarosios šalys tyčia stato šias jėgaines susprogdinimui ir tokiam mūsų, lietuvių tautos, išnaikinimui. Turime atminti, kad faktiškai tokios užmačios yra diktatoriškų režimų siekiai. Plačiau
2011-07-01
Tai patvirtino š.m. birželio 25 ir 26 dienomis Teherane vykusi islamo šalių konferencija. Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos internetiniai laikraščiai lakoniškai supažindina su šiuo renginiu ir kelių šalių vadovų kalbomis. Konferencijoje dalyvavo net 80 valstybių ir tarptautinių organizacijų atstovai, tarp jų Afganistano, Pakistano, Irako, Sudano ir Tadžikistano prezidentai, kitų šalių viceprezidentai ir vyriausybių vadovai. Iranas, Afganistanas ir Pakistanas dar konferencijos išvakarėse, birželio 24 d., pasirašė susitarimą bendromis jėgomis kovoti prieš terorizmą, ekstremizmą ir militarizmą ir paskelbė pareiškimą, kuriame pasisakė prieš bet kurias „intervencijas iš užsienio“ savo regione. Nes jos prieštarauja „islamo dvasiai, taikos tradicijoms regione ir regiono tautų interesams.“ Atskiras protokolas buvo pasirašytas su Irako prezidentu Džalajumi Talabaniu Juo numatoma uždaryti netoli Bagdado esantį Ašrafo lagerį, kuriame internuoti daugiau kaip 3000 opozicionierių liaudies mudžahedinų. Plačiau
2011-07-01
Jau nemažai prišnekėta apie tai, kiek, kaip ir kodėl Dalia Grybauskaitė remia dabartinę valdančiąją daugumą. Čia noriu ištirti visai naują situaciją. Ar galima ilgalaikė Prezidentės ir TS-LKD partijos sąjunga? Prielaidos tokiam netikėtam svarstymui yra, tačiau jos ne tiek akivaizdžios, kiek giluminės. Per porą prezidentavimo metų išryškėjo D. Grybauskaitės politinės nuostatos. Ir kalba, ir veiksmais Prezidentė akivaizdžiai rodo esanti plačių centro dešinės pažiūrų. Bandymai pripaišyti jai socialistinius ar priešingai – kraštutinio liberalizmo įsitikinimus skamba kvailai. Tai tik primityvus kabinėjimasis. Plačiau