VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Politika

2011-04-21
Šio straipsnio tikslas apsvarstyti Estijos, Latvijos ir Lietuvos Federacinės valstybės – ELLF įkūrimo galimybę, kokie veikia jungiantys faktoriai ir kokia reali situacija. Tad pirmiausia bandysime: a) apibūdinti šių respublikų istorines šaknis, geopolitinę situaciją; b) pagrindiniais bruožais įvertinsime Lietuvos tarptautinę situaciją ir kokie yra Lietuvos užsienio politikos prioritetai; c) ar nėra ryškėjančių krizinių faktorių Europos Sąjungoje (ES), o gal ir NATO viduje? Kas jungia ir kas gali išskirti šias tautas? Metodas yra geriausiai tinkantis analitinis: iš gausybės faktų padaryti objektyvias išvadas ir teisinis, nes tik teisė užtikrina stabilumą ir valstybės patvarumą. Uždaviniai yra atsakyti, kaip kurti, kokia bus nauda, pagaliau, ar tebėra aktuali Estijos, Latvijos ir Lietuvos respublikų federacija, šiandien esant mums ES ir NATO? Plačiau
2011-04-19
Kaip politikams lengviausia įerzinti visuomenę? Reikia kuo dažniau kalbėti apie naujus mokesčius. Kai kas taip ir elgiasi. Ir jie turi pateisinimą. Juk būtina pranešti apie svarstomus pakeitimus, įtraukti žmones į diskusiją. Pamirštama, kad plačiajai visuomenei reikia pateikti tik gerai apgalvotus projektus. Iš pradžių diskusijos turi virti tarp specialistų. Ypač kai kalbama apie kiekvienam žmogui jautrius dalykus. Plačiau
2011-04-19
Balandžio 13 d. įvyko pirmasis Kėdainių rajono savivaldybės tarybos kadencijos posėdis. Pirmininkaujant rajono savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkei Vidai Trošinai, naujai išrinkti 27 tarybos nariai davė priesaiką su Dievo pagalba dorai tarnauti rajono žmonėms. Buvo atleisti iš pareigų praeitos kadencijos savivaldybės administracijos direktorius ir jo pavaduotojas. Plačiau
2011-04-15
Mes gyvename pasaulyje, tarsi suskirstytame į dvi dalis - tai Dievo ir Mamonos „teritorijos“, kurios neišsidėsčiusios niekur kitur, o tik mūsų visų galvose. Ir ne vien galvose, bet širdyse, todėl tarnauti vieniems ar kitiems dievams, tai yra Dievui ar žemiškam stabui - ne vien mūsų pažiūrų dalykas, juk ir pažiūros dažnai kinta, o širdies dalykai pririša ir labai stipriai, neretai visam gyvenimui. Todėl Evangelijos frazė: „Kur tavo lobis, ten tavo širdis“ parodo esminį žmogaus gyvenimo pozicijos pasirinkimą. Visa kita būna „tik pridėta“. Tokį žmogaus vidinio pasaulio modelį mums rodo Evangelijos. Betgi kodėl mūsų vienų širdis taip linkusi į Manomą, o tik labai nedaugelio – į dvasią? Plačiau
2011-04-12
Sistemos persekiojimai tai nėra kankinystė už idėjas, įsitikinimus, ši jau sena sistema Lietuvoje, pavadinta „posovietine“, iš tikrųjų ir toliau tebėra sovietinė, tik naudojasi kitokiu modeliu -  viską apimančiu. Todėl sistema tampa našta visiems, išskyrus privilegijuotą klasę, ir kankiniais tampama visiškai nepriklausomai nuo santykio su sistema, netgi kai nesama jokių opozicinių ir antisisteminių nuostatų. Sistema tiesiog jų „nepriima“, kitaip tariant, įtraukia į save kaip „parazitavimo objektą“, į kurį iš visų pusių čiuptuvėliais lyg utėlės įsisiurbia „sistemos subjektai“. Taip sistemos „objektais“ paverčiami žmonės, jie pavirsta daiktais kaip kokie baldai, kuriais galima naudotis kaip patinka, išmesti į šiukšlyną (kai išeina į pensiją) ir pan. Pavyzdžiui, pasityčioti, kai apima bloga nuotaika. Sistemoje „žmonėmis“ su jų teisėmis, tik išplėtotomis iki kiemo diktatoriaus masto, tampa „subjektai“, tai yra politikuotojai, valdininkai, dalis teisininkų, radę „prieglobstį“ pas „didžiuosius ponus“, nes vaidinant teisinę valstybę jų paslaugos pasidaro ypač vertingos. Šitaip teisininkai tampa lyg kokiais Holivudo aktoriais... Plačiau
2011-04-08
Andrius Kubilius, jau antrą kartą vadovaudamas Lietuvos Vyriausybei, išveda valstybę iš krizės. Pastaruoju metu, ypač 2010 m. pabaigoje – 2011 m. pradžioje, užsienio šalių atstovai, lankydamiesi Lietuvoje, teigiamai vertina nuveiktus darbus. Mūsų Vyriausybė gebėjo valstybę ištraukti iš socialdemokratų prigyventos ekonominės  padėties ir net sukelto chaoso valstybės gyvenime ir visuomenėje. Plačiau
2011-04-06
Kiekviena antidemokratinė sistema auga kaip parazitinis grybas – kolonija, išsiplečia ir surija sveiką organizmą. Ir nors tai vadinama korupcija, arba tiesiog puvimu, bet pats parazitas nesupūva, jis stiprėja tol, kol visiškai nesuėda savo šeimininko. Kai jis tampa „valstybe valstybėje, visuomene visuomenėje“, tai virsta labai sudėtinga sistema, bet jo paskirtis lieka ta pati – blogis ir naikinimas. Ir tokie parazitiniai visuomenės organizmai gali atsirasti bet kurioje visuomenėje, bet kurioje šalyje, jeigu tik pritrūksta pilietiškumo, jei suklesti, įsišaknija materialistinis nihilizmas. Taigi tokia sistema, siekdama įgyti sau šiltnamio sąlygas, pirmiausia stengiasi paskleisti savo ideologiją, apnuodyti ja visuomenės narius. Tad iš pradžių, kaip ir grybelis, ji pradeda skleisti „blogą kvapą“. Ir tai tik rodo, kad jokia antidemokratinė sistema negali įsitvirtinti sveikame visuomenės organizme, kol neapnuodija jo savo ideologija, melu, nepakerta jo gebėjimo priešintis, arba tiesiog imuniteto melui. Plačiau
2011-04-05
 Taigi. Atėjo laikas atsakyti į klausimą, kas gyvena Lietuvoje: Lietuvos ar Lenkijos lenkai. Atsakymas nėra toks paprastas, kaip atrodo. Jeigu anksčiau visos pusės būtų į jį teisingai atsakę, neturėtume jokių nesklandumų nei Vilnijoje, nei su Lenkija. Ir niekas dabar negalėtų ištarti, kad tūkstantmečių kaimynių santykiai yra pačiame dugne ir „blogiau būti jau negali“. Plačiau
2011-03-29
Vis stiprėja įspūdis, kad iš Lietuvos pavogta ateitis, už kurią taip neseniai, mūsų akyse, žmonės paaukojo savo gyvybes. Dabar mes per šventes paliūdime prie jų kapų. Kai šventės praeina, liūdna, kad nerandame atsakymų į ištisą klausimų litaniją, taip pat ir į labai skausmingą klausimą, ar šios aukos nebuvo veltui. Plačiau
2011-03-29
Pagaliau išmušė ta valanda. Seimas ima svarstyti vieną didžiausių šios kadencijos kebeknių. Tai – pensijų reforma. Tačiau, atrodo, pasitvirtins sena išmintis. Kuo daugiau reformų, tuo labiau niekas nesikeičia. Seimui pateiktos SoDra ir visos pensijų sistemos pertvarkos gairės yra ypatingai suveltos ir nekonkrečios. Greta to parlamentarams teks spręsti ir konkrečią buhalteriją: kokį pensijos skaičiavimo modelį pasirinkti – taškų ar virtualių sąskaitų. Plačiau
2011-03-25
Kas suinteresuotas Lietuvos teritorijos išpardavimu ir naujais aptvėrimais? Kaip per švietimo ir sveikatos apsaugos sistemų biurokratizaciją pavagiama Lietuvos piliečių teisė į nemokamą gydymą ir mokslą? Kodėl Europos Sąjungos institucijos uoliai nustatinėja vienodus marinuotų agurkėlių kreivumo standartus, o buvusių socializmo šalių mokesčių sistemai, tarp jų ir Lietuvos (kuri laikytina nepakitusia nuo okupacijos laikų, nes ją sukurpė okupantų bernai ir kolaborantai) suteikia suverenitetą, kuris leidžia turčiams būti kreiviems ir mokesčių nemokėti? Kokį pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui kelia ateinanti spekuliacijos žeme banga? Kaip Lietuva gyvens po 2014 metų, kai, pagal Lisabonos sutartį, subsidijų nebus ir reikės gyventi iš savų išteklių, jeigu tų išteklių šaltiniai neatkasti arba užgriauti? Ar Lietuvos valstybė išliks kaip lietuvių tautos lopšys, ar bus tik Europos Sąjungos valstija, kurioje lietuviai bus savo valstybe pasišlykštėjusių emigrantų mažuma? Plačiau
2011-03-08
Lietuvą vos ne kas keli mėnesiai sukrečia šiurpiausias iš šiurpiausių įvykių: užsakoma žmogžudystė. Samdomą žudiką - „kilerį“ galima pasikviesti lyg fotografą vestuvėms, lyg gydytoją ligoniui į namus – taip čia viskas paprasta. Tartum paprasta -  mokama paslauga, - ir tiek. Jei suskaičiuotume, kiek buvo šitaip nužudyta žmonių per visą Nepriklausomybės dešimtmetį, tai būtų ne mažiau kaip keli šimtai. Gal ir dar daugiau, nes daugybės tokių žmogžudysčių neatskleidžiama, nenustatoma. Taip „kilerio“ profesija tampa kone legali, prilygsta gydytojo ar kokiai kitai profesijai, tik aišku, jog apmokama yra geriau. Gal greitai taps ir prestižinė? Gal teks Lietuvoje kur nors universitete mokyti tokios „specialybės“, o ten dėl didžiulio konkurso bus labai sunku įstoti. Ir geras užsienio kalbų žinojimas „kileriams“ praverstų, nes mėtydami pėdsakus jie turi migruoti iš vienos šalies į kitą ar konspiracijos sumetimais priiminėti „užsakymus“ tik iš užsienio. Ką gali žinoti, jei „kilerio“ profesija įsišaknys, tai ir joks policininkas neturės teisės jo suimti. Plačiau
2011-03-08
Lietuvoje vis dar nerimstant spėlionėms, kas iš tikrųjų laimėjo rinkimus ir kas valdys svarbiausias savivaldybes, Estijoje paaiškėjo nacionalinių rinkimų rezultatai. Palyginimas nėra adekvatus, tačiau vertas dėmesio. Ypatingai Lietuvos dešiniuosius ir centristus turėtų apimti baltas pavydas. Iš keturių partijų, kurios pateko į parlamentą, abi valdančiosios koalicijos partnerės padidino savo vietų skaičių. Plačiau
2011-03-04
Ištikimybė visada mums siejasi su pastovumu. Ir tai yra žmogiškas, mums prieinamas pastovumo supratimas. Būtina išlaikyti tą pastovumą. Lietuvos politinis, ekonominis, visuomeninis gyvenimas, linguojantis lyg ant sūpuoklių, vis krentantis į duobes, suprantama, neturintis nė menkiausio pastovumo, rodo ir tai, kad lietuvių tautą apleido ištikimybės jausmas. Ištikimybės jausmas sau, savo idealams, kurie nepastovumui beveik jau nebūdingi. Apima pojūtis, kad Lietuva visą laiką balansuoja prie kažkokios bedugnės. Niūriausios skeptikų abejonės jau du dešimtmečius tampa kur kas tikslesnės negu Nostradamo pranašystė. Šiandien pasakyti, kad „esame tokie, kokie esame, kokie bebūtume“, jau nebegalime, nes liaujamės suprasti, kas iš tiesų esame. Netgi ką mes čia iš tiesų veikiame. Plačiau
2011-02-22
Nors iki savivaldos rinkimų dar likę keletas dienų, esminis rezultatas jau aiškus. Ir, tiesą pasakius, jis apgailėtinas. Optimistų viltys nepasiteisino. Naujai išrinktos tarybos nelabai kuo skirsis nuo senųjų. Gal tik koalicijų dėliojimo sumaišties bus dar daugiau. Iš kur toks išankstinis pesimizmas? Jį skatina pilka rinkimų kampanija ir tikros alternatyvos stoka. Nuosmukio lygį geriausiai parodo rinkiminės Antano Šampano vestuvės. Tačiau ir tradicinės politinės jėgos didele dalimi kliaujasi į sąrašus sukaišiotais „vestuvių generolais“, kurių darbo reali savivalda taip ir nepamatys. Plačiau
2011-02-18
Pradžioje apie politikus. Kaip žinome, kiekvienam tikram politikui yra privalomas politinis įžvalgumas, diplomatinis lankstumas ir principingumas, ginant savo tautos ir valstybės interesus. Taip pat reikalinga išmintis ir stipri valia. Kaip matome, atsitiktinius nuotykių ar naudos ieškotojus negalima laikyti politikais. Beje, norinčių politikuoti ar dalyvauti politinėje veikloje žmonių, neturinčių tikram politikui privalomų savybių, yra kiekvienoje valstybėje, kiekvienoje tautoje. Todėl šiandieną mus ir stebina įvairūs neramumai daugelyje artimų ir tolimų valstybių, vienokie ar kitokie tų valstybių politinių veikėjų bei valstybių vadovų priimami sprendimai. Plačiau
2011-02-18
Kaip mums reikėtų apibūdinti Lietuvos valdžią, jei ieškotume jai vietos evoliucinėje Čarlzo Darvino rūšių teorijoje? Kokie bruožai jai būdingiausi? Kaip ji tokia išsivystė? Iš kokių žvėrių? Žinoma, čia Č.Darvinas tik dėl juoko, bet tie bruožai, kuriais jau dvidešimtmetį pasižymi Lietuvos valdžia ir kurie vis labiau reiškiasi, juoko tikrai nekelia – tai tampa Lietuvos tragedija. Išsiugdę sąlyginiai refleksai, kaip Pavlovo šuniui, kuriam alkis sukildavo, įjungus elektros lemputę. Bet šitaip ir buvo atrasta tikroji godumo prigimtis: griebiama ne iš alkio, ne iš būtino reikalo pragyventi, bet ėmus veikti atitinkamam dirgikliui. Ir jei vagies psichika yra tokia kaip Pavlovo šuns, tai jis negali elgtis kitaip. Jeigu šunį išmokytume kalbėti kaip kokį politiką, tai ar jam, veikiamam tos Pavlovo lemputės, jai užsidegus, jau nebekiltų alkis? Čia kiekvienas šypteltų: nepriklausomai nuo lingvistinių šuns gebėjimų lemputė jį veiktų taip pat. Panašiai ir Lietuvos politikai. Nuo Pavlovo šuns jie skiriasi tik tuo, kad moka kalbėti, kartais netgi gražiai, bet kai kur nors pamato Lietuvos turtą („lemputę“), jiems iškart pradeda varvėti seilės, sukyla nepaprastas godumas. Plačiau