VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Politika

2011-05-17
Praėjusią savaitę šitas Seimas dar kartą suvarė peilį sau į pilvą. Tačiau tai nebuvo panašu į garbės charakiri. Priešingai. Neleidęs tęsti jau prieš kelis metus pradėto teisminio proceso prieš naująjį savo narį Evaldą Lementauską, Seimas priėmė vieną negarbingiausių sprendimų per visą istoriją. Visuomenė dar kartą nusprendė, kad „varnas varnui akies nekerta“. Plačiau
2011-05-13
Mūsų valdžia, vis į didvyriškus žygius pasinešusi, nusprendė šiuokart su šešėliais pakovoti. O šešėlių ten daugiausia, kur yra daug žmonių, o tokia masiškiausiai lankoma vieta – tai turgus. Kiekvienas prekeivis turi šešėlį, ir pirkėjas – taip pat. Va ten ir buvo nuspręsta mesti visas pajėgas ir techniką, net kelių milijonų jai nepagailėjus, kad visus tamsumus prašalinti, kaip kad Lietuvos himne ir liepiama... Plačiau
2011-05-13
Savivalda pas mus neįmanoma dar ir todėl, kad miestai, rajonai ir seniūnijos neturi savų finansų šaltinių ir savivaldos institucijos priklausomos nuo centrinės valdžios. Ir, žinoma, meras turi būti renkamas tiesiogiai. Kas nepataikauja Vilniui, negauna subsidijų. Kol šitaip bus, apie jokią savivaldą negali būti kalbos, ir savivaldos rinkimai – tik farsas, nereikia savęs apgaudinėti. Plačiau
2011-05-10
Prezidentė Dalia Grybauskaitė – išskirtinė asmenybė Lietuvos politikoje. Tai pripažįsta ne tik gerbėjai, bet ir priešai. Gal išskyrus kokį Arūną Valinską, kurio įžeistomis ambicijomis ir nuoskaudomis bei gabumais blizgėti viešumoje naudojasi gudresni. Taip, dabartinė Prezidentė turi daug priešų. Natūralu. Pyktis dėl stačiokiško jos elgesio kyla iš baimės prarasti saugias galimybes toliau piktnaudžiauti antikonstitucinių grupuočių galia. Plačiau
2011-05-10
Tokiu būdu spekuliantai savo rankose sukaupė dešimtis, o gal šimtus tūkstančius hektarų žemės, kurios lyg ir neturi, bet kurią ateityje turės. Pas mus Lietuvoje žemė pardavinėjama kaip nafta kokioje nors Londono būsimų sandorių (vadinamų „futures”) biržoje. Kadangi iki šiol Lietuvoje neįvestas nekilnojamojo turto mokestis, kuris svarbus ir turto apskaitai, tai žemė iš nekilnojamojo turto pavirto kilnojamu, skraido ne tik iš vienos vietovės į kitą, bet ir iš vienos epochos į kitą. Šiuo atveju iš laikotarpio, kai dar negalima parduoti užsieniečiams, į laikotarpį, kai užsieniečiai tokią teisę įgis. Plačiau
2011-05-03
Ateina pavasaris ir vėl čia pat dvi nepriklausomybės šventės. Deja, mūsų nepriklausomybės veidas – vis dar kaip nuskriausto arba dėl savo ateities išsigandusio vaiko, nes ekonomika – oligarchinė, politika - pusiau faraoniška, visuomeninė sutartis tarp piliečių ir valdžios nutrūkusi. Susidaro įspūdis, kad iš Lietuvos pavogta ateitis, už kurią taip neseniai, mūsų akyse, žmonės atidavė savo gyvybes. Dabar valdantieji - ir kiti pastaruosius dvidešimt metų valdžiusieji - išdavė tų idealistų idealus ir, jeigu būtų padorūs, turėtų priverstinai pasiprašyti į emigraciją ir ten, kokioje nors Anglijoje, Airijoje ar Ispanijoje įsidarbinę, galėtų mokyti tenykščius valdovus, kaip nekęsti savo valdomųjų, savo piliečių, savo darbininkų, savo valstiečių, savo inteligentų, savo tautos. Plačiau
2011-04-26
Simbolinis virsmo laikas - Didžioji savaitė posovietiniam Lietuvos teisingumui skėlė kelis lemtingus smūgius. Tiesą sakant, pati sistema, tarsi Erodo ir Poncijaus Piloto diriguojama, apnuogino visas savo praėjusių laikų grožybes. Šie šlykštūs traukuliai teikia ir prisikėlimo vilties. Plačiau
2011-04-26
Branduolinė energetika po Černobylio ir šių metų kovo 11 d. Fukušimos tragedijos yra gąsdinanti. Ji yra brangi, bet suteikianti laisvę naudotis elektros teikiamais malonumais ir galinti išgelbėti Žemę. Atominės elektrinės sukuria šeštadalį pasaulio elektros energijos. Trigubai padidinus jų galią būtų galima geriau apsirūpinti pigia elektros energija ir sumažinti anglies dvideginio išmetimą į atmosferą iki dviejų milijardų tonų kasmet, tuo pačiu žymiai sumažinant klimato šilimą. Kai Lietuvos vyriausybę kankina vienos atominės elektrinės uždarymo ir kitos statybos galvos skausmas, kitų šalių vyriausybės, atsiliepdamos į vis didėjantį elektros energijos poreikį, svarsto tai kylančią, tai vėl atslūgstančią naują atominių elektrinių statybos bangą dėl jos gąsdinančios jėgos. Plačiau
2011-04-21
Šio straipsnio tikslas apsvarstyti Estijos, Latvijos ir Lietuvos Federacinės valstybės – ELLF įkūrimo galimybę, kokie veikia jungiantys faktoriai ir kokia reali situacija. Tad pirmiausia bandysime: a) apibūdinti šių respublikų istorines šaknis, geopolitinę situaciją; b) pagrindiniais bruožais įvertinsime Lietuvos tarptautinę situaciją ir kokie yra Lietuvos užsienio politikos prioritetai; c) ar nėra ryškėjančių krizinių faktorių Europos Sąjungoje (ES), o gal ir NATO viduje? Kas jungia ir kas gali išskirti šias tautas? Metodas yra geriausiai tinkantis analitinis: iš gausybės faktų padaryti objektyvias išvadas ir teisinis, nes tik teisė užtikrina stabilumą ir valstybės patvarumą. Uždaviniai yra atsakyti, kaip kurti, kokia bus nauda, pagaliau, ar tebėra aktuali Estijos, Latvijos ir Lietuvos respublikų federacija, šiandien esant mums ES ir NATO? Plačiau
2011-04-19
Kaip politikams lengviausia įerzinti visuomenę? Reikia kuo dažniau kalbėti apie naujus mokesčius. Kai kas taip ir elgiasi. Ir jie turi pateisinimą. Juk būtina pranešti apie svarstomus pakeitimus, įtraukti žmones į diskusiją. Pamirštama, kad plačiajai visuomenei reikia pateikti tik gerai apgalvotus projektus. Iš pradžių diskusijos turi virti tarp specialistų. Ypač kai kalbama apie kiekvienam žmogui jautrius dalykus. Plačiau
2011-04-19
Balandžio 13 d. įvyko pirmasis Kėdainių rajono savivaldybės tarybos kadencijos posėdis. Pirmininkaujant rajono savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkei Vidai Trošinai, naujai išrinkti 27 tarybos nariai davė priesaiką su Dievo pagalba dorai tarnauti rajono žmonėms. Buvo atleisti iš pareigų praeitos kadencijos savivaldybės administracijos direktorius ir jo pavaduotojas. Plačiau
2011-04-15
Mes gyvename pasaulyje, tarsi suskirstytame į dvi dalis - tai Dievo ir Mamonos „teritorijos“, kurios neišsidėsčiusios niekur kitur, o tik mūsų visų galvose. Ir ne vien galvose, bet širdyse, todėl tarnauti vieniems ar kitiems dievams, tai yra Dievui ar žemiškam stabui - ne vien mūsų pažiūrų dalykas, juk ir pažiūros dažnai kinta, o širdies dalykai pririša ir labai stipriai, neretai visam gyvenimui. Todėl Evangelijos frazė: „Kur tavo lobis, ten tavo širdis“ parodo esminį žmogaus gyvenimo pozicijos pasirinkimą. Visa kita būna „tik pridėta“. Tokį žmogaus vidinio pasaulio modelį mums rodo Evangelijos. Betgi kodėl mūsų vienų širdis taip linkusi į Manomą, o tik labai nedaugelio – į dvasią? Plačiau
2011-04-12
Sistemos persekiojimai tai nėra kankinystė už idėjas, įsitikinimus, ši jau sena sistema Lietuvoje, pavadinta „posovietine“, iš tikrųjų ir toliau tebėra sovietinė, tik naudojasi kitokiu modeliu -  viską apimančiu. Todėl sistema tampa našta visiems, išskyrus privilegijuotą klasę, ir kankiniais tampama visiškai nepriklausomai nuo santykio su sistema, netgi kai nesama jokių opozicinių ir antisisteminių nuostatų. Sistema tiesiog jų „nepriima“, kitaip tariant, įtraukia į save kaip „parazitavimo objektą“, į kurį iš visų pusių čiuptuvėliais lyg utėlės įsisiurbia „sistemos subjektai“. Taip sistemos „objektais“ paverčiami žmonės, jie pavirsta daiktais kaip kokie baldai, kuriais galima naudotis kaip patinka, išmesti į šiukšlyną (kai išeina į pensiją) ir pan. Pavyzdžiui, pasityčioti, kai apima bloga nuotaika. Sistemoje „žmonėmis“ su jų teisėmis, tik išplėtotomis iki kiemo diktatoriaus masto, tampa „subjektai“, tai yra politikuotojai, valdininkai, dalis teisininkų, radę „prieglobstį“ pas „didžiuosius ponus“, nes vaidinant teisinę valstybę jų paslaugos pasidaro ypač vertingos. Šitaip teisininkai tampa lyg kokiais Holivudo aktoriais... Plačiau
2011-04-08
Andrius Kubilius, jau antrą kartą vadovaudamas Lietuvos Vyriausybei, išveda valstybę iš krizės. Pastaruoju metu, ypač 2010 m. pabaigoje – 2011 m. pradžioje, užsienio šalių atstovai, lankydamiesi Lietuvoje, teigiamai vertina nuveiktus darbus. Mūsų Vyriausybė gebėjo valstybę ištraukti iš socialdemokratų prigyventos ekonominės  padėties ir net sukelto chaoso valstybės gyvenime ir visuomenėje. Plačiau
2011-04-06
Kiekviena antidemokratinė sistema auga kaip parazitinis grybas – kolonija, išsiplečia ir surija sveiką organizmą. Ir nors tai vadinama korupcija, arba tiesiog puvimu, bet pats parazitas nesupūva, jis stiprėja tol, kol visiškai nesuėda savo šeimininko. Kai jis tampa „valstybe valstybėje, visuomene visuomenėje“, tai virsta labai sudėtinga sistema, bet jo paskirtis lieka ta pati – blogis ir naikinimas. Ir tokie parazitiniai visuomenės organizmai gali atsirasti bet kurioje visuomenėje, bet kurioje šalyje, jeigu tik pritrūksta pilietiškumo, jei suklesti, įsišaknija materialistinis nihilizmas. Taigi tokia sistema, siekdama įgyti sau šiltnamio sąlygas, pirmiausia stengiasi paskleisti savo ideologiją, apnuodyti ja visuomenės narius. Tad iš pradžių, kaip ir grybelis, ji pradeda skleisti „blogą kvapą“. Ir tai tik rodo, kad jokia antidemokratinė sistema negali įsitvirtinti sveikame visuomenės organizme, kol neapnuodija jo savo ideologija, melu, nepakerta jo gebėjimo priešintis, arba tiesiog imuniteto melui. Plačiau
2011-04-05
 Taigi. Atėjo laikas atsakyti į klausimą, kas gyvena Lietuvoje: Lietuvos ar Lenkijos lenkai. Atsakymas nėra toks paprastas, kaip atrodo. Jeigu anksčiau visos pusės būtų į jį teisingai atsakę, neturėtume jokių nesklandumų nei Vilnijoje, nei su Lenkija. Ir niekas dabar negalėtų ištarti, kad tūkstantmečių kaimynių santykiai yra pačiame dugne ir „blogiau būti jau negali“. Plačiau
2011-03-29
Vis stiprėja įspūdis, kad iš Lietuvos pavogta ateitis, už kurią taip neseniai, mūsų akyse, žmonės paaukojo savo gyvybes. Dabar mes per šventes paliūdime prie jų kapų. Kai šventės praeina, liūdna, kad nerandame atsakymų į ištisą klausimų litaniją, taip pat ir į labai skausmingą klausimą, ar šios aukos nebuvo veltui. Plačiau
2011-03-29
Pagaliau išmušė ta valanda. Seimas ima svarstyti vieną didžiausių šios kadencijos kebeknių. Tai – pensijų reforma. Tačiau, atrodo, pasitvirtins sena išmintis. Kuo daugiau reformų, tuo labiau niekas nesikeičia. Seimui pateiktos SoDra ir visos pensijų sistemos pertvarkos gairės yra ypatingai suveltos ir nekonkrečios. Greta to parlamentarams teks spręsti ir konkrečią buhalteriją: kokį pensijos skaičiavimo modelį pasirinkti – taškų ar virtualių sąskaitų. Plačiau