VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Politika

2010-12-30
Kaip galima apibūdinti praėjusius metus? Lengviausia pasakyti – niekaip. Tai buvo metai pilni įvykių, kuriuos įvertinti sunku. Ir tas dviprasmiškumas, galbūt, yra būdingiausia laiko žymė. Tai - metai su klaustuku. Keisti metai. Plačiau
2010-12-28
Dažnas matome ir sakome, kad valdžią yra užsigrobę..., tačiau retas suprantame, kaip tai yra įvykę. O tai yra padaryta rinkimų keliu pasigaminus atitinkamų nuostatų rinkimų įstatymus. Plačiau
2010-12-28
Vis dažniau Seimo posėdžiai virsta tuščių kalbų ir ginčų parodomaisiais spektakliais. Jų artistai beveik tie patys: demagogijos meną įvaldę - tėvas ir sūnus Mazuroniai, visažiniai V.Gapšys, J.Oleka, A.Butkevičius, teisės „specialistas“ V.Andriukaitis, nepraleidžiąs progos ekrane pasirodyti P.Gražulis ir dar keletas... Iš Seimo tribūnos ir žiniasklaidos skamba didžiulis pensininkų „gailestis“. Nenuoširdžios jų dejonės. Rėkia ne tie, kuriems tikrai skauda. Rėkiantys turi interesą. Jiems „gailestį“ sukėlė artėjantys savivaldybių rinkimai. Pensininkų – rinkėjų daug, todėl metė pažadų jauką – juk už tuščius pažadus neatsako. Amoralu, bet, pasak posakio: „pažadėjo – patiešijo, neišpildė - negriešijo“. Prieš kiekvienus rinkimus nerealių pažadų pažeriama daug. Deja, pažadukais tikinčiųjų vis dar esama. Plačiau
2010-12-28
Vokietijos žiniasklaida dažnai pabrėžia, kad 51 metų Christianas Wulffas, visų laikų jauniausias federalinis prezidentas, beveik viską daro kitaip nei jo pirmtakai. Kitaip jis sveikino tautiečius ir su Kalėdomis. Iki šiol televizijos žiūrovai matydavo įprastą vaizdą: federalinis prezidentas sėdi pasitempęs savo kabinete Bellevue rūmuose prie darbo stalo, ant stalo – eglės šaka ir deganti žvakė, greta – papuošta eglutė, vėliava... Šiais metais Bellevue rūmuose aidėjo vaikų klegesys, ant Kalėdų eglės švietė žvaigždės, prie jų buvo prisegta daugybė lapelių, kuriuose neįgudusiomis vaikiškomis rankutėmis surašyti kalėdiniai vaikų pageidavimai. O to šurmulio centre linksmai nusiteikęs su vaikais bendravo prezidentas. Plačiau
2010-12-17
Kiek gi atspalvių turi išdavystė? Ir kokia tai vaivorykštė? Bet kiek atspalvių ji beturėtų, gyvenimą pagaliau nudažo juoda spalva. Ir taip išdavystė pasmerkiama, nors neretai ji pateisinama. Vos tik ji atveria savo juodąją pusę, jos jau niekas negali teisinti. Ar aukos turėtų aukštinti savo budelius? Plačiau
2010-12-17
Lietuvoje per pastaruosius Nepriklausomybės metus gerokai išaugo ir išsiplėtė valdininkijos korupcijos mastai, pasiekę net kai kurių trečiojo pasaulio šalių, kur klesti narkomafija ir teisinis nihilizmas, lygį. Suklestėjusi nežabota ir nebaudžiama valdžios savivalė visuomenėje vis labiau kelia nepasitikėjimą ir didžiulį nusivylimą savo valstybe. Dėlto nematydami jokių perspektyvų kasmet į užsienį emigruoja tūkstančiai darbingo, jauno amžiaus, išsilavinusių piliečių. Tačiau valdžia net nenori matyti tokio skaudaus reiškinio ir toliau veržia kilpą likusiems tautiečiams. Tautiečius ypač glumina Vyriausybei pavaldžios Aplinkos ministerijos neskaidri ir korupcijos skandalais apaugusi veikla. Mūsų visuomenei anokia naujiena, kad ši mokesčių mokėtojų išlaikoma institucija yra išgarsėjusi kaip korumpuotų, mafijinėms struktūroms tarnaujančių klerkų lizdas. Plačiau
2010-12-17
Lietuvos mokinių pasiekimai beveik nesiskiria nuo tarptautinio vidurkio ir yra panašūs į Rusijos (506 taškai), Ispanijos (505 taškai) ir Austrijos (503 taškai) rezultatus, tačiau atsilieka nuo Europos šalių vidurkio, kuris siekia 514 taškus. Lietuvos mokinių pilietinių žinių vidutiniai rezultatai - 505 taškai. Tarptautinis pilietinių žinių testo rezultatų vidurkis yra 500 taškų. Plačiau
2010-12-10
Dabartinė pasaulinė finansų krizė sukrėtė daugelį valstybių, pavertė jas „gelbėjimo programų“ įkaitais, ir tai, ką po 1929 – 1932 metų krizės, pavadintos „Didžiąja depresija“, išgyveno ekonomika, dabar apėmė visuomenę. Ypač valstybes, kurios tapo didžiausiomis aukomis, tiek dėl nevykusio administravimo „iki“, tiek dėl nevykusio gelbėjimo „po“, žmonės tiesiog apimti depresijos, ir daugelis jau pradeda pamiršti, kaip gyveno „iki“. Ir tokia depresinė būsena rodo, kad kai kurios visuomenės gali tiesiog neišgyventi, subyrėti, išsisklaidyti po pasaulį, ir čia visi juntame kažką labai negero. Kas gi iš tiesų vyksta? Ir ar vien tik ekonomikos sektoriuje? Plačiau
2010-12-03
Valstybės laikraščio ,,Lietuvos Aidas“ korespondentas Kaune Vitas Petras Pilvelis kalbasi su Kauno miesto savivaldybės mero patarėju Vygantu Gudėnu. Buvau Kauno m. mero A. Kupčinsko patarėju nuo 2007 m. lapkričio mėn. iki 2010 m. spalio 1 d., dirbau Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriumi. Į šias pareigas mane pakvietė meras. Kaip patarėjui man pavesta kuruoti ir prižiūrėti Kauno Žalgirio arenos statybos ir valdymo (operavimo) klausimus, taip pat esu paskirtas Europos vyrų krepšinio 2011 m. čempionatą Kauno mieste koordinacinės grupės vadovu. Jau žinome, kad 2011 m. rugsėjo mėn. 14-18 d. Kauno mieste vyks krepšinio čempionato finalinės kovos. Todėl labai svarbu joms tinkamai pasiruošti. Šiuo metu vyksta arenos statybos baigiamieji darbai, rangovas pagal sutartį darbus privalo baigti 2011 m. vasario 1 dieną. Plačiau
2010-12-04
„Mažeikių naftos“ (MN) istorijos taptų anekdotu, jei ne kraupios potekstės, kaip buvusio direktoriaus Gedemino Kiesaus nužudymas, prarasti milijardai, siaubinga korupcija, pagaliau galutinai prarandama įmonė. Šių metų gale – kitų pradžioje Lenkijos įmonė „PKN Orlen“ turės nuspręsti „Lietuva Orlen“ likimą, prie kurio senojo pavadinimo „Mažeikių nafta“ visi jau buvo taip pripratę. Ne vien su pavadinimu dings ir galai į vandenį. Klausimas: ar tikrai „Mažeikių nafta“ bus parduota rusams? Plačiau
2010-11-26
Norėčiau šiandien pakalbėti apie žemę. Ne apie tą žemę, kurią vadiname „grumstais“, ir kuriai, suteikę neva didžiulę rinkos kainą, nustatome „kažkokią realią vertę“. Norėčiau pakalbėti apie tą žemę, kuri yra neįkainojama. Tą žemę, kurios daugybė plotelių sudaro Lietuvą. Tą žemę, pagal kurios ritmą plaka daugybė lietuvių širdžių. Ir tą žemę, kurią jau prarandame. Tik ar prarasdami žemės, neprarandame ir savasties, būsimųjų kartų gyvenimų Lietuvoje? Plačiau
2010-11-23
Dalią Grybauskaitę visai be juoko laikau Dievo dovana Lietuvai pačiu reikalingiausiu metu. Kodėl Dievo? Todėl, kad jos atsiradimą svarbiausiame poste lėmė atsitiktinai laimingas aplinkybių susiklostymas. Pati politinė sistema tokio kalibro asmenybių nė artyn neprisileidžia. Žmogus, perėjęs per ydingą partinės karjeros mėsmalę, išryškina greičiau savo blogąsias nei gerąsias savybes. Ne ką geriau ir valstybės tarnyboje. Tad iš biurokratijos gelmių laimingai išnirusi Dalia Grybauskaitė yra beveik stebuklas. Ji turi visas aukščiausiam politikos rangui reikiamas savybes. Pasipraktikavusi Lietuvoje, ji galės būti puiki Europos prezidentė ar užsienio reikalų vadovė. Juk komisarės darbą ji atliko išskirtinai gerai. Plačiau
2010-11-23
Kaip į tokį politinį žaidimą, už kurio slepiasi klaniniai interesai, žiūri eiliniai mąstantys kėdainiečiai, seniūnijų, mokyklų vadovai jau eilę kartų - vieni dėl duonos kąsnio, kiti dėl valdžios kėdės - perbėginėjo iš partijos į partiją, DP lyderis neužsiminė. Plačiau
2010-11-20
Galingieji geopolitikos projektuotojai jau 20 amžiuje ir dabar 21-ajame su mažomis valstybėmis, jų politikais ir publicistais elgiasi kaip šeimininkas su šunimis: numeta jiems kaulą ir jūs ten peškitės tarpusavyje. Šakota ir kupina įvairios veiklos Vinco Krėvės asmenybė dažnai tampa ginčų objektu, panašiai kaip dabar peštynių „kaulu“ yra numestas lenkiško raidyno diegimas Lietuvos valstybėje. Plačiau
2010-11-18
“Narcizistiniai barniai”. Taip pašiepiamai apie lenkų ir lietuvių santykius, kurie pastarąsias dvi savaites įnirtingai aptarinėjami ir Lietuvos žiniasklaidoje, rašo įtakingas, Londone leidžiamas laikraštis „The Economist”   Jonas Adolfas Patriubavičius Plačiau
2010-11-16
Lietuva tampa skurdo šalimi be jokios ateities. Jei prognozuotum tik pagal dabartinę situaciją, tai kitokios perspektyvos ir nematytum. Turi viskas keistis iš esmės, o ne „gerėti“, kaip aiškina ir dabartinis vyriausybės vadovas, ir šalies prezidentė. Ir kas gi turi keistis? Visų pirma šita valdžia Lietuvą stumia į tikrą kumetyną, stengiasi suteikti valstybei Europos kumetyno statusą. Skurdas ir didėjančios „ponų“ privilegijos, ypač biurokratų algos. Krizė – ne krizė, o valdžios kąsniai vis riebesni. Algirdas Pilvelis Plačiau
2010-11-15
  Sunku įsivaizduoti sustojusį pasaulį. Sustabdytus laikrodžius, žvaigždynus bei planetas, žmones. Sustojusį vėją, lyg vaškinius medžius. Ir amžiną pavasarį, kai nedvelkia joks kvapas, nors viskas žydi, bet kiekviena gėlė būna vis toje pačioje vietoje. Kaip Johano Volfgango Gėtės personažą, norėjusį sustabdyti „akimirką žavingą“, paskui pardavusį sielą velniui. Apgautas buvo jau anksčiau, sutikęs, kad toks sandoris įmanomas, kad įmanoma sustoti. Taip įsivėlė į beprasmiškas akimirkos paieškas. Bet paskui suprato, kad ta akimirka tėra svajonė, atsirandanti iš nepasitenkinimo esama padėtimi, ir nieko daugiau. Turėjo nueiti ilgą ir sunkų kančių kelią.   Algirdas Pilvelis Plačiau
2010-11-12
Pasaulis yra labai didelis, ir kuo geriau jį norime pažinti, tuo jis didesnis darosi. Jei norėtume jį visą ištirti, tai tam reikėtų skirti visą gyvenimą. Daugybė skirtingų šalių, geografinių regionų, tautų su savo gyvenimo būdu ir papročiais. To užtektų visam gyvenimui. Jei norėtume pažinti ir to pasaulio tautų istoriją, tai kažin, ar viso gyvenimo užtektų, taigi pasaulis dar daugiau padidėtų. Koks didelis jis pasidarytų, jei norėtume pažinti visų pasaulio tautų kultūrą! Jų literatūrą, dailę, pagaliau ir muziką. Tada galėtume pasakyti, kad pažinimui ir patirčiai nėra ribų. Net ir tapęs beribiu, pasaulis mums vis siūlytų savo paslaptis. Kokios žemės gelmių paslaptis? Kaip atsirado Žemė? Juk iki šiol čia daugybė paslapčių. O kiek jų mums atveria kosmosas! Neseniai amerikiečių astronomai nustatė, kad vien ištyrinėtoje įvairiais prietaisais Visatos dalyje yra 46 mln. tokių pasaulių kaip mūsų. Ir kaip pasiskirsčiusios „gyvos“ ir „negyvos“ planetos. Net įsivaizduoti sunku, kiek slėpinių iš to mūsų didžiulio pasaulio, kai už jo atsiveria kosmosas! Tai taip pat pasauliai. Algirdas Pilvelis Plačiau
2010-11-09
Kiek mažai valstybei kyla pavojų iš kitų, galingų, su išlikusiu imperiniu mąstymu? Bandykime atsakyti. Ir jei sukurtas „istorinis priešas“ – Rusija, tai dar nereiškia, kad iš kitur ta grėsmė gali būti mažesnė. Pagaliau: ar ne to „tradicinio priešo“ buvo prireikę vien tam, kad lietuviai tiesiog nustotų kreipti dėmesį į tai, kas gali ateiti iš kitur? Algirdas Pilvelis Plačiau