VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

POLITIKA

09 20. Nesvarbu

Dr. Rūta Gajauskaitė, kriminologė

Mūsų žiniasklaida labai užsiėmusi Ukrainos klausimais bei kitose valstybėse vykstančiais renginiais, ėmė ir pražiopsojo rugsėjo 11-12 d. vykusią Seime konferenciją “1944 metai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse: okupacijoms besikeičiant”. Tiesą sakant, jau nebe pirmą kartą pražiopsoma, taigi formuojasi įtarimas, kad itin svarbūs valstybei klausimai taip ir lieka visuomenei neišaiškinti, bet ir nepaviešinti!!!

Tuo tarpu Seime vykusi konferencija buvo tarptautinė, kurioje savo požiūrį į lemiamą II Pasaulinio karo momentą, jo įtakoje susiformavusį dvigubą okupaciją kenčiančių savigynos faktorių, išdėstė tiek Vokietijos, tiek Rusijos atstovai, o tame tarpe ir Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos bei Ukrainos mokslininkai. Ir išdėstė istorinius faktus be politinių etikečių, o naudojant autentiškus mokslinius terminus.

Taigi, ne sovietinis požiūris į “nacistus”, “buržuazinius nacionalistus”, ar fašistinis – į “komunistus” ar “semitus”, tačiau į Tautos ir jos valstybingumą atitinkančius įvardžius. Juo labiau, kad karo zonoje egzistavo dvigubi partizaniniai junginiai – ginantys Tautos valstybingumą ar okupanto interesus.

Argi nesvarbu lietuviams sužinoti tikruosius partizaninio judėjimo organizatorius, vykdytojus ir jų tikslus? Juo labiau, kad tokių grupuočių buvo net ne 2, o 3 Lietuvoje, kurios dabar labai tikslingai maišomos ir spekuliuojamos.

Pirmoji - tai sovietų sunaikintos Lietuvos kariuomenės atstatymo Laisvės kovotojų organizacija. Antroji – tai Maskvoje suformuotas ir permestas į Lietuvą raudonųjų partizanų desantas. Ir trečioji – lenkų “Armijos krajovos” partizaninė veikla. Ir šių trijų grupuočių veiklą sužinoti ne iš kritikuojančių oponentų lūpų,bet iš tų pačių tautų mokslininkų tyrimų nustatytų rezultatų.

Seimo salėse skambėjo įvairūs to meto įvykių vertinimo aspektai, diskusijos ir jų rezultatai, kurių būtų labai įdėmiai klausęsi visoje Lietuvoje, tačiau mūsų TV geriau transliavo kontraversiškus “Pokalbius su Rūta” ar “Yra kaip yra”, vietoj to, kad dalyvauti tarptautinių mokslininkų konferencijos diskusijoje – kad tai negalėtų pasikartoti ateity?!

Ne paslaptis, kad istorija geriausia mokytoja. Ir istorijos klastojimas būtent formuoja tolimesnes nepataisomas klaidas. Todėl Lietuvos Genocido ir rezistencijos tyrimo centro suorganizuota konferencija turėjo būti transliuojama, kartojama per visas žiniasklaidos priemonėse, jos medžiaga publikuojama visuose dienraščiuose, o diskusijos ta tema – visuose žurnaluose. Per TV – vietoj kriminalinių trilerių privalėjo, o ir dabar privalo būti paviešinti viskas, kas konferencijoje buvo nustatyta apie pasaulinio masto kriminalus karo metu Baltijos šalyse, Baltarusijoje ir Ukrainoje.

Ir paviešinta ne asmeninė nuojauta, ar politinė nuostata, o nacionalinė nuomonė, besiremianti faktais, pasekmėmis ir siekiais padėtį taisyti. Ir taisyti ne kaimynų sąskaita, o visiems kartu, tai yra eliminuojant “skaldyk ir valdyk” principą, taip palankų agresoriams.

Dar nepamirštas ir Sąjūdžio obalsis, raginantis ne tik patiems keltis, bet ir kitiems padėti atsistoti. Konferencijos medžiaga būtent demonstravo bendrų problemų, jų sprendimo tapačius kelius ir šiandieninius siekius, nekartojant buvusių klaidų.

Iš pranešimų aiškėjo skirtingos užpultų valstybių geopolitinės situacijos anuomet, taigi ir nesuderinami tarpusavyje partizaninės kovos veiksmai ir pasekmės. Tačiau taikos metu diplomatijos srity atsiveria visai kitokios galimybės: ir platesnės, ir įvairesnės, ir lankstesnės, tačiau būtinai solidarios, vieningos ir kryptingos.

Bet, svarbiausia – viešos, visiems žinomos, svarstomos ir visuomenės palaikomos. Ir ne tik palaikomos, bet ir atsargos dėlei paruoštos alternatyvos.

Ir nebūtų tokių nuostolių, kaip dabar su mūsų ir Rusijos nutraukta prekyba maistu. Ir negrėstų Lietuvai “pirmo smūgio” priešakinėj fronto linijoj ateitis, kai ES priimtų priemonių prieš Rusiją rezonansas turėjo būti savalaikiai numatytas, apsvarstytas ir atatinkamai neutralizuotas bei kompensuotas.

Atgal