VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Politika

03 10. Migrantų krizė. Lietuva pretenduoja į Nobelio taikos premiją?

Mečislovas Zasčiurinskas, Seimo narys

Migrantų krizės akivaizdoje apie taiką kalbėti – ironiška. Pasaulį krečia karai, teroro aktai, prievartos bangos. Štai ir vėl skambios antraštės praneša, kad spygliuotą tvorą įveikę migrantai prasiveržė pro Makedonijos–Graikijos sieną, jog prieglaudoje Švedijoje migrantai sukėlė riaušes, o Vokietijoje padėtis tampa kritinė. Nepamirškime ir Europolo pranešimo apie galimai dingusius 10 000 vaikų, kurie siekė patekti į Europą. Į šį skaičių įtraukti tie, kurių buvimo vieta nėra fiksuota dokumentuose. Esant tokio masto krizėms, žmonėms reikia herojų.

Kas gaus Nobelio taikos premiją: Angela Merkel?

Dar prieš keletą mėnesių visi apie tai kalbėjo, dabar, regis, Vokietija praregėjo. Nors šioje šalyje vis dar bandoma slėpti tikrąją padėtį – yla lenda iš maišo. Gausiausiai pabėgėliais apgyvendintuose regionuose kyla kainos ir mokesčiai, gyventojus, o ypač moteris, kausto baimė ir nepasitenkinimas dėl vagysčių ir prievartavimų, imigrantai nebeslepia, jog dirbti nė neketinantys. O ir kam, jei jų pašalpos didesnės už dalies dirbančių vokiečių algas?

Migrantų krizės pradžioje A. Merkel palaikė 75 proc. rinkėjų, dabar – vos 46 proc. Ir jei situacija nesikeis, šis reitingas dar labiau kris.

Turkija ir Graikija?

Internete pasklido elektroninė peticija, raginanti pasirašyti už tai, kad Migrantų krizės Nobelio taikos premiją gautų Egėjo jūroje esančių salų gyventojai. Šią peticiją pasirašė jau daugiau nei 630 tūkst. žmonių.

Kažin, kada žmonės praregės ir dėl šių regionų? Ar ten imamasi visų įmanomų veiksmų Europą skaldančiai krizei pažaboti?

2014 m. Egėjo jūros salas rytuose, iš Turkijos pusės, pasiekė 41 000 pabėgėlių. Praėjusiais metais šie skaičiai išaugo drastiškai: vien 2015 m. birželį per Egėjo jūros salas, priklausančias Graikijai, ES pasiekė 30 000 imigrantų. Rugpjūtį šis skaičius jau viršijo  107 tūkst. per mėnesį.  Iš viso 2015 m. per Graikiją į Europą atvyko 1 mln. pabėgėlių, 2016 metų sausį – dar 62 000.

Europa ne guminė. Nors ES ir skiria visokeriopą paramą, įskaitant ir finansinę, iš šių šalių tikimasi kur kas daugiau kontrolės. Tačiau, nepaisant visos kritikos, Graikijos Ministras Pirmininkas Aleksis Cipras griežtai pareiškė, kad ši šalis netaps koncentracijos stovykla ir pažadėjo dar kelias karines stovyklas paversti pabėgėlių priėmimo centrais. Kiekvieną jų atvers duris į Europą dar 4000 imigrantų.

Gal Lietuva?

Absurdas? Bet juk būtent mes įsipareigojome priimti 1105 pabėgėlius (Prancūzija kol kas, kruopščiai atsirinkdama, į savo šalį įsileido net mažiau – vos 1000). Kaimyninė Estija iki šiol nepriėmė nė vieno pabėgėlio. Estijos VRM vadovas Hanno Pevkuras pranešė, kad migrantų skirstymo ES šalims procesas vyksta su dideliais pažeidimais: Estijai pateiktuose dokumentuose nėra pabėgėlių pirštų atspaudų, nenurodomos jų prašymo suteikti tarptautinę apsauga priežastys, neįvertinta, ar šie asmenys gali būti pavojingi visuomenei.

Būtent mes įsipareigojome 1105 atvykėliams mokėti pašalpas, nors vis dar negalime atstatyti pensijų mūsų piliečiams.

Mes pažadėjome apgyvendinti 1105 žmones (ne paslaptis, ateityje ir jų gausias šeimas), kai skurstančios jaunos šeimos socialinio būsto laukia 30 metų.

Mes tikime galėsiantys susitvarkyti, jei Lietuvos Respublikos piliečiams iškiltų grėsmė, nors vieno vienintelio Igorio Molotkovo, lakstančio su policijos automatu rankose ir sukėlusio visas policijos pajėgas ant kojų, ieškojome net 5 valandas.

Būtent mes turėsime jų vaikams suteikti mokslą, socialinę paramą, kai saviškius... susirenkame iš sudegusių namų ir šulinių.

Parodykite man kitą ES šalį, kuri praktiškai visais ekonominiais ir socialiniais pasiekimais yra stipriai atsiliekanti, tačiau norėdama pasirodyti prieš kitus, plačiai atveria savo duris kviesdama atvykti svetimšalius ir planuoja skirti jų integracijai nemenkus pinigus, tačiau visai negalvoja, kaip gyvena jos pačios vos galą su galu suduriantys piliečiai.

Taigi, su Nobelio taikos premija Lietuvai dar teks palūkėti, tačiau, jeigu kas nors teiktų premiją už baimę pripažinti savo šalies skurdumą, begalinį norėjimą pasirodyti geresniais negu yra iš tiesų arba už abejingiausią ir labiausiai savo žmonių nevertinančią bei jais nesirūpinančią valstybę, Lietuva su savo Premjeru priešakyje neabejotinai būtų rimti kandidatai užimti pirmąją vietą.

Atgal