VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Politika

04 01. Sumažinus PVM tarifą, kainos kristų dar tą pačią dieną

Seimo narys Kęstutis Daukšys

Neabejotinai pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimas – pagrindinė kovo mėnesio tema, sukėlusi diskusijų audrą politikų, ekonomistų ir prekybininkų gretose.

Seimą pasiekė skirtingi siūlymai mažinti pridėtinės PVM tarifą. Vieni siūlo mažesnius mokesčius taikyti tik šviežiai ir atšaldytai mėsai bei tvenkiniuose užaugintai žuviai, kiti – apskritai mažinti visą PVM.

Mano iniciatyva, Darbo partijos frakcija Seimui pateikė pasiūlymą pagrindiniam maisto produktų krepšeliui sumažinti PVM tarifą nuo 21 proc. iki 5 proc. Tokios maisto prekės kaip duona, makaronai, kruopos, pienas, kefyras, sviestas, šviežia mėsa, šviežia žuvis, aliejus, miltai, daržovės, vaisiai ir cukrus privalo būti atpigintos, juk tai būtiniausios prekės, kurios sudaro pagrindinį pirkėjų krepšelį.

Šios idėjos skeptikai teigia, kad sumažinus PVM tarifą, kainos prekybos centruose liktų tokios pačios. Neva, gobšūs prekybininkai rastų būtų dar iki sprendimo priėmimo padidinti maisto produktų kainas ir sumažinus mokestį, džiaugtųsi geru pelnu.

Net finansų ministras Rimantas Šadžius viešai išreiškė nuomonę, esą sumažinus PVM maisto produktams, jų kaina vartotojams neatpigs. Tačiau tokie ministro pasvarstymai, vėlgi, panašūs į bandymą nieko nedaryti šia tema, negu į rimtą, svarų argumentą, kuriuo būtų galima remtis sprendžiant PVM mažinimo klausimą.

Juk yra ne vienas efektyvus būdas, kaip įmanoma pažaboti prekybos centrų apetitą ir kontroliuoti kainas ne tik po lengvatinio PVM tarifo maistui įvedimo, bet ir prieš. Kartelinių susitarimų (jei visi tiekėjai susitartų nemažinti kainų) priežiūrą vykdo LR Konkurencijos taryba. Prižiūrinti institucija yra ir VMI. Be to, prisiminkime, kad tarp gamintojų taip pat vyrauja konkurencija. Tad yra ne vienas kontrolės mechanizmas, kuris padėtų sėkmingai pasiekti numatytą tikslą.

Nors mes labai didelės patirties, kas būna sumažinus mokesčius, neturime, nes iki šiol mokesčiai buvo tik didinami, tačiau galime prisiminti vieną puikų pavyzdį su dyzelinu. 2009-aisiais buvo sumažintas akcizas dyzelinui. Kainos krito žemyn tiek, kiek buvo sumažintas akcizas. Tad kur yra konkurencija, ten yra visos prielaidos kainoms mažėti.

Sumažinus PVM mokestį maisto produktams, kainos sumažėtų dar tą pačią dieną. Yra pagrindo tikėti šiais žodžiais: prekybininkai pasiryžę pasirašyti memorandumą dėl sąžiningo kainų perskaičiavimo. Tai dar vienas sprendimas, kuris leistų stebėti rinkoje vyraujančią situaciją prieš ir po mokesčio sumažinimo.

Pinigai liktų žmonių kišenėse

Lenkijos link vis dažniau ir didesniais ekipažais suka nemažai Lietuvos gyventojų, kurie siekdami sutaupyti, svečioje šalyje palieka Lietuvoje uždirbtus pinigus. Viskas čia logiška – ne tik maisto produktai kaimyninėje Lenkijoje gerokai pigesni. Ten vykstantys tautiečiai dažniausiai apsiperka ilgesniam laikui ir įsigyja iš tiesų nemažai maisto prekių, todėl mūsų šalies biudžetas netenka reikšmingos dalies pajamų. Be to, Lenkijos prekybininkai neseniai paskelbė apie savo planus stiprinti prekybines pozicijas Lietuvoje, o į tokius kaimynų planus iš tiesų reikia atsižvelgti ir juos rimtai įvertinti.

Žinoma, tikėtis, kad prekės mūsų prekybos centrų lentynose sumažinus PVM kainuos tiek pat, kiek Lenkijoje – ne visai realu, tačiau sumažėjus skirtumui tarp maisto kainų Lietuvoje ir Lenkijoje, į pastarąją apsipirkti vyks gerokai mažiau žmonių, nes jiems tiesiog neapsimokės. O net ir per pusę sumažinus važiuojančiųjų srautą, valstybė sulauks daugiau pajamų į biudžetą, verslininkai pajus naudą per išaugusią apyvartą.

„Kabinetiniai“ finansų ekspertai paskaičiavo, kad dėl sumažinto PVM mokesčio Lietuvos biudžete atsivertų 400 milijonų eurų skylė. Bet yra atvejų, kai sumažinus tarifą, mokesčių surinkta daugiau, nei iki tol.

Štai, Lietuvai pavyzdį rodo net ir Rumunija. Šioje šalyje 2015-ųjų pradžioje PVM tarifas įvairiems produktams – tiek mėsos gaminiams, tiek duonos produktams ar nealkoholiniams gėrimams – buvo sumažintas nuo 24 proc. iki 9 proc. ir rezultatai pranoko lūkesčius. Kainos sumažėjo apie 10 proc., o dar svarbiau tai, kad dėl šito sprendimo apyvarta padidėjo apie 12–15 proc. Taigi, tokia priemonė pasiteisino, kadangi nuostoliai nebuvo tokie, kokių buvo galima tikėtis sumažinus tarifą.

Sumažinus PVM tarifą maisto produktams, kuklesnes pajamas gaunančių piniginėse liks daugiau pinigų, o patys žmonės puikiai žino, kur juos išleisti geriausiai. Kažkas skirs šeimos pramogoms, laisvalaikiui, kažkas išleis kokioms nors paslaugoms. Nuo to verslo ratas tik dar smarkiau suksis, bus sukuriamos naujos darbo vietos, kažkas galės pakelti atlyginimą ar didinti gamybą.

Ar gyvename kaip danai?

Pažvelkime į šio mokesčio taikymą kitose šalyse: Lietuva kartu su dar keturiomis šalimis, kurių gretose ir Danija, yra vienintelės ES narės, kuriose nėra PVM lengvatų pagrindiniams maisto produktams. Štai Airijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Maltoje maistui apskritai netaikomas šis mokestis. Tad ar mes gyvename kaip danai? Visi atsakymą žinome.

Kai kas kaltina Darbo partiją populizmu, neva, susigriebėme tik prieš rinkimus, klausia, kur buvome anksčiau. Tie, kas tai daro, turėtų geriau pasitikrinti žinias. Lengvatos maistui siekėme ir prieš 3 metus, tačiau tąkart jai buvo aršiai pasipriešinta.

Šiandien, kai, deja, vos ne pusė namų ūkio pajamų pagal statistiką yra išleidžiama maistui, turime elgtis ryžtingai. Darbo partijos pasiūlymas – atpiginti 12 būtiniausių maisto produktų: duoną, makaronus, kruopas, pieną, kefyrą, sviestą, šviežią mėsą, šviežią žuvį, aliejų, miltus, daržoves, vaisius ir cukrų.

Nematau nei vienos priežasties šio įstatymo nepriimti. Viliuosi, Seime yra daug tokių, kurie dirba Lietuvos žmonėms ir svarbiu momentu priims mūsų siūlomas įstatymo pataisas.

Atgal