POLITIKA
05 13. Užkurys, Sąskaitininkas, Sekretorius. Lyderis (5)
Iš kur tos simetrijos?
Lietuvoje nėra politinių jėgų, kurios tarnautų žmonėms. Tiesa, pas mus yra, tikrai yra, tikrų socialdemokratų, kildinančių save iš Stepono Kairio socialdemokratijos ir sekančių Švedijos socialdemokratais.
Tai Lietuvos Socialdemokratų Sąjunga (LSDS, sekretorius Arvydas Akstinavičius). Šios partijos programa labai primena Švedijos socialdemokratų modelį: įvesti progresinius mokesčius, visuotinį pajamų ir turto deklaravimą, nekilnojamo turto mokestį. Nė viena Lietuvos partija neturi tokių aukštų ir kilnių tikslų, nė viena jų taip atvirai ir nuosekliai jų nedeklaruoja. Deja, LSDS neremia oligarchai (nes ir LSDS jų neremia, reikalauja dalį jų pelnų nacionalizuoti), todėl žmonės, pas mus neįpratę balsuoti už idėjas, už LSDS nebalsuoja. LSDS nelaimė, kad neturi ją palaikančių ekonominių struktūrų, kitaip - savo įtakos ekonominės bazės. O su geromis idėjomis netoli nuvažiuosi, reikia benzino („atkatų“ ir aukų). Tai didelis nesusipratimas ir didelė ne tik šios partijos, bet ir visos Lietuvos bėda.
Gali būti ir kitoks kelias: vadinamieji konservatoriai, vadinamieji krikščionys demokratai ir vadinamieji socialdemokratai gali pasiskolinti Lietuvos Socialdemokratų Sąjungos (LSDS) programą ir ją įgyvendinti.
Iš esmės kito kelio nėra. Jeigu neatsiras lyderio, kuris pasuks Lietuvos politiką ta linkme, tokie įvykiai kaip Egipte, Libijoje turėtų būti neišvengiami. Jeigu nėra lyderių, kurie keistų padėtį, jeigu vadovai nesilaiko Konstitucijos, teisė ją ginti pereina žmonėms.
Ne savivalda, o administracinė piramidė
Dabar partijos organizuoja rinkimus. Iš tikrųjų Lietuvoje savivaldos niekada nebuvo ir po šių rinkimų nebus. Bet į rinkimus reikia eiti, o balsuoti yra prasmės tik už Lietuvos Socialdemokratų Sąjungą (LSDS). Gal yra ir kitų vertų partijų programų, kol kas neužtikome.
Pas mus, Lietuvoje, pastatyta administracinė piramidė, kuri stovi tvirtai dėl buvusių komunistų dominavimo visose gyvenimo srityse. Tai valdžios vertikalė ir kol kas jos niekas nesirengia griauti. Valdantiems gerai, tai piliečiams turi būti negerai. Iš esmės jų teisės pamintos.
Savivalda pas mus neįmanoma dar ir todėl, kad miestai, rajonai ir seniūnijos neturi savų finansų šaltinių ir savivaldos institucijos priklausomos nuo centrinės valdžios. Ir, žinoma, meras turi būti renkamas tiesiogiai. Kas nepataikauja Vilniui, negauna subsidijų. Kol šitaip bus, apie jokią savivaldą negali būti kalbos, ir savivaldos rinkimai – tik farsas, nereikia savęs apgaudinėti.
Tai skamba nepadoriai, bet taip yra. Savivalda – tai valdymo decentralizacija. Centrinė valdžia neturi kištis į savivaldos reikalus. Per savivaldą įgyvendinamas subsidiarumo principas. Tai reiškia, kad savivaldos institucijos, turėdama savo finansus, sprendžia vietos bendruomenių problemas. Vyriausybė, centras sprendžia dideles problemas, savivaldos valdžia – mažas (kurios gyventojams gali būti didelės).
Dabar pas mus kažkoks košmaras. Šiukšlių tvarkymo, rūšiavimo ir utilizacijos klausimus sprendžia centrinė valdžia. Jeigu piliečiui neatiduoda okupantų konfiskuotos tėviškės, žmogus lekia į Vilnių, o juk tai vietos valdžios prievolė.
Bet viskas atsiremia į pinigus. Reikia, kad miestai, rajonai, seniūnijos turėtų savo pajamų šaltinius. Ir vėl apsukę didelį ratą (pasiekėme net Egiptą), mes sugrįžtame prie nekilnojamojo turto mokesčio.
Įsivaizduokit, kad atsirado Lietuvoje lyderis, kuris pradėtų kampaniją dėl šio mokesčio įvedimo. Prašytų ir maldautų pritarti šio mokesčio įvedimui. Prašytų visus – ir lietuvius, ir rusus, ir lenkus, ir tikrus, ir netikrus socialdemokratus, tradicinius liberalus (kuriais Anglijoje gąsdina vaikus), liberalus su žmogišku veidu, turčius ir skurdžius, balerinas, rašytojus, profesorius. Ir visus kitus.
Ir kas būtų. Pailiustruosime pavyzdžiu.
Sakysim, Kauno rajone yra tokia Taurakiemio seniūnija. Ji pinigų neturi, gyvena iš dotacijų. Bet šioje seniūnijoje yra keliolika sodų bendrijų, vienijančių gal tūkstantį, gal pusantro vadinamų sodininkų. Visi jie turėtų mokėti, ir mokėti su dideliu ūpu, kasmet kelių šimtų, o gal ir tūkstančio litų nekilnojamojo turto (už žemę ir namą) mokestį, kurio didžioji dalis atitektų seniūnijai. Daug tų sodininkų yra turtingi Kauno ponai, tai jiems nebūtų sunku atsiskirti su keliais šimtais litų. Kai kurie seniūnijos gyventojai, jų nemažai, taip pat gyvena prabangiuose, milijoną kainuojančiuose namuose, ypač Piliuonoje ir Viršužiglyje. Jeigu, sakysim, seniūnija susirinktų pusę milijono, seniūnas ir taryba galėtų ir skurdžius sušelpti, ir bibliotekas, ir mokyklas, galėtų išlaikyti pora policininkų sodams saugoti.
O Vilniaus miesto tarybai nekilnojamas turto mokestis būtų tikras Klondaikas, nereikėtų pardavinėti savivaldybės rūmų. Nes čia daug turtingų žmonių, tik Seime - 40 milijonierių. O kur teisėjai, prokurorai, advokatai, verslininkai? Štai ponia Rasa Juknevičienė gyvena prabangiame name, galėtų savivaldybės biudžetui pakloti kokį tūkstantį litų (jeigu tokia teisė iš jos bus atimta, kariuomenė jos negins, tikrai negins). Visi gyvena prabangiuose namuose, tai turėtų su vienu ar kitu tūkstantuku atsisveikinti. Ir nesijaustų nuskriausti, kad iš jų atimta teisė į krikščionišką solidarumą. Žinoma, ir pensininkai, kurie gyvena daugiabučių kumetynuose turėtų mokėti mokestį už savo turtą, gal nedidelį, gal specialiu tarifu, bet čia neturėtų būti išimčių. Jeigu taip būtų, pensininkai galėtų reikalauti padidinti pensijas kaip Vokietijoje ar pasamdyti policininką saugoti jų ramybę. Kas gauna mažas pensijas (iki 900 litų), kad nekeltų riaušių, galima jas iš karto padidinti nekilnojamo turto mokesčio suma.
Vilniuje jokio savivaldos iki šiol nebuvo. Nė viena problema neišspręsta: nei šiukšlių, nei šilumos, nei lengvųjų automobilių parkavimo, nei važiavimo visuomeniniu transportu (troleibusams ir autobusams lengvieji neduoda kelio). Už šiukšles gyventojai moka ne už išvežtą kiekį, bet nuo buto ploto, taip pat ir už kitas paslaugas, pavyzdžiui, liftą. Šiukšlės nerūšiuojamos, deginimo gamykla nepastatyta. Renovacija nevykdoma. Centralizuotai tiekiamos šilumos kainos formulė niekam nesuprantama. Savo butuose gyventojai negali reguliuoti šilumos, nes radiatoriai sovietiniai, nėra daviklių, nėra kompiuterių, nėra sistemos.
Atgal
.jpg)
