POLITIKA
11 05. Ar lietuvių tauta, ar Lietuvos liaudis?
Ričardas Simonaitis
Rinkimų į Seimą dienomis dauguma politikų į rinkėjus kreipdavosi žodžiais Tauta arba Liaudis. Pradžioje tai atrodė lyg ir normalus reiškinys, tačiau vėliau supratau, kad tai - tam tikra viliojimo politikos dalis. Pradėjus domėtis šių žodžių sąvokomis, jų turiniu, paaiškėjo, kad dešiniųjų partijų politikai savo rinkėjus vadina tautiečiais, o kairiųjų partijų politikai į savo rinkėjus kreipiasi žodžiu „liaudis“. Pasidarė smalsu, kodėl vieni kreipiasi į “Tautą”, o kiti į “Liaudį”. Kokia čia yra reikšmė bendravime su rinkėjais?
Lietuvos Respublikos Konstitucijos įvade parašyta – LIETUVIŲ TAUTA prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę:
- jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis,
- šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę,
- išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius,
- įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje,
- puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę,
- siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės,
- atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia priima ir skelbia šią KONSTITUCIJĄ.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2 straipsnis skelbia - Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.
3 straipsnis nurodo – Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.
4 straipsnis – Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.
Konstitucijoje nėra žodžio Liaudis, Lietuvos ar lietuvių liaudis, nors visuomenėje šis žodis gana plačiai buvo ir yra vartojamas. Sąvokos atžvilgiu šis žodis lyg ir prilygsta žodžiui Tauta, ir nėra kažin koks blogis. Tačiau jo vartojimas mūsų visuomenėje ir atsiradimas turi tam tikrą istorinę praeitį. Sovietinės okupacijos laikotarpiu šis žodis susiformavo iš rusų kalbos žodžio „narod“ (liaudis), vertimo. Taigi šių dviejų žodžių sąvokų reikšmė tiek turinio, tiek ir socialine prasme yra skirtinga. Okupuotos Lietuvos sovietinio mentaliteto vadovai kolaborantai, tautos išdavikai J.Paleckis, A. Sniečkus ir dauguma kitų, išdavę Lietuvos žmones sovietų sąjungai, per 50 prievartos metų ideologizavo žmones. Per tą laikotarpį buvo suformuotas „naujas“ žmogaus tinginio socialinis modelis, kas pakeitė jo dvasią, jo mentalitetą. Tikrosios vertybės valstybės atžvilgiu daugeliui žmonių buvo išstumtos iš sąmonės, liko antraeiliai dalykai. Buvo rūpintasi, kad kiekvienas žmogus turėtų darbą ir būtų sotus. Nesvarbu, kad įdarbinti žmonės tik imituodavo darbą nieko neveikdami, tačiau jie, tuometinei valdžiai nuolaidžiaujant tik imituodavo, kad dirba ir už tai gaudavo šiokius tokius atlyginimus. Jų užtekdavo tiek, kad daugumai pritrūkdavo maistui nusipirkti iki kito atlyginimo. Žmonėms nebūdavo leidžiama būti kūrybos iniciatoriais savo veikloje, laipsniškai žmogus buvo psichologiškai pavergtas. Susiformavo vergo požiūris į žmonių tarpusavio santykius ir bendraujant su okupantais. Gyventi nevagiant, kombinuojant, tapo norma. Turėdami „blatą“ tam tikruose valdininkų sluoksniuose, tarp „draugų“, net didžiuodavosi. Svarbu buvo ne dirbti, o turėti šimtą „draugų“, kas leido tuo laiku atsirasti korumpuotiems santykiams, kurie tęsiasi ir iki mūsų dienų. Išrinktieji į valdžią buvę partiečiai gyveno laisvai, pasiturinčiai, žemesnio mentaliteto žmonėms buvo leidžiama tenkintis jų trupiniais ir, kaip nekeista, buvo leidžiama šiek tiek pasivogti iš valstybės kišenės. Susiformavo savotiškas „galingojo“ ir liaudies atstovo, dažniausiai, tinginio, sindromas. Ir šiandien dar girdime sakant, kad „prie ruso“ gyventi buvo geriau.
Tačiau Lietuvoje buvo ir yra dvasiškai stiprių žmonių, kurie liko ištikimi tautinei valstybės vertybių sampratai. Daug iškentėję prie tuometinės buvusios valdžios ir nepalūžę, sugebėjo išsilaisvinti iš priespaudos, todėl jie į savo rinkėjus ir kreipdavosi žodžiais Tauta. Konstitucijoje įrašyti žodžiai LIETUVIŲ TAUTA įvardijama kaip tautos vertybė. Tautos sąvokai prijaučiantys žmonės žodžio „liaudis“ sąvoką supranta kaip dvasiškai silpnus, tautai neištikimus žmones, vagišius, girtuoklius. Tačiau po Nepriklausomybės paskelbimo visi šie žmonės niekur neišnyko, jie gyvena tarp mūsų. Jie net buvo renkami į Seimą. Apgaulių dėka šie sovietiškai mąstantys žmonės sugebėjo papulti ne tik į Seimą, bet ir į Vyriausybę. Šiandien mes visi suprantame, kad tai - buvę komunistų partijos sekretoriai, jų pavaldiniai, gamyklų direktoriai, jų pavaduotojai bei sekretoriai, profsąjungų lyderiai, buvę komjaunuoliai, kolūkių pirmininkai, prekybininkai, sandėlių vedėjai ir t.t. Gerai prisimename šiuos vagis ir sukčius, kuriems gėrybių sandėliai buvo atverti, degtinė ir alus buvo jų nuolatinis palydovas gamyklose, kolūkiuose ir net mokyklose. Tai buvo Liaudis. Atgavus nepriklausomybę dauguma tų vadinamųjų liaudies atstovų sugebėjo prichvatizuoti gamyklas, tapti milijonieriais, tačiau negebėdami vadovauti naujai susiformavusiai valstybei, privesdavo ją prie ekonominių ir politinių krizių. Taip buvo prie buvusio ministro pirmininko G.Kirkilo, taip buvo prie buvusio prezidento A.Brazausko, kurie pastoviai nualindavo šalies ekonomiką. Atėjus į valdžią A.Kubiliaus vadovaujamai vyriausybei, teko skubiai gelbėti valstybę nuo pražūties. Naktinių reformų dėka, šalies žmonės buvo gelbėjami nuo visiško nuskurdimo ir nelaimių. Tąsyk, nors jų sprendimai nebuvo palankūs liaudžiai, tačiau lietuvių tauta suprato artėjančios nelaimės mąstą, todėl palaikė ir pritarė ministro pirmininko A.Kubiliaus vadovaujamos vyriausybės sprendimams. Per ketverius vadovavimo metus ekonomikos rodikliai pradėjo gerėti, nors ir ne taip sparčiai kaip norėtųsi liaudžiai, tačiau po eilinių rinkimų į valdžią vėl pateko socdemai. A. Butkevičiaus vadovaujama vyriausybė šalies ekonomiką eilinį kartą vėl nugramzdino į bedugnę. Vyriausybės narių korumpuota veikla lietuvių tautą ir liaudį privedė prie visiškos nevilties. Po įvykusių rinkimų socdemai buvo nušalinti nuo valdžios, valstybės vairas patikėtas naujai susiformavusiai valstiečių ir žaliųjų sąjungai bei Tėvynės ir krikščionių demokratų partijai. Būtent šioms dviems partijoms lietuvių tauta ir liaudis patikėjo daryti permainas valstybėje, vėl gelbėti šalį ne tik nuo ekonominės krizės, bet ir nuo valdžios vykdomų nuolatinių korupcijos skandalų, vagysčių, apgavysčių, girtuokliavimų ir pan. Socialdemokratų, Darbo partijos bei Tvarka ir teisingumas vagystės tapo tokios akivaizdžios, kad ir Liaudis ir Lietuvių tauta pasinaudojo rinkimais ir išeliminavo jas ne tik iš vyriausybės, bet ir iš Seimo. Seimo ir Vyriausybės darbai buvo įvardyti kaip vagių ir sukčių lizdais, tauta ir liaudis balsavo už skubias PERMAINAS. Rinkimų metu visi šie banditėliai, kurie buvo suformavę politines partijas, nušluoti nuo politinio žemės paviršiaus. Visų šių korumpuotų partijų valdininkai, ilgus metus mulkinę liaudį, kuri juos rinko ir ilgai pasitikėjo geresnio gyvenimo pažadais, galų gale visiškai nusivylė. Buvę išrinktieji jausdavosi visagaliais ir niekada savo duotų pažadų nevykdė. Vadinamasis Liaudies pasitikėjimas šiomis partijomis sprogo. Nors nesuvokdami vertybių sampratos, įtikėję sukčių pažadais, jog „nusipelnė gyventi geriau“, galų gale pamatė jų veidmainystes. Atėjusi į rinkimus lietuvių tauta ir liaudis už juos nebalsavo. Mandatą sudaryti naują koalicinę Vyriausybę gavo valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Tėvynės ir krikščionių demokratų partija. Tačiau R.Karbauskio suformuotas darinys Valstiečių ir žaliųjų sąjunga kažkodėl išsigando, ir pradėjo derybas su susikompromitavusiais socialdemokratais. Čia jau pakvipo išdavyste, afera bandant užgrobti valdžią.
8–asis Konstitucijos straipsnis skelbia – Valstybinės valdžios ar jos institucijos užgrobimas smurtu laikomi antikonstituciniais veiksmais, yra neteisėti ir negalioja. Norėtųsi tikėti, kad R.Karbauskis ir jo partneriai supras šią Konstitucijos tezę ir nustos apgaudinėti tą pačią Liaudį, kuri išreiškė norą daryti valstybėje PERMAINAS būtent šioms dviems partijoms.
Taigi Lietuvių tauta ir Lietuvos liaudis tarė savo konstitucinį žodį, reikšdami savo valią, kad dabartinę Vyriausybės koaliciją turi sudaryti dvi pirmumo teisę turinčios Valstiečių ir žaliųjų sąjunga su Tėvynės sąjungos – krikščionių demokratų partija.
Atgal
.jpg)
