POLITIKA
11 05. Lietuva! Kur Tave veda?
Vaclovas Volkus
Sąjūdžio judėjimas buvo demokratiškas. Pagrindinė politinė jėga, kuri prieš du dešimtmečius suformavo būsimosios laisvos, nepriklausomos Lietuvos viziją, buvo lietuvių Tauta. Jos idealai, tikslai ir siekiai nėra pasenę, jie ir šiais laikais turėtų būti dienotvarkėje.
Tauta visus kvietė burtis, prisidėti, kuriant Lietuvos pilietinę visuomenę. Ne visi išgirdo Tautos balsą, ne visi suvokė Tautos idėjas ir idealus. Daugelio jų nesimatė ir Baltijos kelyje. Apie tai kalbėkime aiškiai, Tautai supranta kalba. Nutylėta tiesa - pikčiau melo.
Vieni jų, neišsivadavę iš dvasinės okupacijos, likę be tautinės savimonės ir savigarbos, nematė prasmės kažką keisti. Juos tenkino okupacinė sovietų valdžia. Kiti, slaptų tarnybų agentai, įvairaus rango kompartijos vadai ir vadukai, būgštavo dėl savo antilietuviškos veiklos, galimos atsakomybės. Visi jie nesėdėjo rankų sudėję, skleidė nepasitikėjimą rytdiena, trukdė ant laisvės ir nepriklausomybės kovų heroizmo pamatų statyti atgimstančios demokratiniais pagrindais Lietuvos valstybės.
Istorijos faktais paremta žinoma tiesa – idėjas kuria mokslo žmonės, jas realizuoja, rizikuodami laisve ir gyvybe, idealistai, pergalės vaisiais pasinaudoja aferistai ir demagogai. Tarp jų doram ir teisingam žmogui sunku išlikti nepažeistam.
Tokie politinės scenos avantiūristai, keičiantys partijas, gobšumo apakinti, nemato didžiulės atskirties tarp jų ir Tautos daugumos, neturi Tautos pasitikėjimo. Iš čia ir nusivylimas, emigracija, moralinis pakrikimas, vedantis į Tautos sunykimą. Nuo tų faktų nepabėgsi. Jie akivaizdūs. Sekę, persekioję bažnyčią, kunigus, disidentus, šiandieną pasislėpę nuo Tautos rūstybės už devynerių užraktų užima aukštus postus, nors moralinės teisės tam neturėtų turėti.
Pagal visuomenės pasitikėjimą politikais Lietuva yra 110 vietoje tarp pasaulio valstybių. 110 demokratinių valstybių pasaulyje net nėra. Mūsų demokratija Tauta nepasitiki, nepasitiki politikais, valdžios atstovais labiau negu diktatūrinėse valstybėse.
Baisu, kada valdžių politinės veiklos košėje murkdoma kultūra, kenčia švietimas. Per 20 nepriklausomo gyvenimo metus nieko Lietuvai reikšmingo, pozityvaus nesukurta, nepadaryta, o... milijardai iššvaistyti.
Nesibaigianti švietimo reforma, kurioje apeinami jaunimo tautinio – patriotinio ugdymo klausimai. Kultūros įstaigos praranda savo šviečiamąją – estetinę funkciją, lietuviškumą.
Okupacijos metais mokyklų renginiuose labai retais atvejais buvo dainuojama rusiškai, šokami rusiški „kazokai“. O šiandien laisvoje, nepriklausomoje Lietuvoje anglų kalba kaišiojamos dainos, nesuprantami savo turiniu ir dvasia šokiai – voliojimasis ant grindų, keistais apsirengimais. Tai lietuviškos mokyklos gėda, pirmiausia - jos vadovams - drįstu pasakyti - kosmopolitams. O ką bekalbėti apie televizijos programas. Šlykštu matyti, klausyti beprasmių kalbelių, kada vaipomasi, kaišiojamos visokios „žvaigždutės“.
Mene tenka „grožėtis“ šimtatūkstantiniais Vilniaus miesto „meno vamzdžiais“ - kažkas palaimino tokius „kūrinius“. Tauta dar moka atskirti sveiką nuovoką nuo tų kūrinių autorių nuovokos.
Viso to politinio ir moralinio nuosmukio fone Kėdainių Sąjūdžio kūrėjas advokatas I. Meškauskas, daugelio publikacijų, Tautos atgimimo, jaunimo patriotizmo ugdymo klausimais autorius, mūsų rajono laikraščio publikacijoje „Dažniau kartokime taurius žodžius“ šį kartą kelia klausimą, kodėl per iškilmes giedant valstybės himną moksleivių tarpe trūksta elementarios pilietinės kultūros – pagarbos, susikaupimo, iškilmingos laikysenos. Toks elgesys byloja žodžių prasmės, išsakytos himne, nesuvokimą, atmestiną pažiūrą į valstybės simboliką. Tai rimta pastaba mokytojams.
Advokatas I. Meškauskas mano, kad giedoti mokykloje himną du kartus per metus – pradedant ir baigiant mokslo metus – nepakanka, o siūlo tai daryti pradedant ir baigiant savaitės mokslus. Rajono Švietimo skyriaus vedėjas J. Lukoševičius mano, kad toks dažnas himno giedojimas gali niveliuoti jo prasmę iki eilinės, nereikšmingos dainelės. Be to, advokato siūlymas būtų sunkiai mokykloje įgyvendinamas, kas savo ruoštu menkai pasitarnautų tautiniam – patriotiniam moksleivių ugdymui.
Tai, kas šiandien valdžios daroma ar bandoma daryti, tai ne daugiau kaip kosmetinės priemonės, kurios iš esmės nieko nekeičia ir nepakeis. Valdantieji valdžios su Tauta nesidalins. Gyvename diktatūros sąlygomis.
Neatsitiktinai šiomis dienomis kaip ir 1988 metais Lietuvos mokslų akademijoje vėl susirinko šviesuoliai įspėti valdančiuosius, jog ne tuo keliu, ne ta kryptimi, atitrūkus nuo tautos lūkesčių, einama. Per daugelį metų išryškėjo valdžių nepagarba piliečiams, skurdinamų žmonių nepasitenkinimas valdžiomis. Šie du valstybės poliai - dvi Lietuvos -susipriešinę, eina skirtingais keliais.
Tai rimtas signalas šviesuoliams, kad Tauta vedama prie nelaimės – kada neišklausoma Tautos balso, nepaisyma perspėjimų. Tas atvedė eilinį pilietį prie dvasinio išsekimo, apatiškumo, abejingumo valstybės likimui. Dėl panašios politinės priežasties 18 amžiaus bajorų – ponų ir valstiečių – miestiečių nesusiklausymo sunyko ir sužlugo Lietuvos – Lenkijos valstybė. Argi šiandieną mes nesame atsidūrę Tautos sunykimo ir pavojingo valstybės merdėjimo situacijoje?
Aukščiau mano paminėtas pavyzdys kalba pats už save. Advokatas viešai kelia akivaizdžią problemą - valdžia tyli, neatsiliepia. Susidomėjusiam korespondentui tik vienam, o ne viešai paaiškinama valdančiosios partijos atstovo pozicija. Kodėl viešoje erdvėje su piliečiais nepabendrauti, nepasitarti, išklausyti jų nuomonės. Bet ne – nesitariama, negerbiama jų nuomonė, o norima, kad juos žmonės gerbtų.
Nuo tokių iš pirmo žvilgsnio lyg ir nedidelių problemų, jų sprendimo būdo ir susiklosto valdžių ir tautos priešprieša, nepagarba, nepasitikėjimas.
Atgal
.jpg)
