POLITIKA
11 15. Ar Viktoras Uspaskich Lietuvos problema?
Vaclovas Volkus
Šiomis dienomis valstybės laikraštyje „Lietuvos Aidas“ pasirodė vyriausiojo redaktoriaus Algirdo Pilvelio išsami publikacija „Viktoro Uspaskicho kliedesiai apie Vytautą Landsbergį“. Dar ir dar kartą perskaitęs publikaciją kaip kėdainietis, to laikmečio Lietuvos atgimimo Kėdainių rajono pirmų kadencijų tarybos narys - negaliu tylėti, kada metama dėmė ne tik Vytautui Landsbergiui, bet ir visai Lietuvai.
Tai, ką rašė lapkričio 5 dieną Viktoras Uspaskichas apie Vytautą Landsbergį įvairiose interneto portaluose ir jam priklausančiame laikraštyje „Balse“, nesikartosiu. Jo rašinį „Lietuvos Aido“ vyriausias redaktorius Algirdas Pilvelis atsakomoje publikacijoje „Viktoro Uspaskicho kliedesiai apie Vytautą Landsbergį“ pavadino vaikėzo įžeidžiančiais kliedesiais. „Kaip tik labiausiai stokojama“, rašo Algirdas Pilvelis, „ir logikos, ir argumentų, užtat per akis chamiškų įžeidinėjimų, užgautų ambicijų, riksmo ir net vaikėzų svaičiojimų“. Ir toliau: „kai tokį niekalą ir padrikus įžeidinėjimus platina politinė ir verslo figūra, gana įtakinga Lietuvoje, tai čia dėmė krenta visai šaliai“.
Taikliai pasakyta apie šią prieš keturiolika metų iš Rusijos atvykusią su milijonais ir Kėdainiuose įsikūrusią figūrą, jau eilę metų įtakojančią atgimusios Lietuvos politinį gyvenimą, anot redaktoriaus: „Įkyri televizijos ekranų artistė – šventos mūsų laisvės darkytoja“.
Sunku tijūnams ir atėjūnams, atsidūrusiems svetimoje šalyje, nemokant kalbos, nežinant jos istorijos, kultūros paveldo, pritapti, integruotis, nelikti svetimkūniu. Jiems sunku suvokti, kad amžiaus bėgyje lietuvių tauta nuo imperialistinių kaimynų turėjo daug iškentėti smurto, neteisybės. Jos vardas buvo ištrintas iš pasaulio valstybių žemėlapio, buvo naikinamas tautos materialinis ir dvasinis paveldas, skurdinama ir niekinama, rusinama ir lenkinama, o paskutiniu metu ir „vaduojama“.
Jiems nieko nereiškia knygnešiai, šviesuoliai S. Daukantas, M.Valančius, A. Baranauskas, A. Mackevičius, V. Kudirka, J. Basanavičius, Maironis. Tai jie prikėlė Lietuvą tautiniam atgimimui ir paruošė 1918 m. vasario 16-tos dienos nepriklausomam gyvenimui. Tai jie, tautos patriarchai, amžinai įsirašę savo vardus į Lietuvos istoriją.
Po 20-ties nepriklausomo gyvenimo metų 1940 metais sovietų – rusų okupacija buvo iškovotos tautinės valstybės žūtis, sulaužiusi tūkstančius lietuvių likimų, kruvinais durtuvais suraižiusi nusistovėjusią gyvenseną, tautinės kultūros suverenumą, išvaikė, sunaikino tautos elitą, darbščią ūkininkiją pražudė Sibiro platybėse, pokario partizaninėje kovoje sunaikino tarpukario išugdytą Lietuvos jaunimą, komunistine ideologija sužalojo tautos dvasią.
Visais laikais okupantai siekė sunaikinti brandų tautos žiedą. Savo tikslams pasiekti rėmėsi menko intelekto žmonėmis – vidutinybėmis. Ką šiandieną ir turime.
Kas tijūnams ir atėjūnams 1940 okupacijos metai? Tos kančios jiems nieko nereiškia, nieko nereiškia partizaninis karas, jo didvyriai, disidentai, šviesuoliai, kurie kvietė tautą nepalūžti, tikėti viltimi – atgauti laisvę. Jų dėka 1990 m. kovo 11 d. nepriklausomybė buvo atgauta ir apginta. Vienas iš tokių ryškių žvaigždžių Sąjūdžio kūrėjų kovoje už laisvės įtvirtinimą buvo Vytautas Landsbergis - tautos švyturys, gabus diplomatas, švytinčios sielos žmogus, įėjęs į Lietuvos istoriją kaip ir Lietuvos patriarchas J. Basanavičius. Jis ir patriotinės Tėvynės sąjungos partijos ideologas, jos kūrėjas ir organizatorius.
O kas tas Viktoras Uspaskichas? Jis apie tautos nelaimes, jos kovas dėl išlikimo niekad nebuvo užsiminęs. Jis apie tai mažai žino, mažai domisi. Jam - biznis, pinigai, asmeninė garbė, malonumai, būdingi arogancijos protrūkiai, valdžios siekis. Jo nuolatiniai skandalai susieti su įtarimais dėl mokesčių nemokėjimo, asmeninių interesų painiojimu su viešaisiais. Tai ir Jungilos teismų maratonai, tai ir konfliktas su Matulevičiaus televizijos laidomis, kur ir aš 12-ką kartų buvau tampomas po teismus, tai ir diplomo ir vokelių istorija, tai ir ilgalaikis atsidūrimas Maskvoje, tarptautinė Interpolo paieška, sulaikymas, taip pat Lietuvos saugumiečių bandymas Maskvoje jį pagrobti detektyvas, tai ir paskutiniu metu platus straipsnis, teisiantis Lietuvos socialdemokratų vadovybę (JAV išslaptinus Lietuvos – JAV diplomatinį paštą).
Viktoras Uspaskichas, komentuodamas vieno laikraščio puslapyje, samprotauja, kad jo byla politinė, susivėlusi į suokalbį su prokuratūra – teismais. Štai Viktoro Uspaskicho spalio 17 d. duoto interviu vienam laikraščiui samprotavimai: „Aš įžvelgiu, kad tarp prokuroro ir teismo yra suokalbis“. Nežinau, yra toks suokalbis, nėra jo, bet galima įžvelgti išankstinį spraudimą teisėsaugos institucijoms.
Palyginimui pateiksiu priešingybę Viktorui Uspaskichui - neseniai išėjusį Anapilin Bronislovą Lubį, buvusį Seimo narį, Vyriausybės vadovą, plataus mąsto verslininką, milijonierių. Šie du asmenys Lietuvoje - neeilinio rango figūros. Bronislovas Lubys išėjo į amžinybę nepalikęs skandalų šleifo, nesusipratimų, drabstymosi purvais – garbingai, didžiai pagerbtas lietuvių visuomenės. O apsukri, rafinuota, skandalais apaugusi Viktoro Uspaskicho neeilinė, pristatanti save dievobaiminga figūra – išpažįstanti krikščionybės (Rytų šakos) pravoslavų tikėjimą, gyvendamas katalikiškoje Lietuvoje, už lietuvių uždirbtus pinigus tolimoje Rusijoje pastatė savo tėvynainiams cerkvę su popų namais. Tai tikinčio žmogaus geras darbas. Tačiau kita ranka įžeidžia Šventojo rašto Naujojo Testamento evangeliją pagal Matą 7:2 - tai Dievo Žodis, kuris skelbia: „Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami. Kokiu teismu teisiate, tokiu ir patys būsite teisiami ir kokiu saiku seikite, tokiu ir jums bus atseikėta“.
„Lietuvos Aido“ vyriausias redaktorius Algirdas Pilvelis rašo: „Neturint bent kokių argumentų ir logikos, su piktais ir komiškais šio paskvilio niuansais“ Viktoras Uspaskichas iš anksto, be jokios pagarbos apkalba garbų žmogų – švietėją ir politiką, gabų diplomatą prof. Vytautą Landsbergį - „Lietuvą išrovęs iš raudonojo daržo, aptverto geležinėm tvorom, savarankiškos valstybės kūrėją, išmintingą, sumanų politiką“.
Akiplėšiškumas. Visuomenės akyse: „Nesant bet kokiems argumentams ir logikos“ koneveikti, bendra prasme teisti žmogų, nors pačiam iškelta baudžiamoji byla, nors šiandieną pats teisinasi teismų įstaigose.
Pabaigai kyla teisėtas klausimas, ar Viktoras Uspaskichas - Lietuvos problema, jeigu jis, anot Algirdo Pilvelio, „Šventos mūsų laisvės darkytojas“?
Atgal
.jpg)
