VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

POLITIKA

12 06. Pagarba trispalvei, tikėjimas Lietuva

Inga Volskytė

Keturias dienas Lietuvos sostinėje Vilniuje vyks reikšmingi tarptautiniai renginiai - Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Ministrų Tarybos susitikimas, kuriame pirmininkavimą šiai organizacijai iš Lietuvos perims Airija.
Tuo pačiu metu lygia greta vyksta ir ESBO pilietinės visuomenės konferencija, taip pat jungtinė ESBO ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerių pilietinės visuomenės konferencija.
Gruodžio 6-7 dienomis Vilniuje rengiamas aukščiausio lygio ESBO Ministrų Tarybos susitikimas.
Sulaukta 68 organizacijos valstybių partnerių ministrų, apie pusantro tūkstančio užsienio svečių. Tačiau jie nepamatė pasitinkančių mūsų tautiečių  su Lietuvos trispalvėmis: tautine - trispalve vėliava ir valstybine - tamsiai raudona Prezidento vėliava, kurios vienoje pusėje - baltas Vytis, kitoje – balti Gedimino stulpai. Kad diskusijų dalyviai pasijustų svetingai sutikti orioje valstybėje, reikėjo daugybės vėliavų plazdėjimo gatvėse ir prie namų, tačiau to nebuvo.

Atvykę aukštieji svečiai buvo nustebę. Lietuva - ES šalis, bet vėliavų nesimatė. Konferencijos delegatai pro automobilio langus nematė ir nepajuto šventiškos nuotaikos, o tik aplinkui pilką rudens rūškanumą ir apskritai niūrumą. Kas gi sutrukdė Lietuvos Prezidentei Daliai Grybauskaitei iš Turniškių nuvykti į Vilniaus oro uostą ir su gėlių puokšte pasitikti JAV, kuriose gyvena per 280 mln. žmonių, valstybės sekretorę, antrąją aukščiausią pareigūnę Hilari Klinton? Bent jau Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius galėjo nepasibranginti. Tai atspindi mūsų valdžios abejingumą, lyg būtų koks tautos saulėlydžio ženklas. Kam pasiskųsti?

Prisiminkim, kad šią vėliavą patvirtino Lietuvos Taryba 1918 m. balandžio 19 d., pareikšdama, kad Lietuvos tautinė vėliava turi susidėti iš 3 horizontalių vienodo pločio juostų – geltonos – žalios – raudonos. Tuo pačiu metu Lietuvos Taryba priėmė ir raudoną vėliavą su baltu Vyčiu vienoje pusėje ir Gediminaičių stulpais – kitoje, ji buvo naudojama kaip Respublikos Prezidento vėliava. O 1938 metų Lietuvos Konstitucijoje dar kartą patvirtinta ta pati trispalvė. Svarbu pažymėti, kad vėliavai spalvų ieškota tarp liaudies vartotų, jos mėgtų spalvų. Galutinį jų parinkimą lėmė tautinių audinių spalvos. Visiems doriems lietuviams mūsų trispalvė yra šventa.

Su šia vėliava visada ir visur kovojome už savo tautos ir Tėvynės laisvę, su šia vėliava širdyse mums lengviau buvo kalėjimuose, lageriuose, tremtyje. Ši vėliava iškildavo gresiant dideliam pavojui atitinkamomis progomis sovietinės okupacijos metais. Su šia vėliava rankose ir širdyse mes  privalėjome mojuoti pasitikdami ir ESBO konferencijos Vilniuje dalyvius – kitų valstybių aukštuosius pareigūnus, žymias asmenybes ir svečius. Juk kurgi kitur Lietuva  gali taip suskambėti nuoširdžiu, šiltu, lietuviams tokiu būdingu svetingumu, parodyti kad ir nedidelės valstybės orumą, jei ne savo namuose?

Peršasi mintis, kad dėl to diskutuoti netenka - mes vėl pažeminome Lietuvą. Jeigu ESBO konferencija vyktų, tarkime, Baltarusijoje, Ukrainoje arba pagaliau Rusijoje, o jau nekalbant apie ES svarbiausias šalis, manau, kad tokio akivaizdaus ir apgailėtino nesusipratimo nebūtų.

Atgal