POLITIKA
2023.11.09. Prieš rinkimus visi norėtų tapti Blinkevičiūte
Edgaras Savickas
Žurnalistas
Karolinos Gudžiūnienės nuotr.
Artėjant 2024-iesiems vis daugiau valstybės gyvenimui svarbių klausimų tampa įrankiais rinkiminėje kovoje, o nuo manipuliavimo skaičiais nesusilaiko ir sąžiningiausi politikai. Štai socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė neseniai pareiškė, kad „šita Vyriausybė kėlė pensijas stipriausiai per Nepriklausomybės laikotarpį“. Nominaliai – turbūt taip, o kaip yra iš tikrųjų?
Pirmiausia, siūlau apsiriboti tik po įstojimo į Europos Sąjungą valdžiusių vyriausybių palyginimu. Pirmasis Nepriklausomybės dešimtmetis buvo išties audringas, su ne viena itin trumpai valdžiusia vyriausybe. Tad ir nuopelnus ne visada aišku kam priskirti, o ir kokybiškos statistikos pirmaisiais metais nebuvo.
Taigi, turime penkis laikotarpius: 2004–2008 m., kai valdė Algirdo Mykolo Brazausko ir Gedimino Kirkilo vyriausybės, 2008–2012 m. Andriaus Kubiliaus, 2012–2016 m. Algirdo Butkevičiaus, 2016–2020 m. Sauliaus Skvernelio ir 2020–2024 m. Ingridos Šimonytės.
Lyginami vidutinės valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dydžiai pirmąjį pilną vyriausybės darbo ketvirtį (pavyzdžiui, I. Šimonytės – 2021 m. I ketv.) ir paskutinį darbo ketvirtį (pavyzdžiui, S. Skvernelio – 2020 m. IV ketv.). 2024 metams naudojama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prognozė, kad vidutinė senatvės pensija pasieks 605 eurus.
Taigi, ką rodo Valstybės duomenų agentūros statistika? 2005 m. pradžioje vidutinė pensija siekė 114,25 euro, o 2008 m. pabaigoje – 234,51 euro, t. y. per 4 metų laikotarpį padidėjo 120,26 euro. Atitinkamai 2008–2012 m. padidėjimas sudarė 1,73 euro, 2012–2016 m. – 18,58 euro, 2016–2020 m. – 102,58 euro, o 2020–2024 m. turėtų pasiekti beveik 192 eurus.
Iš pirmo žvilgsnio, M. Navickienės teiginys – gryna tiesa. Tačiau tai nominalių dydžių palyginimai, kuriuose neatsižvelgiama į infliaciją, o ji pastaraisiais metais buvo rekordinė, per metus pasiekdavusi net 20 proc.
Norint įvertinti realius padidėjimus, reikia pasitelkti vartotojų kainų indeksą (2015 m. – 100). Jis leidžia pokyčius palyginti pagal tai, kiek prekių ir paslaugų būtų galima nusipirkti „2015 metų eurais“.
Pritaikius indeksą, paaiškėja, kad 2004–2008 vidutinė pensija padidėjo 100,61 euro, 2008–2012 m. – realiai 19,02 euro netgi sumažėjo, 2012–2016 m. – padidėjo 14,57 euro, 2016–2020 m. – 70,61 euro, o 2020–2024 m. – 27,34 euro. Pastarajame įvertinime pritaikyti naujausi, šių metų rugsėjo infliacijos duomenys, o juk tikėtina, kad kainų padidėjimas per likusius šiuos ir kitais metais nebus nulinis.
Taigi, realus I. Šimonytės Vyriausybės pensijų padidinimas yra maždaug 7 kartus mažesnis nei nominalus (27, o ne 192 eurai). Iš tikro vidutinės pensijos labiau didėjo tiek A. M. Brazausko ir G. Kirkilo (101 euru), tiek S. Skvernelio (71 euru) valdymo laikotarpiais.
„Pakėliau visiems pensijas, stipriai, stipriausiai per Nepriklausomybės laikotarpį“, – spalį interviu „Laisvės TV“ sakė M. Navickienė. Taip pat tikino, kad „pakėlė labiau už Viliją Blinkevičiūtę“.
Tačiau realios pensininkų pajamos neaugo taip smarkiai, kaip prieš artėjančius Prezidento, Europos Parlamento ir Seimo rinkimus norėtų pateikti valdantieji. Jau nekalbant apie tai, kad pensijų indeksavimas yra reglamentuotas įstatymuose ir net nelabai priklauso nuo vieno ar kito politiko „geranoriškumo“.
Būtų apmaudu ir toliau klausytis politikų kalbų apie sau prisiimamus nuopelnus. Kita vertus, tie 610 tūkst. senatvės pensijų gavėjų balsų, matyt, vilioja labai stipriai.
Atgal
.jpg)
