POLITIKA
Vokietijos federalinio prezidento kalėdinis kreipimasis
Irena Tumavičiūtė
Vokietijos žiniasklaida dažnai pabrėžia, kad 51 metų Christianas Wulffas, visų laikų jauniausias federalinis prezidentas, beveik viską daro kitaip nei jo pirmtakai. Kitaip jis sveikino tautiečius ir su Kalėdomis. Iki šiol televizijos žiūrovai matydavo įprastą vaizdą: federalinis prezidentas sėdi pasitempęs savo kabinete Bellevue rūmuose prie darbo stalo, ant stalo – eglės šaka ir deganti žvakė, greta – papuošta eglutė, vėliava...
Šiais metais Bellevue rūmuose aidėjo vaikų klegesys, ant Kalėdų eglės švietė žvaigždės, prie jų buvo prisegta daugybė lapelių, kuriuose neįgudusiomis vaikiškomis rankutėmis surašyti kalėdiniai vaikų pageidavimai. O to šurmulio centre linksmai nusiteikęs su vaikais bendravo prezidentas.
Christianas Wulffas kreipėsi į tautą stovėdamas Didžiojoje salėje, už jo kairėje spindėjo didžiulė eglė, o fone dešinėje – vėliava su valstybės herbu ereliu. Svarbiausia, kad prezidentas savo kalbą pasakė bendraudamas su rūmų svečiais! Jo klausėsi vaikai, skautai, sportininkai, vienuolės, savanoriai, iš viso buvo pakviesta 190 svečių, kuriems ši garbė buvo suteikta už gerus darbus.
<sk>Federalinio prezidento kalba
<text>„Linksmų Kalėdų, mielosios pilietės ir piliečiai!
Šiomis šventinėmis dienomis skiriame laiko žmonėms, kurie mums yra svarbūs. Džiaugiamės svečiais, laiškais ir telefono skambučiais. Jaučiame: mus kažkas sieja. Esame vieni kitiems paspirtis. Mes visi jaučiamės reikalingi vieni kitiems. Susitelkimas, savitarpio supratimas, sutarimas – to mums reikia šeimose, asmeniniame gyvenime ir visoje mūsų visuomenėje. Susitelkimas, savitarpio supratimas, sutarimas – visa tai neateina savaime. Reikia patiems bent kiek pasistengti. Mūsų visuomenė laikosi tais žmonėmis, kurie mato, kur jų reikia, kurie triskart nesvarsto, ar jiems kibti į darbą ir prisiimti atsakomybę.
Tokių žmonių pakviečiau šį vakarą ir į Bellevue rūmus. Šiais metais jie daug padėjo reikalaujantiems pagalbos. Jie taip elgėsi dėl įvairių priežasčių. Nors visi jie skirtingi, jų ir daugelio kitų, kurie panašiai elgiasi, nuopelnas yra tas, kad esame susitelkę: mus telkia solidarumas ir tarpusavio palaikymas. Mūsų valstybė žmogui, patekusiam į bėdą, pagal galimybes gali padėti finansiškai. Bet padrąsinti, ištiesti ranką gali tik žmonės, kuriems svarbus žmogiškumas.
Tam reikia tokių žmonių, kaip šie: kad pasirūpintų kaimynų vaikais, neįgaliaisiais. Žmonių, kurie lankytų ligonius, tai darytų neprašomi, nes jiems svarbu dėl to patirti džiaugsmą ir dvasinį pasitenkinimą. Žmonių, kurie aktyviai dalyvauja kurios nors organizacijos veikloje, dainuoja ar gieda chore ar dalyvauja savanorių veikloje, o visi kiti žino, kad tais žmonėmis visada galima pasitikėti. Žmonėmis, kurie darbuojasi kartu su kitais, siekdami įgyvendinti naujas idėjas. Žmonėmis, kurie pasiūlo savo paslaugas institucijoms, nes jaučiasi esą atsakingi už savo miestą, už mūsų šalį, už mūsų demokratiją. Kas tiek daug atiduoda savęs, tas ir pats daug gauna. Beje, visuomeniškai aktyvūs žmonės ilgiau ir gyvena.
Mūsų visuomenė yra laisva ir įvairialypė: Mes gyvename įvairiuose pasauliuose, skiriamės kilme, išsilavinimu ir svajonėmis apie laimę. Kad visuomenė, kuri susideda iš tokių įvairių žmonių, būtų patvari, pirmiausia reikia pagarbos. Pagarbos tam, kas yra kitoks nei tu. Taip pat reikia juos ir vertinti. Reikia gerbti vaikus ir jų poreikius. Vertinti tai, ką daro jų motinos ir tėvai. Reikia jausti dėkingumą vyresniesiems už tai, ką jie nuveikė per visą savo gyvenimą. Kiekvienas turi jausti: aš priklausau bendruomenei, manęs jai reikia.
Susitelkimas, savitarpio supratimas, sutarimas – tuo reikia vadovautis ir santykiuose su mūsų partneriais visame pasaulyje. Į mūsų šalį žiūrima su didele pagarba. Pagarbą pelnė laisva ir tolerantiška mūsų visuomenė, tai, kad mumis pasitiki ir didelės, ir mažos šalys.
Mes esame solidarūs ir ateityje esame pasirengę prisiimti atsakomybę – taip pat ir Europoje. Iš savo partnerių tikimės to paties. Visi turi atlikti namų darbus. Mes pasitikime Europos vienijimusi ir Europos jėgomis.
Daug mūsų šalies vyrų ir moterų yra užsienyje – kareivių, policininkų ar pasauliečių, dirbančių atkūrimo darbus, jie stengiasi padėti šalių plėtrai, padėti užtikrinti taiką pasaulyje ir kovoti su terorizmu. Mintyse esame su jais ir jų sutuoktiniais, jų vaikais ir tėvais, kurių šiomis dienomis jiems labiausiai trūksta. Iš Kalėdų sklinda taikos ir pasitikėjimo žinia. Tai, kas prieš 2000 metų Betliejaus laukuose suskambo kaip angelų sveikinimas piemenėliams, to ir šiandien labiausiai trokštame: taikos žemėje. Mano kalėdiniai linkėjimai: linkiu visiems mums jausti patvarią bendrystę – šeimą ir draugus, kurie mums reikštų Tėvynę ir namus. Nuolat iš naujo atraskime tai, kas mus sieja ir susitelkia. Tai prasideda nuo mažų dalykų.
Šioje eglutėje kabo žvaigždės, ant kurių vaikai parašė savo norus. Ar žinote, ko iš savo tėvų norėtų daugelis vaikų? Daugiau laiko. Beje, mano vaikai irgi to pageidavo. Raskime vieni kitiems laiko. Mano žmona ir aš linkime visiems jums linksmų švenčių, po to – gerų, turiningų Naujųjų 2011-ųjų metų.“
Kalbant prezidentui, žiūrovai taip pat galėjo pamatyti gausybę svečių, tarp jų ir Pirmąją ponią Bettiną Wulff ir vaikus – septynerių metų Leandrą ir dviejų metų Linusą.
Po kalbos įrašo federalinis prezidentas svečius pakvietė susipažinti su rūmais.
Atgal
.jpg)
