POLITIKA
05 03. Ko bliauna iš ekrano asilas (I)
Jonas A.Patriubavičius
Jonas Šadis
Asilas bliauna, kaip sako rusai, pro „eto“. O televizijos eina paskui jį ir taip pat bliauna „pro eto“, nes nori nešvarių pinigų
Apie tai, kas yra eto (rus. “ tai“) ir NTV
Seniai seniai prieš pasaulio futbolo pirmenybes rusų radijas paprašė klausytojus tiesioginiame eteryje atsakyti į klausimą, ar žiūrės rungtynes iš Prancūzijos. Viena paskambinęs rusas buvo piktai ironiškas, sakė, į tą futbolą jam nusispjauti, žiūrėsiąs besarmatišką laidą „Pro eto“ (rus. „Apie tai“).
Šią laidą, kaip sako lietuviai apie antrą galą, kelis metus transliavo Rusijos nepriklausomas televizijos kanalas – NTV. Tuo metu NTV buvo viena geriausių televizijos stočių pasaulyje, niekuo nenusileidžianti nei BBC, nei CNN, nei DW. Tokios laidos kaip „Itogi“ (rus. „Išvados“) buvo tikras šedevras, be jos būtų nesuprantamas Rusijos politikos pasaulis. Informatyvios ir įdomios buvo ir kitos šio kanalo laidos. O jų vedėjų, kaip Eugenijaus Kiseliovo ir Mitkinos, inteligencija, greita orientacija ir liūdnas humoras taip ir liko atmintyje kaip neprilygstamos vertybės. Būdavo, laidoje „Geroi dnia bez galstuka“ (rus. „Šios dienos herojus be kaklaryšio“) taip priremia politikus į kampą, kad tie neturi kur dingti ir atsiskleidžia kaip žiedai. NTV nesimėgavo nei smurtu ar pornografija. Bet NTV – komercinė televizija, jai reikėjo išsilaikyti, pritraukti klausytojus ir reitingus, tai turėjo ir laidą apie antrąjį galą „Pro eto“. Tačiau net ir ta laida ne tokia besarmatė kaip kai kurių Lietuvos televizijos laidos, pilančios į sąmonę purvo cunamius.
Dabar NTV jau ne tokia . Dabar ją perpirko kiti savininkai ir pakeitė NTV veidą. Buvo nepriklausomas, dabar politinis. Tai reiškia ne analitinis. Padaro laidą pagal tam tikrų interesų užsakymą ir, žiūrėk: Kvotos komitetas (pirmininkas Bastrychin) jau kelia figūrantams bylas, prokuratūra imituoja viešojo intereso gynimą, paskui posėdžiauja teismas. Visi žiopso, viską žino, tarsi dalyvauja tose bylose, ir daro išvadas. Tai jau Kremliaus „itogi“. Galų gale tokiu būdu išeina, kad valdžią renka ne rinkėjai, o televizijos.
Vargas dėl televizininkų alternatyvaus intelekto
Deja, Lietuvoje nėra nė vienos tokios televizijos, kokia buvo rusų NTV, kokios dabar yra rimtosios BBC, CNN ar DW ar France24 Nes Lietuvos televizijos vedėjams, žurnalistams, scenaristams trūksta intelekto, atrodo, jie kaip laukiniai iškritę iš medžio, vis rūpi prabilti „pro eto“.
Štai nei viena moterims skirta laida neanalizuoja moterų problemų, daug kalba apie lygias galimybes ir kaip jų Lietuvoje trūksta, bet iš tikrųjų tyčiojasi iš moterų. O jos žiūri ir nesupranta. Vedėja linksmai klausia: „Ar ponia tikrai nužudėte savo vyrą? Papasakokite kaip nužudėte savo vyrą“. Ponia žudikė pateikia receptą. Arba: „Ponia, ar jūsų vaikų tėvas yra brolis?“ Ponia pasakoja, kad taip.
Gyvenime visko būna. Alkoholikai anoniminiuose susirinkimuose pasakoja, kaip gėrė, ką gėrė, kaip smuko ir smuko, kaip atsidūrė gyvenimo griovyje. Manoma, kad tokie išsipasakojimai veikia, kaip sako amerikonai, kaip „theraphy“ (angl. „gydančiai). Bet jie būna anonimiški. Sveikiems žmonės tai neįdomu. O mūsų televizija grupės žmonių (nors ir didelės) problemas teškia į ekraną. Nepadorus toks smalsumas, bet televizija turi tikslą: tokiu netiesioginiu būdu propaguojamas alkoholizmas, kaip normalus su narkomanija nesusijęs reiškinys. Mūsų televizija nepasikviečia mūsų vadovų – pono Butkevičiaus, Prezidentės, Seimo Pirmininko ir pono Artūro Paulausko, ir nepaklausia kaip kokiame „Hard Talk“ (BBC televizijos laida „Sunkus pokalbis“), nepastato klausimo, kaip sako rusai „rebrom“. (rus. „aštriai. šonkauliu“).
Kodėl per šį užsitęsusį pavasarį tiek daug žinomų žmonių išėjo Anapilin dėl to, kad pataikavo dievui Bachui? Kodėl Lietuvoje tiek daug netikėtų mirčių ir savižudybių? Kodėl Nepriklausomybės aikštėje, Daukanto aikštėje ir daktaro Vinco Kudirkos aikštėje sėdintys aukštose kėdėse nesiima jokių žygių bent 50 proc. įgyvendinti švedišką tautos blaivinimo programą, kurią sukūrė jų daktaras Ivan Bratt? Kodėl mūsų lyderiai nebijo nei tautos, nei pasaulio, nei istorijos pasmerkimo, nebijo, kad daktaras Vincas Kudirka nulips nuo postamento, apsidairys ir paklaus: „Iš kur ir kodėl atsirado tiek daug lietuviškų Kruglodurovų?“
Mūsų televizija ciniška: žudikams ir incesto iniciatoriams drįsta užduoti (kažkodėl linksmai) nepatogius klausimus, o mūsų lyderių dėl, kurių neveiklumo ar amoralumo vyksta tokie dalykai, gaili? Lietuvos televizija nesupranta savo misijos. Ir kam tokia reikalinga.
Arba štai pikantiškas siužetas apie paprastą Lietuvos kaimietį, kuris savo ūkyje laiko asilą. Jis savo asilą giria, sako, kad kantrus, gali nešti ir vežti krovinius, anūkai gali pajodinėti. Tikrai įdomu: asilas Lietuvos kaime. Bet dar įdomiau kaip asilo ausys išlenda per televiziją. Valstietis glosto savo asilą, o žurnalistas klausia „pro eto“ : „O ką jūsų asilas daro, kai užsimano asilės, juk kaime nėra?“ – „Bliauna“, -- atsako asilo šeimininkas.
Į naują krantą su televizija be stabdžių
Nelabai sunku pritempti gyvenimą prie susigalvotos ar sau naudingos schermos. Daug sunkiau jį analizuoti, kaip sakoma, žvelgti likimo liūtui į nasrus. Kadaise buvo pagarsėjęs Vytauto Matulevičiaus “Krantas“, subtiliai tarnavęs nomenklatūros interesams. Būdavo, šio laidos herojams kas nors nesiseka. Tai ponas V.Matulevičius savo scenarijuje būtinai paklaus ir herojus atsakydamas būtinai pabrėš, kad prie vokiečių, prie rusų taip blogai nebuvo. Jeigu kokį žmogelį valdžios pareigūnai be reikalo tampo, laidos vedėjas retoriškai klausia: „Ar buvai pas Landsbergį?“, bet tų pareigūnų nekabina. Landsbergį, būdavo, užkabinėja, o valdžios – ne. Gal vedėjas bijojo, kad jo nepakištų po ledu...
Taip buvo peršama nuomonė, kad dėl visko kalta nepriklausomybė, o nomenklatūra niekuo dėta. Sakysim, Trakų prokurorai į kalėjimą pasodino mokyklos sargą senuką Dapkų ir mokyklos direktorių, berods, Marcinkų, neva jie nužudę traktorininką. Paskui paaiškėjo, kad nuteisti ir pasodinti padorūs, visiškai nekalti žmonės. Tačiau laidos vedėjui pritrūko padorumo ištempti į ekraną prokurorą ir teisėjus ir paklausti, kodėl jų už tokius darbelius nesodina. Dabar, kaip žinoma, ponas Matulevičius valdžioje, bet nebuvo girdėti, kad reikalautų pasodinti tuos prokurorus, kurie Garliavos bylą tyrė taip, jog ten buvo didesnės žudynės negu Bostono maratone. Deja, nei BBC, nei CNN tos bylos iš Garliavos „live“ (angl. „tiesiogiai“) netransliavo.
Įdomu, kaip per „Krantą“ buvo politizuojama Čečėnijoje pagrobto Lietuvos piliečio byla. „Krantas“ kaltino valdžią (atrodo, tada buvo landsbergininkai), kad nevaduoja įkaito. Taip subtiliai buvo peršama idėja, kad Lietuva morališkai palaikydama Čečėniją, darė klaidą. Štai kokie tie čečėnai nedėkingi teroristai. Ar Rusija, sugriovusi jų gyvenimą, kai visus ištrėmė į Kazachstaną, nebuvo teisi? Televizijos savo informacijos šaltinių neturėjo, tik varinėjo šią temą, padėties neanalizavo, ją primityvino. Kaip tokią skaudžią temą reikia rodyti parodė ta pati NTV, pateikusi interviu su tuo metu pagrobto Rusijos prezidento atstovo Vlasovo žmona.
Smurto ir mirties garbinimas
Prieš kurį laiką per vieną Lietuvos televiziją buvo reklamuojamas smurto filmas. Užteko pasižiūrėti reklamą: kraujas liejasi upeliais, herojai nuožmūs, veidai iškreipti kaip velnių, blyksi peiliai. Kaip sako reklama, tas filmas bus rodomas prieš miegą. Paskui, kai žmogus atsikelia ir mato, kad vakarykštis košmaras virsta tikrove. Bet televizija, kai taip atsitinka, dėl to kaltina nepriklausomybę, mentalitetą.
Pasaulyje banalybės smurtas ir pornografija ekrane netoleruojama. Nes žudo sielą kaip narkotikai kūną. Varšuvos tarptautiniame oro uoste teko matyti plakatą: „Draudžiama įvežti ginklus, narkotikus ir pornografiją“. Kas veža, baudžiami.
Per Lietuvos televizijas smurto ir pornografijos (pateikiamos kaip erotika) – nors vežimu vežk. Iš žmonių sielų, vaikų ir paauglių psichikos žalojimo kai kas uždirba didelius pinigus. Dalį jų skiria kovai prieš vadinamąją cenzūrą. Taip atsiranda pasakojimai apie šventeivas. Vieną sekmadienį radijas aiškino: kas nekalba apie seksą atvirai, visur ir visada kaip apie orą yra šventeiva, nenormalus žmogus. Tai esą rodo, kad vaikystė buvo sunki, natūralūs instinktai buvę užgniaužti, o pagal Freud‘ą tai jau liga. Jeigu trukdysite uždarbiauti smurtu ir pornografija, Freud‘as jus pasmerks ir bliausite kaip asilai. Štai kas jūsų laukia.
Kadaise kunigas Vaclovas Valiulis forume „Žiniasklaida ir pilietinės Lietuvos visuomenė“ kalbėjo: „Vertybių teigimas neįmanomas be draudimo jas pažeisti ar naikinti. Neveiktų nuosavybės teisė be draudimo plėšti ir vogti. Šeimos ir normalaus vaikų gyvenimo ir brendimo teisė būtų neveiksminga be draudimo bjauroti šeimą, vaiko sąmonę, vaizduoti, jausmus“
Būtų gerai, kad televizininkai tuos draudimus prisiimtų savanoriškai – kaip Europoje, kaip civilizuotame pasaulyje. Kitaip sakant, patys save cenzūruotų.
Prie ko čia Hitleris?
Kol kas posovietinis pasaulis sunkiai ropoja į civilizaciją. Niekaip neatsikratoma okupacijos laikų sąmonės stereotipų, kad niekam nematant galima elgtis bjauriai: viena sakyti, antra daryti, trečia galvoti.
Deja, jokių prošvaisčių per šiuos du dešimtmečius nematyta. Taip yra todėl, kad visuomenėje dominuoja praeities jėgos, valdo buvusio centro komiteto nomenklatūra, kuri sužavėjo ir naująją. Tai supratingi žmonės, pavyzdžiui, dabar į LRT įvestas ponas Česlovas Juršėnas. Pasiekęs brandaus amžiaus dar galėtų daug padaryti, jeigu norėtų, nes visi jo klausytų.
Smurtą, pornografiją ir kitokius sielos nuodus pardavinėjantys ir reklamuojantys televizijos kanalai turėtų mokėti papildomus mokesčius, peržengusios leistinas ribas – baudas. Žiniasklaidos priežiūros komisijos ir komitetai – vyriausybiniai ir visuomeniniai – turi būti griežti, jų sprendimai privalomai (angl. „mandatory“) kaip pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, kur pernai, kilus skandalui, kai paaiškėjo, kad dešimtmetį ar daugiau populiarių vaikų laidų vedėjas buvo pedofilas. Jam pilietinė visuomenė nieko negalėjo padaryti, nes pedofilas prieš kurį laiką patogiai numirė, užtat net du BBC generaliniai direktoriai, vienas po kito, buvo atleisti iš pareigų ir išvaryti iš naujų stiklinių BBC studijų Londono centre.
Pas mus kiek kitaip. Nors pono Siaurusevičiaus vadovaujama LRT visai suprastėjo ir tapo tikru nomenklatūros ramentu, bet jis buvo perrinktas naujai kadencijai. Taigi kokių nors naujų vėjų, kad bent vieną televiziją visuomenė galėtų laikyti sava, negalima tikėtis. Matyt, visuomenės laukia sunki kova, kol atsiims savo televiziją ir pavers kultūros veiksniu. Taip, tikrai laukia sunki kova, nes nuodų pardavėjai labiau užsispyrę negu asilai: šie bliauna, kai nori asilės, anie – kad nori nešvarių pinigų.
Smurtą ir mirtį jau garbino
Kas? Hitleris, Adolfas. Jis sakė: „Mes, vokiečiai, nedaug išmanom apie gyvenimą, bet labai daug žinome apie mirtį“. Hitleris propagavo mirties idėjas per radiją ir spaudą, ragino mirti už reichą ir save ir vokiečiai pasidavė pajuodėlio asmenybės kultui.
Viešpatavo teroras, buvo deginamos knygos, viešai kariama, inscenizuotas Reichstago padegimas, vykdomi masiniai suėmimai, buvo Kristalinė naktis, Ilgųjų peilių naktis, žydai išvaryti į kelkraštį. Inteligentija tylėjo, pasaulis tylėjo, Vakarai nepastebėjo, nesikišo ir nesistebėjo. Po pasikėsinimo į Hitlerį buvo suimtas Von Staufenberg‘as ir admirolas Canaris. Juos pasmaugė plienine rojalio styga, paskui pakorė. Hitleris ir jo sėbrai stovėjo, žiūrėjo ir juokėsi. Kaip kine, kaip dabar per televizorių ...
Paskui pasaulis sulaukė apokalipsės arba beveik apokalipsės.
Dabar gyvybės ir gyvenimo nuvertinimas vėl madoje, nes tai konkurencingas verslas. Kai neseniai mirė žinomas Lietuvos aktorius, lyg ir buvęs Lietuvos veidas, niekas perdaug nesijaudino, priėmė kaip normą. Nepasinaudota proga iš esmės panagrinėti, kas čia vyksta. Kaip gi, kaipgis: ar gali televizija ir spauda leistis į giliamintes analizes, į tiesiogines laidas įsileisti žiūrovus ir klausytojus, jeigu bijo, kad gali netekti alkoholio reklamos? Be to, tai prieštarautų pono Siaurusevičiaus vadybos principams, kuriuos įdiegus, labai pagerėja žiniasklaidos organo finansinė padėtis
Koks šarlatanas mus verčia žiūrėti prieš miegą visokius ilgų peilių naktų vadinimus ir ko tuo siekiama? Gal realizuojama vadinamoji Dalles‘o doktrina? Gal mus laiko asilais, kurie nori apokalipsės? Tai klausimai, verti, kaip sakoma Amerikoje, 64 tūkstančių dolerių
Atgal
.jpg)
