POLITIKA
09 03. Politologai neįžvelgia JAV geopolitinio posūkio Baltijos ir Šiaurės šalių atžvilgiu
Penktadienį Vašingtone su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Prezidentu Baraku Obama (Barack Obama) susitikę trijų Baltijos valstybių prezidentai deklaravo stiprinantys bendradarbiavimą. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad JAV užsienio politikoje matyti posūkis Šiaurės ir Baltijos šalių link, tačiau Eltos kalbinti politologai tuo abejoja ir tokius šalies vadovės pareiškimus netgi vadina priešrinkiminiais. Politikos apžvalgininkų požiūriu, Amerika laikosi nuoseklios užsienio politikos, kurios keisti neketina.
"Aš gal skeptiškai priimčiau tą vertinimą (kad JAV juda Šiaurės ir Baltijos šalių link, - ELTA) ta prasme, kad tie ryšiai seniai egzistuoja, o kad būtų kokių nors ypatingų, naujesnių - tai toli gražu nematyti. Nemanau, kad yra kažkoks Amerikos persiorientavimas ir į Azijos šalis, tai, kad vyktų kažkoks persiorientavimas į Baltijos, Skandinavijos šalis - labai abejotina, nes jos visos vis dėlto yra dalis Europos Sąjungos (ES), tie ryšiai iš dalies tvarkomi per pačią ES. Be to, Lietuvos ir tų penkių Šiaurės šalių gyventojų skaičius yra labai mažas, įnašo į pasaulio ekonomiką per mažai - kaip sakoma, per smulkus vienetas, kad būtų koks nors strateginis persiorientavimas, juolab kad tie santykiai kurį laiką yra geri", - Eltai sakė Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Kęstutis Girnius.
Tai, kad matoma nauja geopolitinė - Baltijos ir Šiaurės šalių - trajektorija, kuriai Jungtinės Valstijos pradeda skirti vis daugiau dėmesio, sakė D. Grybauskaitė. Politikos apžvalgininkas K. Girnius tokią įžvalgą galbūt siejo su tuo, jog Lietuvos vadovė galėjo būti pagauta entuziazmo dėl vizito Baltuosiuose rūmuose.
"Kad Amerikos prezidentas ir viceprezidentas priimtų ką nors viešai, bendrai yra ganėtinai retas reiškinys. Antras vertus, B. Obamai nepavyko ištarti nei D. Grybauskaitės, nei Latvijos Prezidento pavardės, galėjo tik Ilvesą ištarti", - kalbėjo K. Girnius.
Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius, politologas Algis Krupavičius taip pat nesutiko, kad JAV laikysena Baltijos ir Šiaurės šalių atžvilgiu darosi stipresnė.
"Jokio geopolitinio posūkio JAV politikoje Baltijos šalių ar Šiaurės šalių atžvilgiu įžvelgti tikrai sunkiai pavyktų. Priešingai, JAV yra nuoseklios, tęsia politiką, kuri pradėta prieš kelis dešimtmečius, ir Baltijos šalių ir JAV bendradarbiavimas yra, be abejo, pastaraisiais metais pakankamai intensyvus, nes esame ir NATO, sprendžiame bendras kolektyvinio saugumo, gynybos problemas. Bet, kad galėtume teigti, jog vyksta koks nors geopolitinis lūžis - tai tikrai požymių nėra", - komentavo A. Krupavičius.
Pašnekovas atkreipė dėmesį į Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Jungtinių Amerikos Prezidentų Baltuosiuose rūmuose pasirašytą bendrą politinę deklaraciją, kuria įtvirtinamas JAV ir Baltijos šalių įsipareigojimas stiprinti strateginį bendradarbiavimą karinio, energetinio, kibernetinio ir ekonominio saugumo srityse.
"Jame apie jokias geopolitines slinktis nėra užsimenama, veikiau kalbama apie tęstinumą, bendradarbiavimą įvairiose srityse", - patikslino KTU profesorius.
Politologas neslėpė D. Grybauskaitės pareiškimus apie JAV užsienio politikos posūkį Šiaurės ir Baltijos šalių link siejantis su artėjančiais Prezidento rinkimais (kitąmet gegužę Lietuvoje vyks Prezidento rinkimai, - ELTA).
"Darbo vizitas į JAV bandomas gerokai sureikšminti, norima vizitą pateikti savotiško proveržio šviesoje", - teigė politikos apžvalgininkas. Anot jo, neatsitiktinai Prezidentūra apie bendrą JAV ir Baltijos šalių politinę deklaraciją kalba gana skambiai, netrūksta teiginių apie atverčiamą naują puslapį, naują bendra-darbiavimo etapą. A. Krupavičiaus vertinimu, tuo norima ir siekiama parodyti vizito reikšmę, nors jis nėra toks išsiskiriantis, kaip gali pasirodyti iš šalies vadovės ir jos viešųjų ryšių komentarų.
Be to, A. Krupavičius teigė nustebęs Prezidentės D. Grybauskaitės kalbomis, kad ir Baltijos šalių regionas Europoje yra buferinė zona tarp Europos bei Rusijos. Esą bendrame trijų Baltijos valstybių vadovų pareiškime tokių nuostatų ar teiginių nėra, o kalbama apie būtinybę bendradarbiauti Baltijos valstybėms su Šiaurės šalimis.
"Ta retorika, švelniai tariant, yra ateinanti iš Šaltojo karo laikų, kai pasaulis buvo susiskaldęs į dvi stovyklas ir tuomet buvo kalbama apie buferines zonas (...). Šiais laikais tokia leksika yra netiksli", - įžvalgomis dalijosi pašnekovas.
Politologai sutinka, kad Baltijos prezidentų vizitą Baltuosiuose rūmuose užgožė padėtis Sirijoje, kur pagrindinis vaidmuo kovojant su Sirijos prezidento Bašaro al Asado (Bashar al-Assad) režimu tenka Amerikai.
"Akivaizdu, kad pasaulyje karšta tema yra Sirija, ir bent jau vizito laikas savotiškai yra nepalankus Baltijos valstybėms būtent dėl krizės Sirijoje, dėl to, kad visos žiniasklaidos dėmesys, politikų, analitikų dėmesys yra sutelktas į sprendimus Sirijos atžvilgiu. Vizito laikas, deja, yra ne pats geriausias, bet jo nebuvo galima suplanuoti", - sakė A. Krupavičius.
VU TSMPI docento K. Girniaus teigimu, susitikimo pradžioje žiniasklaidos dėmesys buvo nukreiptas į Siriją, o Baltijos šalių problemos liko antraeilės.
"Tai, kad prezidentas (JAV vadovas B. Obama, - ELTA) nesugebėjo ištarti Dalios Grybauskaitės ir Andriaus Bėrzinio pavardžių, iš dalies rodo, kad jis, be abejo, normaliomis aplinkybėmis besilankant trijų šalių prezidentams galėtų skirti šiek tiek dėmesio, geriau susipažinti su tų šalių padėtimi ir t. t. O aš manau, kad vis dėlto tą paskutinę savaitę visas prezidento dėmesys, išskyrus iš anksto surengtus susitikimus, tokius kaip šitas, yra skiriamas Sirijai. Šiuo atžvilgiu negalėjo būti blogesnio laiko tam vizitui", - sakė K. Girnius.
Tačiau, pasak jo, tai nereiškia, kad šiame vizite nieko nebuvo pasiekta. Vizitas esą turi simbolinę reikšmę, juo parodoma, kad kas 4-5 metai vyksta normalūs susitikimai, paneigiama, kad B. Obama Rytų Europai skiria nepakankamai dėmesio, vizitu siunčiamas signalas Rusijai, kad Baltijos šalys nėra artimasis užsienis, o yra NATO teritorija, sakė G. Girnius.
"Susitikimu dar kartą viešai ir simboliškai parodoma, kad egzistuoja tas ryšys, kad Amerikos prezidentas jam skiria pakankamai reikšmės, ir manau, kad daug ko kitko ir negalima laukti", - reziumavo K. Girnius.
Kalbėdami apie dar galimus D. Grybauskaitės vizitus Vašingtone, politologai teigė, kad jie bent šioje D. Grybauskaitės kadencijoje mažai tikėtini, juolab kad, kaip ir šį kartą, susitikimas su JAV prezidentu buvęs ne dvišalis, o visų Baltijos valstybių vadovų.
Darbo vizito į JAV išvykusi Prezidentė D. Grybauskaitė Vašingtone susitiko su Latvijos Prezidentu A. Bėrziniu ir Estijos Prezidentu Tomu Hendriku Ilvesu (Toom Hendrik Ilves). Prieš susitikimą Baltuosiuose rūmuose su JAV Prezidentu B. Obama Baltijos šalių vadovai trišaliame susitikime aptarė regiono saugumui svarbiausius klausimus.
Praėjus 15 metų nuo JAV ir Baltijos šalių partnerystės ir bendradarbiavimo chartijos pasirašymo, Baltijos šalių ir JAV prezidentai susitiko Vašingtone aptarti tolesnio bendradarbiavimo perspektyvų.
.jpg)
