POLITIKA
09 10. NATO Generalinio sekretoriaus A. F. Rasmusseno įžanginis žodis NATO energetinio saugumo kompetencijos centro atidarymo ceremonijoje
Ponia Prezidente (Dalia Grybauskaite), Ministre (Juozai Olekai), Pulkininke Petkevičiau, Ekscelencijos, Ponai ir ponios,
Man garbė ir malonumas atidaryti NATO energetinio saugumo kompetencijos centrą. Šio centro atsiradimas - puikus pavyzdys, kaip viena ryžtinga NATO sąjungininkė gali pastūmėti svarbų darbotvarkės punktą į priekį. Pasitelkusi kūrybingumą ir atkaklumą, Lietuva sugebėjo suteikti išskirtinius „namus" energetiniam saugumui. Faktas, kad šis centras buvo taip sėkmingai įsteigtas, akcentuoja tai, kaip gerai Lietuvos iniciatyva buvo suplanuota ir įgyvendinta, tad aš sveikinu Jus su šiuo pasiekimu.
Šis centras atsirado pačiu tinkamiausiu metu: beveik niekada energetikos aspektai neturėjo dar tokio svarbaus vaidmens tarptautiniuose saugumo debatuose. Nesvarbu, ar kalbėtume apie strateginę „skalūnų dujų revoliucijos" reikšmę, ar aptartume didėjantį energijos poreikį Azijoje, ar analizuotume „Arabų pavasario" energetinius aspektus: energetika tapo pagrindiniu tarptautinio saugumo veiksniu. Nė vienas rimtai savo pareigas atliekantis saugumo aljansas negali to ignoruoti.
Laimei, NATO to neignoravo. Tiesą sakant, rengdami Strateginę koncepciją maždaug prieš trejus metus, akcentavome energetinio saugumo svarbą. Matėme vis ilgėjančias ir pažeidžiamas transporto linijas, didėjančią Europos priklausomybę nuo energijos importo ir atsargų tiekimo nutraukimo riziką. Ir skyrėme energetiniam saugumui jam teisėtai priklausančią vietą: įtraukėme jį į „kolektyvinės gynybos" skyrių. Tai buvo apgalvotas sprendimas. Energijos trūkumas gali turėti didžiulį poveikį mūsų gyventojų saugumui. Norėjome pabrėžti, jog Aljanso solidarumas apima ir energetikos sritį.
Akivaizdu, kad NATO pati savaime nėra energetikos institucija. Tačiau NATO turi daug įvairių priemonių, galinčių prisidėti prie energetinio saugumo. Turime patikimą politinių konsultacijų procesą, dalijimosi žvalgybos duomenimis mechanizmus, civilinio ir karinio planavimo pajėgumus bei unikalų partnerystės su daugeliu šalių ir institucijų tinklą. Visos šios priemonės padeda NATO tapti stipria pagalbininke, ir mes jas naudojame, norėdami sistemingai pasistūmėti į priekį su mūsų energetinio saugumo darbotvarke.
Plėtoti NATO vaidmenį energetinio saugumo srityje yra nelengva. Energija - kaip deguonis - daugelis žmonių pradeda ja rūpintis, tik jos netekę. Ir vis dėlto - per keletą pastarųjų metų mums pavyko patobulinti NATO vaidmenį šioje srityje. Tai vienas džiugiausių įvykių. Nes ateinantys metai pateiks mums dar daugiau su energija susijusių iššūkių. Ir mums reikia būti tam pasirengusiems.
Iš esmės, matau tris priežastis, dėl kurių turėtume skirti didesnį dėmesį energetiniam saugumui. Pirmoji - energijos atsargų pažeidžiamumas. Kai kuriose pasaulio vietose piratavimas virto, skaičiuojant doleriais, multimilijardiniu verslu, keliančiu nuolatinę riziką naftą ir suskystintas gamtines dujas (SGD) gabenantiems tanklaiviams. Daugelį kartų buvo įvykdytos kibernetinės atakos prieš energetikos infrastruktūrą, kurių dažnumas ir destruktyvumas ir toliau didės; kiekvienais metais įvykdomi šimtai teroristų atakų, nukreiptų prieš energetikos infrastruktūrą; o kuro tiekimo mūsų pajėgoms Afganistane sistema tapo įprastiniu sukilėlių atakų taikiniu.
Trumpai tariant, mūsų energijos atsargos - tiek civilinės, tiek karinės - vis dar turi daugybę silpnų vietų. O tai reiškia, kad NATO reikia vystyti savo pajėgumus ir prisidėti prie energetikos infrastruktūros ir tiekimo linijų apsaugos ir atsparumo didinimo.
Kaip rodo mūsų antipiratavimo misija Indijos vandenyne, NATO kariniai jūrų laivynai užtikrina, jog jūrų koridoriai būtų atviri, tokiu būdu prisidėdami prie mūsų energetinio saugumo. Tačiau daugeliu atvejų NATO vaidmuo bus netiesioginis: analizės ir konsultacijų teikimas bei buvimas forumu, kuriame keičiamasi geriausiomis praktikomis. Tam, kad galėtume atlikti šį vaidmenį ligi galo, mums būtina toliau gilinti santykius su kitais dalyviais, pavyzdžiui, Tarptautine energetikos agentūra, privačiuoju sektoriumi ir mūsų šalimis partnerėmis. Lietuvos pirmininkavimas ES taip pat galėtų suteikti naujų galimybių, siekiant užtikrinti, kad NATO ir ES pastangos būtų suderintos tarpusavyje.
Antroji priežasties, dėl kurios energetiniam saugumui bus skiriamas didesnis dėmesys, yra didėjantis mūsų ginkluotųjų pajėgų energijos poreikis. Iš tikrųjų, NATO pajėgų kuro sąnaudos stabiliai auga - nesvarbu, ar tai būtų transporto priemonės, mūsų karinės bazės arba atskiro kareivio įranga. Antrojo pasaulinio karo metu vidutinės vieno kareivio kuro sąnaudos buvo mažesnės negu 2 galonai per dieną; nuo to laiko jos išaugo daugiau kaip dešimt kartų. Prie šio skaičiaus pridėkite didėjančią kuro kainą ir pasidarys aišku, kodėl turime keisti kryptį. Griežto lėšų taupymo eroje mūsų ginkluotųjų pajėgų energijos suvartojimo didinimas - strateginė būtinybė.
Efektyvaus energijos vartojimo didinimas kariuomenėje apima daug daugiau dalykų negu vien tik pinigų taupymą. Jis taip pat yra susijęs su gyvybių gelbėjimu ir aplinkos tausojimu. Kuo mažiau kuro konvojų jums reikia, tuo mažiau kareivių rizikuoja savo gyvybėmis juos saugodami. Ir kuo mažiau kuro jūs sunaudojate, tuo mažesnė našta tenka aplinkai. Trumpai tariant, efektyvaus energijos vartojimo didinimas kariuomenėje yra abipusiškai naudingas derinys. Tai yra pats geriausias „išmaniosios gynybos" pavyzdys.
Paskutinė priežastis, dėl kurios mums būtina geriau suprasti įvykius energetikos srityje, yra pasaulio išteklių padėtis. Per kitus dvidešimt metų pasaulio energijos poreikis išaugs daugiau negu 30 procentų. Dar daugiau tanklaivių gabens naftą ir suskystintas gamtines dujas dar didesniais atstumais ir vos per keletą siaurų perplaukimo taškų. Taip pat gali kilti daugiau ginčų dėl teritorijų, turinčių vertingų energijos išteklių.
Leiskite man paaiškinti: niekuomet netikėjau baisiomis „išteklių karų" prognozėmis. Kaip kvalifikuotas ekonomistas, aš ir toliau tikiu, jog dauguma klausimų, susijusių su ištekliais, bus išspręsti pasitelkus rinkos, o ne ginklų galią. Kaip esu minėjęs keletą kartų, energetinis saugumas nėra kvietimas imtis ginklų. Tačiau kai kalbama apie pasaulinių įvykių supratimą, įskaitant jų reikšmę saugumui, NATO privalo būti analitinės kreivės priekyje, o ne už jos.
Dėl visų šių priežasčių NATO energetinio saugumo kompetencijos centras yra teisingas pasirinkimas, padarytas teisingu laiku ir teisingoje vietoje. Jis teiks mums regioninių ir pasaulinių įvykių energetikos srityje analizes. Jis suteiks Aljanso narėms ir partnerėms naujas mokymų ir švietimo galimybes. Jis bus svarbus centras, padedantis didinti mūsų ginkluotųjų pajėgų efektyvų energijos vartojimą. Jis taip pat padės mums paversti gynybą „žalesne", nagrinėdamas ryšį tarp energijos ir aplinkos.
Taigi, Jūsų darbas yra aiškus. Žinoma, darbo bus daug. Tačiau jeigu jo imsitės su tuo pačiu pasiryžimu ir entuziazmu, kaip ir steigdami šį centrą, ši institucija netrukus taps dažnai minimu žodžiu visame Aljanse.
Dar kartą leiskite man pasveikinti Lietuvą su puikiai atliktu darbu.
Atgal
.jpg)
