Vilniuje lapkričio 6-8 dienomis vyks NATO Aljanso vadavietės transformacijai, JAV jungtinio štabo ir Energetinio saugumo centro tarptautinė koncepcijos vystymo ir eksperimentavimo konferencija, skirta jungtinių pajėgų optimizavimui 2020-iesiems ir vėliau.

Aštuonis mandatus Seime gavusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) bus kviečiama prisijungti prie valdančiosios daugumos.

Seimas priėmė Seimo statuto pataisas, kuriomis nutarta keisti valstybės pareigūnų atleidimo iš pareigų tvarką.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ypatingos skubos tvarka teikianti Seimui įstatymų, susijusių su rinkimų organizavimu, pataisas, tikisi didesnio skaidrumo, teigia jos patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) neatmeta, kad Vyriausybė bus formuojama su Darbo partija, tačiau be jos teisiamų narių - partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho ir Vytauto Gapšio.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei pareiškus, jog Vyriausybės formavime negali dalyvauti Darbo partija, sunku nuspėti, koks bus koalicijos iš trijų politinių jėgų - Darbo, socialdemokratų ir Tvarkos ir teisingumo partijų - likimas, mano Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pripažino, kad Vyriausybę formuos socialdemokratai, tačiau pabrėžė, kad Vyriausybės formavime negali dalyvauti partija, kuri rinkimuose įtariama padariusi daugiausiai pažeidimų, t. y. Darbo partija, o jos lyderiai teisiami.

Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius sako, kad, šiai partijai patekus į valdžią, ir toliau bus vykdoma griežta fiskalinė politika, ir fiskalinis deficitas neturės viršyti 2,5 proc. Anot A. Butkevičiaus, laikantis deficito, realu eurą įsivesti nuo 2015 m.

Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus Regionų partijos lyderiai teigia, kad parlamento rinkimų rezultatai atskleidžia, jog ukrainiečiai pasitiki savo šalies vadovu, praneša BBC.

  Ar profesoriaus Vytauto Landsbergio nuopelnai Lietuvai pakankamai įvertinti? Ar jie kada nors bus įvertinti? Neįmanoma įvertinti jokia kita forma, išskyrus pagarbą dėl tokią didžiulę istorinę reikšmę turėjusios jo  veiklos, nes tai nėra ir negali būti vien praeitis, tai tiesiogiai siejasi su visa mūsų dabartimi, kaip ir visa istorija. Ir šios istorinės asmenybės pagarba turėtų neblėsti per kartų kartas kaip mūsų laisvės liudijimas, nes laisvė lietuviui yra brangi. Ir tik laisvė sudaro prielaidas kurti klestinčią valstybę, o ne murdytis tokioje padėtyje, kokioje esame dabar. Negi reikia laukti kažin kokių „ponų“ malonės ir dar nežinia iš kur? Deja, jei sakome, kad laisvė yra lietuviui brangi, tai kol kas galime kalbėti tik gana abstrakčiai, nes tarp lietuvių atsiranda tokių „veikėjų“, tai yra ne paprastų žmonių, o norinčių bet kokia kaina vadintis politikais ir dėl to pasirengusių net aukoti Tėvynės laisvę. 

Europos Komisijos (EK) kitų metų darbo programa yra pagrindinis ramstis Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai 2013 m. antrąjį pusmetį, teigė Lietuvos nuolatinės atstovybės ES vadovas, ambasadorius Raimundas Karoblis.

Kairė ar dešinė? Kurlink eiti? Į kairę ar į dešinę? Galime įsivaizduoti žmogų kryžkelėje, kuris nežino, į kurią pusę jam eiti. Ir tai galima palyginti su Lietuva ne tik per dabartinius Seimo rinkimus, bet ir apskritai, kai jokia oficiali politinė kova nevyksta, o partijos, ir „kairiosios“, ir „dešiniosios“ kaupia politinius dividendus populistiniais šūkiais. Ir būtent toks populizmas yra tikra meškos paslauga piliečiams, kai jau nustojama skirti, „kas yra kas“, todėl vadinamoji „pagrindinė masė“ jau iš tikrųjų nebeskiria, kur yra „kairė“, ir kur „dešinė“. Kuo gi tai iš principo skiriasi? Įdomu, kad dar 1930 m. šią dilemą labai rimtai nagrinėjo žinomas rusų išeivijos filosofas Semionas Frankas ir priėjo prie netikėtų išvadų. Jei šiandien sakoma, kad nėra skirtumo tarp kairės ir dešinės, tai gal šito nematome, o tokie skirtumai yra.

  Gyvename blogai, gyvensime dar blogiau... Jeigu neatsiras koks nors „mesijas“ ir nesugalvos stebuklingo „metodo“, kuris išgelbės jei ne pasaulį, tai bent Lietuvą. Tokia sektantiška ideologija pagrįstos, deja, ne vien politinių partijų programos, kai jos veržiasi į rinkimus, bet bandoma ją įbrukti ir visai mūsų visuomenei paverčiant pastarąją „stebuklo banda“. Šiaip ar taip, vis dėlto nemažai žmonių tiki, kad nepriklausomai nuo jų esama kažkokio stebuklingo metodo kaip viduramžių alchemikų „filosofinis akmuo“, kuriuo palietus surūdijusios geležies gabalą šis virstąs aukso luitu. Taigi ir gali būti kažkokia teorija, jei ne Lietuvoje, tai Vakaruose, jei atrasta ne vieno „genijaus“, tai sukurta grupės „autoritetingų mokslininkų“.

Galvojau, kad jau nieko neberašysiu, nes esu nusivylęs Panevėžio istorijomis, liūdnu Lietuvos veidu, praradau norą kovoti, kai viskas taip supainiota, užmaskuota, kai nebežinai nei kuo pasitikėti. Tačiau išsigandęs šios minties, kad tai nekrikščioniška, prisiminęs, kiek daug yra dar gerų žmonių, šią mintį atstūmiau. Be to, kategorišku negalima būti niekam ir aš gi nešventasis, visi mes esame tokie, kokie esame. Nors ir pavėluotai, bet vėl skubu į Panevėžį, žvelgiu į Tėvynės miestus ir miestelius. Ne, šį kartą nieko neagituosiu, tik garsiai pabandykime padiskutuoti. Praėjus 22 metams po Nepriklausomybės atgavimo, jau galime ją palyginti su tarpukario Lietuva, kuri po karų pakilo žymiai greičiau, išskleisdama lietuvišką fenomeną kultūroje, sporte, mene, švietime ir karinėje srityje.

Seimo narys Kęstutis Masiulis siūlo įteisinti, kad už juridinio asmens ataskaitų nepateikimą valstybinės institucijos organizacijos vadovui būtų skirta bauda nuo 1 iki 10 tūkst. litų, o už neteisingos ataskaitos pateikimą - bauda nuo 5 iki 30 tūkst. litų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija ir Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymu bei atsižvelgdama į Seimo pritarimą, pasirašė dekretą ir atleido Žimantą Pacevičių iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pareigų, pasibaigus kadencijai ir jo patiies prašymu.