2013 m. gegužės 3 d. pasiekę Kauną, piligrimai iš Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios skubėjo į Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčią, čia susitiko su mgsr. klieriku Nerijum Pipiru. Svečiams buvo papasakota apie buvusio šios bažnyčios klebono dr. kun. Ričardo Mikutavičiaus (1935 02 26–1958 03 23–1998 06 30) pastangas įamžinti bažnyčioje asmenis daug davusius lietuvių dvasingumui bei tikėjimui.

Vėlyvą 2013 m. gegužės 2 d. vakarą pasiekus Šiluvą, vienuolė eucharistietė (oficialus pavadinimas Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacija, trumpinys SJE) s. Regina Teresiutė atrakino Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčią ir papasakojo Švč. Mergelės Marijos pasirodymo, koplyčios bei bažnyčios pastatymo istoriją, lietuvių katalikų gebėjimą įvairiomis priemonėmis apsaugoti šventą Šiluvos vietą nuo caro ketinimų.

Pernakvoję Utenos regioninio Profesinio mokymo centre, po pusryčių piligrimai, lydimi Utenos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyr. specialistės Zitos Mackevičienės išvyko į Skapiškį (Kupiškio rajonas).

Piligrimų keliones po Lietuvą ne tik mecenavo Daugailių mokyklos bičiulių pirmininkas UAB „Vilava“ generalinis direktorius Antanas Vilūnas, bet ir pats visas penkias piligrimystės dienas sėdėjo už vairo, kitą autobusiuką vairavo UAB „Vilava“ vairuotojas Igoris Gerasimovas. Tad A. Vilūnui nuoširdžiausiai dėkingi ne tik patys piligrimai, bet ir tie, kurie galėjo susitikti su piligrimais tolimiausiose Lietuvos vietose.

Palaimintojo Jono Pauliaus II lankymosi Lietuvoje keliais 1993 m. rugsėjo 4–8 dienomis Popiežius Jonas Paulius II  lankėsi Lietuvoje. Tad šį rudenį jau paminėjome Palaimintojo Jono Pauliaus II lankymosi Lietuvoje 20-ąsias metines. Atvykę piligrimai troško pabūti tose vietose, kuriose lankėsi Palaimintasis. Daugelis jų glaudžiai susietos ir su arkivyskupu M. Reiniu: Vingio parkas, Aušros Vartai, Arkikatedra, Kryžių kalnas, Šiluva, Santaka Kaune...

Atsiverčiam 2013 m. rugpjūčio 29 d. Linos Kerbelytės publikaciją pavadinimu ,,Suklastota „Dėdės Tomo trobelė“: po vertimo likome „apvogti“. Kokios pirmos mintys kyla perskaičius?! Kad nieko naujo po dangumi – žmonės kaip tuokėsi, taip ir tuokiasi, gimsta, miršta... Dar meluoja ir nemeluoja.

2013-ieji metai tikintiesiems ypatingi – Popiežius Benediktas XVI juos paskelbė Tikėjimo metais, be to, šių metų lapkričio 8 d. sueina 60 metų nuo Dievo tarno arkivyskupo M. Reinio mirties.      

Švč. M. Marijos gimimo, Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos dienos proga su Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininku Raimundu Kaminsku apsilankėme Kauno Jėzuitų namuose, kuriuose maloniai pabendravome su trimis iškiliais Jėzuitų ordinui priklausančiais kunigais, kurie savo gyvenimą dar niūriaisiais sovietinės okupacijos  metais paskyrė Bažnyčios ir Lietuvos laisvei.

Romos katalikų bažnyčia Vladimire pastatyta 1891–1892 m. ir 1894 m., kaip jau minėta, pašventinta, suteikiant Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės titulą. 1930 m. bažnyčia uždaryta (paskutinis, ketvirtas jos klebonas Antonas Dzemiškevičius (1891 06 28–1937 11 03) suimtas, išsiųstas į Solovkus ir po kurio laiko sušaudytas.

Lietuvos spaudoje nuo 2010 m. pradėtos spausdinti publikacijos iš Vladimiro (prie Kliazmos):  ten esančiame centrale (taip vadintas ypatingo griežtumo kalėjimas) kentėjo bei mirė šimtai ir tūkstančiai įvairių tautų garbių asmenų: mokslo, kultūros, meno darbuotojų, politikų, kariūnų, dvasininkų.

Vilniaus Graikų (Rytų) apeigų katalikų Švč. Trejybės bažnyčia 2014 m. minės 500 metų jubiliejų. Kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis (apie 1460–1530), Lietuvos didysis etmonas (1497–1500 ir 1507–1522), Vilniaus kaštelionas (nuo 1511 m.), Trakų vaivada – nuo 1522 m., dėkodamas Dievui už 1514 m. pergalę prieš Maskvos kariuomenę prie Oršos, Vilniuje, vietoj buvusios medinės bažnyčios, pastatė didingą mūrinę Švč. Trejybės bažnyčią, kurios jubiliejui rengiasi ukrainiečiai – šią bažnyčią aptarnaujantys vienuoliai bazilijonai.

Mūsų materialėjančiame pasaulyje itin reikalingi dvasiniai stimulai, kurie priverstų mus žvelgti į pasaulį, žmogų – meilės akimis, Dievo Motinos pavyzdžiu. Kasmet, rugsėjo 8 d. – Švč. M. Marijos Gimimo šventę – liaudyje vadinamas Šilines – Šiluvoje prasideda atlaidai.

Šiomis dienomis sukanka 20 metų nuo istorinio dabar jau palaimintojo Popiežiaus Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje (1993 m. rugsėjo 4-8 d.). Ta proga rugsėjo 4 d. Lietuvos Respublikos Seimo „Vitražo galerijoje“ buvo atidaryta fotografijos paroda „Nebijokite! Atverkite duris Kristui“ (nuotraukų autorius Arturas Mari), supažindinanti su Popiežiaus vizito Lietuvoje akimirkomis, aplankytomis vietovėmis, gausybe susitikimų su tikinčiaisiais.

Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje 2013 m. rugsėjo 4 d. popietę vyko knygos „Monsinjoras Petras Baltuška“ pristatymas. Iš keturių parapijų, kuriose monsinjorui Petrui Baltuškai (1930 11 20–1954 09 12–2012 10 13) šešerius metus (1964–1970) jos vikaravo  Zarasuose Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijoje. Literatūrinė popietė buvo pavadinta „Literatūrinis susitikimas su monografijos „Monsinjoras Petras Baltuška“ autore dr. Aldona Vasiliauskiene“.

Mieli broliai ir seserys, visi geros valios žmonės! Rugsėjo 8 d. Šiluvoje ir kitose Lietuvos bažnyčiose švęsime Šv. Mergelės Marijos, Dievo Gimdytojos, Gimimo iškilmę. Tradiciškai ši šventė mus skatina prisiminti gyvybės ir gyvenimo paslaptis. Tačiau iš karo nualintų regionų ataidi pagalbos šauksmas.

Kan. Adolfas Sabaliauskas–Žalia Rūta (1873 08 23 (09 03)–1896 03 08–1950 01 14) – tautotyrininkas, surinkęs ir užrašęs lietuvių liaudies dainų bei sutartinių ne tik tekstus, bet ir melodijas, parašęs originalių darbų bei parengęs penkias maldaknyges (be Žalios Rūtos pasirašinėjo dar ir kitokiomis slapyvardėmis: K.A.S., A. Sab., Laumė, Kuršo Lietuvninkas, Kuršo Lietuvis,  Radviliškietis, Radviliškėnas). Jis paliko tvirtus dvasinius pagrindus, kuriuos mes turime tobulinti ir brandinti, o iš jo minčių galime pasisemti stiprybės, mokytis jo jautrumo gamtos subtilybėms bei meilės lietuvių kalbai. Kanauninkas – vertėjas (iš suomių kalbos išvertęs „Kalevalą“, kitus kūrinius) ir Melaišių (dabar jau rašoma Meleišių) koplyčios (Papilio parapija) statytojas (koplyčia 1939–1940 m. pastatyta jo lėšomis) gebėjo dvasininko darbą suderinti su kitais darbais, tad tiek daug nuveikė.

Vilniaus Šv. Mikalojaus parapijoje (klebonas dekanas kun. Medardas Čeponis) veikia įvairių maldos grupių. Tarp jų itin veiklus „Močiučių klubas“, kurį subūrė į Šv. Mikalojaus bažnyčią klebonu paskirtas ir tik pradėjęs dirbti kun. M. Čeponis 2004 m. rugpjūčio pradžioje.

Metų pradžioje dienos šviesą išvydo kraštiečio, politinio kalinio Lino Brazdžionio knyga „Gyvenimo žingsniai per audras į tylumą“. Jis gimęs Panevėžio rajone, Paįstrio parapijoje,  Jutiškių kaime Anelės ir Jono Brazdžionių šeimoje. Jo iniciatyva atstatytoje gimtinėje, per Žolinę vyko šios prisiminimų ir eilėraščių knygos pristatymas.

1991 m. rugpjūčio 24 d. Ukrainoje paskelbus Nepriklausomybę, viso pasaulio ukrainiečiai kasmet pažymi šią svarbią datą.

Tokius žodžius seniau ištardavo ministrantai šv. Mišių pradžioje. Lietuviškai tai reiškia : aš prisiartinsiu prie Dievo altoriaus. Toliau būdavo sakoma – prie Dievo, kuris linksmina mano jaunystę (ad Deum, qui laetificat juventutem meam).