VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Religija

07 11. Giliai subrandinta monografija

Leonora Zapereckienė

Šių metų birželį Vilniaus kultūrinio ir istorinio paveldo atmintinų datų sąraše bene ryškiausio dėmesio sulaukė 500 metų Rytų apiegų (unitų) katalikų Švč. Trejybės bažnyčios jubiliejus. Ukrainos Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino vienuoliai, kuriems priklauso ši bažnyčia, drauge su iš Ukrainos atvykusiais Rytų apeigų katalikų bažnyčios hierarchais ir vienuoliais bazilijonais, Baltarusijos, Lenkijos ir Latvijos Rytų apeigų katalikais, Vilniaus arkivyskupu metropolitu Gintaru Grušu ir Apaštaliniu nuncijumi arkivyskupu Pedro Lopez Quintana, Ukrainos ambasados Lietuvoje bei Lietuvos Respublikos Seimo atstovais, Vilniaus ir Lietuvos ukrainiečių bendruomene ir lietuviais katalikais prasmingais renginiais pažymėjo šią garbingą, unikalią istoriją turinčios bažnyčios gimtadienį. Vienas šių šventinių renginių buvo dr. Aldonos Vasiliauskienės monografijos „Vasilijaus Zinko studija „Sesuo Rafaila“: istorinis biografinis kontekstas, moksliniai komentarai ir teologinė terminologija“ pristatymas.

Monografijos autorė dr. Aldona Vasiliauskienė (dešinėje) dėkoja vertėjai į ukrainiečių kalbą Liubai Kuzmin (kairėje). Toliau stovi t. Pavlo Jachimec OSBM. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo

Gausiai susirinkusiai publikai monografiją pristatė Švč. Trejybės bažnyčios klebonas t. Pavlo Jachimec OSBM. Renkant medžiagą šiam kapitaliniam darbui t. Pavlo ne kartą lydėjo dr. Aldoną Vasiliauskienę jos darbinėse kelionėse po Ukrainą, dalyvavo susitikimuose ir diskusijose su jau tuo metu iš Brazilijos grįžusiu bazilijonu vienuoliu t. Vasilijum Zinko, padėjo spręsti nuolat iškylančius įvairaus pobūdžio klausimus, susijusius su monografijos rengimu ir jos leidyba. T. Pavlo pažymėjo dr. A. Vasiliauskienės kruopštumą ir dėmesį pačioms mažiausioms faktinės medžiagos detalėms ir kantrybę jas tikslinant. Monografijoje didelė gausa išnašų, paaiškinimų, komentarų, papildymų. Tai tikra enciklopedija, suteikianti išsamių žinių apie istorinius lietuvių ir ukrainiečių tautų santykius amžių bėgyje, o ypač apie Rytų (graikų) apeigų katalikus ir Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino istoriją bei jo veiklą LDK ir dabartiniais laikais. 680 psl. monografija t. Pavlo Jachimec nuomone prikelia iš užmaršties daug garbingų vardų ir įvykių, susijusių su bendrai išgyventa lietuvių ir ukrainiečių istorine patirtimi ir užpildo kai kurias „baltas dėmes“ Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino istorijos moksliniuose tyrinėjimuose. Tai puiki dovana visiems vienuoliams bazilijonams švenčiant iškilųjį pusės tūkstančio metų jubiliejų bažnyčios, menančios Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino įkūrimo laikus XVII a. pradžioje.

Pažymėtina, kad dr. Aldona Vasiliauskienė monografija „Vasilijaus Zinko studija „Sesuo Rafaila“: istorinis biografinis kontekstas, moksliniai komentarai ir teologinė terminologija“ yra pirmasis mokslinis lietuvės darbas, išleistas Romoje 53-uoju Analectos (Mokslo darbų) tomu.

Monografijos autorė dr. Aldona Vasiliauskienė (dešinėje) dėkoja vertėjai į anglų kalbą šio straipsnio autorei Leonorai Zapereckienei (kairėje). Tarp jų stovi t. Pavlo Jachimec OSBM

Pristatydama savo plačios apimties mokslinę studiją, dr. Aldona Vasiliauskienė apžvelgė ilgą aštuonerių metų darbo kelią, kurį teko nueiti tyrinėjant įvairius rašytinius šaltinius Lietuvos, Ukrainos ir Vatikano archyvuose, tikslinant ir aptariant ginčytinus faktus tiek su bazilijonu tėvu V. Zinko (1922–2008), kurio studija „Sesuo Rafaila“ ir tapo monografijos objektu, tiek konsultuojantis su ukrainiečių ir lietuvių mokslininkais, dirbančiais religijotyros srityje. Mintis imtis šio darbo kilo apie 2002 metus, kai bazilijonų vienuolis ukrainietis V. Zinko pradėjo lankytis bazilijonų ordino lopšyje – Vilniuje. Tuo metu jis jau gyveno Tėvynėje Ukrainoje, į kurią sugrįžo po daugelio metų praleistų Brazilijoje. Vienos viešnagės metu jis susitiko su Bazilionų (Šiaulių r.) vidurinės mokyklos mokiniais ir jiems papasakojo apie šviesaus atminimo lietuvaitę Vandą Rimkevičiūtę – Rytų (graikų) apeigų katalikų Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų Tarnaičių kongregacijos (SSMI) vienuolę seserį Rafailą, kurią gerai pažinojo dirbdamas vienoje ukrainiečių diasporos parapijoje Brazilijoje. Tai buvo tauri ir pasiaukojanti asmenybė, daug nuveikusi puoselėjant ukrainiečių ir brazilų jaunimo dvasingumą. S. Rafailos vardas įamžintas Brazilijos istorijoje: jai buvo suteiktas Prudentopolio miesto, kuriame ji gyveno ir dirbo, Garbės piliečio vardas, o po jos mirties viena šio miesto gatvių buvo pavadinta jos vardu. Šios šviesios asmenybės gyvenimą ir veiklą kun. V. Zinko OSBM aprašė savo knygoje „Sesuo Rafaila“. Susidomėjusi s. Rafailos istorija, jos kaip vienintelės lietuvės, kurios nuopelnai buvo taip aukštai įvertinti Brazilijoje, autorė dr. A. Vasiliauskienė pasiūlė t.V. Zinko mintį, kad jo knygą „Sesuo Rafaila“ derėtų išversti į lietuvių kalbą. Tai sutapo su paties t. V. Zinko troškimu tarsi sugrąžinti s. Rafailą tautai, iš kurios šaknų ji buvo kilusi. Šis vertimas ir tapo pirmuoju postūmiu link monografijos ir jos etapu, kuris po truputį vystėsi ir plėtėsi pasipildydamas išsamiais moksliniais komentarais, priedais, teologinės terminologijos aiškinimais, pasiekdamas mažai tyrinėtus dokumentinius šaltinius ir publikacijas. Skaitydama t. Zinko studiją autorė pastebėjo kai kurių netikslumų faktų pateikime, o daugelis minimų Brazilijos geografijai ir gyvenimui būdingų reiškinių prašyte prašėsi paaiškinimų, komentarų. Religinė terminologija, kuri gerai suprantama dvasinio luomo skaitytojui, dažnam skaitytojui pasauliečiui yra nesuprantama, o lietuvių skaitytojui dar papildomai iškyla neaiškumų dėl to, kad Rytų apeigų katalikų bažnyčios struktūra ir apeigos praktiškai mažai pažįstamos. Autorei pasiūlius t. V. Zinko mielai sutiko, kad lietuviškas „Sesuo Rafaila“ variantas būtų papildytas paaiškinimais ir komentarais apie studijoje minimus asmenis, bažnytines organizacijas, bažnytinius įvykius, geografines vietoves, Brazilijos fauną ir florą, tekste pavartotus portugalų kalbos žodžius bei posakius ir pan. Tiek vertimas, tiek medžiagos komentarams paieška užtruko ilgiau negu tikėtasi. T. Vasilijus Zinko OSBM kantriai laukė savo studijos vertimo į lietuvių kalbą išleidimo, o prieš pusmetį iki mirties pusiau juokais, pusiau rimtai dr. A. Vasiliauskienės paklausė: „Tai bent ant karsto ar uždėsi man tą knygą?!“

Bedirbant prie komentarų t. V. Zinko studijai, išsirutuliojo mintis plačiau pristatyti Lietuvos publikai ir patį jos autorių – ukrainiečių vienuolį bazilijoną t. Vasilijų Zinko. Taip atsirado kita monografijos dalis, skirta šiam iškiliam turtingos biografijos ir kilnios širdies žmogui. Joje pateikaimas išsamus šio dvasininko gyvenimo ir kūrybinės veiklos aprašymas: vaikystė gimtojoje Ukrainoje, emigravimas su šeima į Argentiną, mokslai ukrainiečių Mažojoje seminarijoje Brazilijos mieste Prudentopolyje, vėliau vienuolių bazilijonų seminarijoje, o po 8 metų noviciate. Po pirmųjų vienuolinių įžadų sekė amžinieji. Paskutinė studijų pakopa buvo Teologijos studijos, po jų – įšventinimas į kunigus ir studijos Romoje Popiežiškajame Šventojo Grigaliaus universitete, kuriame jam buvo suteiktas teisės magistro vardas. Negalėdamas panaudoti savo žinių gimtoje Ukrainoje, t. V. Zinko OSBM grįžo į Braziliją, kur vykdė įvairiaspalvį pastoracinį darbą ir dėstė tėvų bazilijonų seminarijoje. Po kelių metų pastoracinę veiklą jaunimui tęsė Argentinoje. Jis taip pat įsijungė ir į pasaulietinių organizacijų darbą, rašė į kai kuriuos Argentinos ir Brazilijos leidinius. Po 10 metų darbo Argentinoje t. V. Zinko OSBM 1962 m. grįžo į Braziliją ir čia išdirbo 32 metus. Dirbo pastoracinį, pedagoginį darbą, vedė misijas ir rekolekcijas, redagavo savaitraštį „Darbas“ ir mėnraštį „Misionierius“. 1991 m. paskelbus Ukrainos nepriklausomybę t. V. Zinko, vykdydamas bazilijonų ordino vadovybės pavedimą, 1994 m. grįžo į Tėvynę ir įsijungė į prie bažnyčių veikusių organizacijų veiklą, dalyvavo atkuriant ir sukuriant Rytų apeigų katalikų draugijas. Kun. V. Zinko OSBM žinomas ir savo literatūrine veikla: rašė straipsnius ir knygas religijos istorijos tematika.

Daugialypę t. V. Zinko OSBM veiklą monografijos autorė susistemino atskiroje lentelėje, o jo visos publikacijos ir straipsniai su bendraautoriais mokslo leidiniuose detaliai pateikiami monografijos priedų skyriuje.

Tokios didelės apimties darbo rašyme ir rengime dalyvavo, dr. A. Vasiliauskienės žodžiais tariant, būrys žmonių – lietuvių ir ukrainiečių: mokslininkų, istorikų, dvasininkų ir kitų sričių specialistų. Ypatingai autorė dėkinga tiems mokslininkams, kurie leido naudotis savo nepublikuotais darbais.

Padėkos žodį už atliktą darbą – parašytą monografiją autorei (dešinėje) taria protoarchimandritas t. Genezijus Viomaras OSBM, atvykęs iš Romos (kairėje), viduryje – t. Pavlo Jachimec OSBM

Akivaizdu, kad dr. A. Vasiliauskienės monografija „Vasilijaus Zinko studija „Sesuo Rafaila“: istorinis biografinis kontekstas, moksliniai komentarai ir teologinė terminologija“ pretenduoja į ypatingą vietą ukrainistikos tyrimuose. Ji jautriai atsiliepė į Lietuvos istorija besidominčių žmonių poreikį, kuo giliau pažinti savo tautos istorinę patirtį įvairių valstybinių ir politinių pokyčių fone. Ši monografija yra nuostabus šaltinis ne tik faktinių žinių trokštančiam skaitytojui, bet ir pagarbos ženklas mūsų ištikimiems istoriniams bendrakeleiviams – ukrainiečiams, ypač Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino vienuoliams, per šimtmečius išlaikiusiems bendrystės su Lietuva dvasią. Gražu, kad ir mes turėjome ir tikriausiai turime ne vieną tautietį pasiaukojančiai dirbantį dar glaudesnio abiejų tautų suartėjimo vardan.

Po šv. Mišių prie Švč. Trejybės bažnyčios. Pirmoje eilėje stovi vyskupas Josyfas Milianas (Kijevas). Jo dešinėje – igumenas t. Vinkentijus Janyckis OSBM (Vilnius), kairėje – porotoigumenas t. Pantaleimonas Salamacha OSBM (Lvovas). Nuotraukos dešinėje – straipsnio autorė Leonora Zapereckienė

Dr. Aldonos Vasiliauskienės monografija „Vasilijaus Zinko studija „Sesuo Rafaila“: istorinis biografinis kontekstas, moksliniai komentarai ir teologinė terminologija“ – tai solidus ir vertingas indėlis į ukarinistikos tyrimų aruodą ne tik parturtinantis Ukrainos ir Lietuvos istorijos žinias, bet taip pat ugdantis smalsumą ir dėkingumą tiems lietuviams ir ukrainiečiams, kurie tarnavo ar tarnauja dvasiniams ir krikščioniškiems idealams.

Atgal