Religija
10 25. Piligriminė kelionė į Šventąją Žemę (2013.11.11 - 11.19)(Pabaiga)
Jėzaus Užgimimo bazilika. Žemos durys įeiti. Didžiulė trinavė bažnyčia ant buvusio tvartelio. 14 kampų žvaigždė – tikroji užgimimo vieta (14 kartų – Mt 1, 1-17) – kiekvienas piligrimas siekia ją paliesti. (Eilėje 1.30 val.) Betliejaus užeiga nepriėmė Juozapo su Marija. Šalia užeigos buvo arklidė, ėdžios. Kunigai Erodui pasakė, kad Mesijas turės gimti Betliejuje... 312 m. imperatoriaus Konstantino motina Elena čia atvykusi pastatydino pirmąją krikščionišką bažnyčią. Išlikusi 7 a. grindų mozaika. Veikė 6 krikščioniškos bendruomenės: graikų ortodoksų, katalikų, pravoslavų, armėnų, koptų, etiopų, asirų. Pranciškonų Šv.Kotrynos bažnyčia iš Napoleono laikų.
Piemenų laukas, kur piemenims pasirodė angelai ir nuvedė juos į Betliejų. Čia dvi bažnyčios. Piemenys buvo patys vargingiausi, reikalingi globos, jie pastoviai gyveno grotoje. Jėzus gimė šalia tokių – Jis pirmiausia reikalingas vargstantiems . Dabar Krikščionybė yra I vietoje pasauly.
Kapinės netoli Jeuzalės
Giedame „Garbė Dievui aukštybėse...“ „Kai meldžiatės, kai giedate, jūsų širdyse skleidžiasi žiedas. Tai Dievo malonė.“ (kun.K.) „Laudate omnes gentes, laudate Dominus“.
Kraujo slėnis – čia medyje pasikorė Judas.
Jeruzalė. Virš kalvų nedideli seni namai, miesto sienos, nemaži kapinių plotai. Bar-midzma – žydų šeimos šventė, kai 13 m. paaugliai, (berniukai), įvesdinami į judėjų bendruomenę. Linksmas, pasipuošęs paauglys oriai žengia po mėlynu baldakimu, kurį neša keturi vyresni berniukai. Greta, grodami ar dainuodami, skanduodami, eina šeimos nariai, artimiausi giminės – nedidelis būrelis. Jie nueina iki Raudų sienos, ten skaitoma Tora... Žydai labai religingi. Raudų siena – pati švenčiausia žydams maldos vieta. Tik tiek liko iš Antrosios šventyklos. Vyrai ir moterys prie Sienos meldžiasi atskirai. Žydai gieda labai garsiai. Moterys meldžiasi linguodamos (kūnas neturi užmigti), galvą įrėmusios į Sieną. Tais laikotarpiais, kai žydai nebuvo įleidžiami į Jeruzalės senamiestį, jie melsdavosi sustoję ant Siono kalno, žiūrėdami į Raudų sieną. Ir krikščionims Raudų siena yra reikšminga maldos vieta. Čia Dievo Tėvo namai, čia Jėzus buvo pakrikštytas, vaikystėje, jaunystėje meldėsi. 1 val. ir 40 min. atstovėjome eilėje įeiti į mečetę, bet 14 val. įleidimas baigtas, ir mes nuėjome... Kun.K. juokauja: „Pakelkite rankas, kas pavargote. – 15. - Aišku, kiti nė rankos nebepakelia“. Kryžiaus bažnyčia (graikų ortodoksų) – iš čia buvo paimtas medis Jėzaus kryžiui. Šv.Jono namai.
Ein Karimo miestas ir priemiesčiai skęsta auksinėj šviesoj. Aplankymo bažnyčia 1934 m. pranciškonų pastatyta ant Elžbietos buvusio namo; palei skardį ilgokai plačiais cementiniais laiptais kopiame aukštyn. Jau nuo V a. čia stovėjo įvairios šventovės; ši kalva – Elžbietos ir Marijos, žmonijos istorijoje garbingiausių motinų, susitikimo vieta. Šventoriuje 68 kalbomis išrašyta „MAGNIFIKAT“ (yra ir lietuvių kalba). Nakvynė Jeruzalėje, Maiko viešbutyje.
Lapkričio 15 d. Kun. K.: „Jėzau, Tu žiūrėjai į Jeruzalę ir verkei, žinodamas, kad teks kentėti, kad jie nepažino Mesijo. Meldžiame už holokausto aukas. Marija, padėk mums ne tik keliauti, bet ir visus Jėzaus įvykius savy svarstyti. Viešpatie, atsiųsk savo Dvasią visoms tautoms.“
Alyvų kalnas, 720 m virš jūros lygio, aukščiausia kalva Jeruzalėje. Jėzus pro šį kalną ėjo į Jeruzalę Palmių sekmadienį. Dabar tūkstančiai žmonių eina. Čia Jėzaus žengimo į Dangų koplyčia. Autentiškas yra akmuo – jame kojos įspaudas. Anksčiau buvo atvira erdvė į dangų (be lubų), dabar kupolas. Ši vieta musulmonų žinioje; viena šeima turi raktą; mus įleidžia Jozefas. Aštuonkampėje koplyčioje sustoję giedame „Šventuoju Dangun žengimu duok mums kalčių atleidimą...“, liečiame akmenį ir įspaudą, daugelį apima graudulys. Ant Alyvų kalno Pater Noster (Tėve mūsų) bazilika. Puikus sodas su terasomis. Viename kiemelyje „Tėve mūsų“ malda 160 kalbų (net žydų ir aramėjų). Lietuvių kalba randame pačioje bazilikoje. Pirmą kartą šios maldos Jėzus mokė Palaiminimų kalne, antrą kartą čia (Mt 6, 7-9). 312 m. Šv.Elena atvykusi pastatė čia, Jeruzalėje, šią ir dar 3 bažnyčias. Bažnyčios rūsio erdvėje giedame „Tėve mūsų.“ Jeruzalėje 8-eri vartai: 7-eri atviri. Ir krikščionims, ir judėjams, ir musulmonams Jeruzalė yra reikšminga maldos vieta. Mesijas yra bendra šioms 3 religijoms, tik skiriasi: musulmonai tiki Mesiją, žydai laukia Mesijo, krikščionys laukia antrojo Kristaus atėjimo. Musulmonų kvartalas Jeruzalėje yra didžiausias (čia yra 5 mečetės), II – krikščionių (senamiestyje 10 bažnyčių), III – žydų (senam. 3 sinagogos), mažiausias - armėnų (armėnai yra seniausia tauta, atsivertusi į krikščionybę). Kun.Kęstutis juokauja: „Saugokitės nepargriūti. Jeruzalėje geriau numirti negu susižeisti; numirus akmenėliais apkrautume, nebrangiai kainuotų; gydytis labai brangu.“ Su palmių šakelėmis rankose einame Palmių keliu.
Ar šitie senoliai yra Jėzaus laikų alyvmedžiai?
Mažutė, bet originalios architektūros Kristaus Ašaros bažnyčia. Čia Šv. Mišios. ST skaitinys apie tikėjimą ir netikėjimą (Išminties knyga 13,1-9). Praėjus 40-iai metų po Kristaus mirties, Jeruzalė buvo išgriauta, žydai po pasaulį išblaškyti. „Ne šiaip atvykome čia – daugeliui reikia stiprinti tikėjimą. Dieve, pašalink visas kliūtis iš mūsų tikėjimo kelio.“
Nusileidžiame į aptvertą Alyvų sodą – jame bene 10 labai senų alyvmedžių. Po Paskutinės Vakarienės Jėzus atėjo čia su trimis apaštalais. 8 mokiniai pasiliko Getsemanės uoloje. Jėzus, pasitraukęs į vienumą, ilgai meldėsi, krauju prakaituodamas. Jis 3 kartus pas mokinius atėjo – šie vis miegojo; prašė budėti, bet mokiniai vėl užmigdavo... (Mt 26,36-46) Ar šitie senoliai yra Jėzaus laikų alyvmedžiai? Ir taip, ir ne. Greičiausiai buvo nupjauti. Bet šiais laikais nustatyta, kad vienam iš jų yra 3100 metų. Alyvmedis niekada nemiršta – atžalos gyvena. (Meldžiuosi už piligrimę klaipėdiškę Staselę B. ir kunigą Kęstutį, kurie man 5 metus rodė kelią į Jeruzalę.)
Šalia Alyvų darželio – Visų Tautų bažnyčia, pastatyta bene 16- kos šalių. „Melskimės už taiką visame pasaulyje, nuolatos melskimės.“
Getsemanė (Alyvų kalno šone) – Jėzaus pabučiavimo vieta. Jėzų suėmė ir nuvedė į kalėjimą. Getsemanės grotoje (šeimininkai – pranciškonai) Šv.Onos ir Joakimo, Marijos tėvų, kapai. Dabar čia graikų ortodoksų bažnyčia (48 laiptelius leidžiamės žemyn); dešinėje Marijos tėvų kapai, kairėje – vyro Juozapo. Meldžiamės ir už savo mirusiuosius: tėvelius, senelius, tetas... Buvusiuose Kajafo namuose kalėjimas, į kurį buvo atvestas Jėzus. Dabar Gaidžio Užgiedojimo bažnyčia (stogą puošia kryžius ir gaidelis.) Kalėjimas žemai rūsyje; nusileidžiame į tą „cementinį šulinį“ – apvalią belangę be durų; kalinys su virvėmis buvo įmetamas. Už sienos – arklidė (juk ir gimė arklidėse). Penktadienį Jėzų iš čia ištraukė. Kun. Kęstutis skausmo kupinu balsu skaito 88 Dovydo psalmę. Visiems šiurpu. Meldžiamės už fizinius ir dvasios kalinius. Išėjus į terasą, Šventieji laiptai – autentiški, iš Jėzaus laikų, neseniai atrasti. Jais Jėzus buvo išvestas nukryžiuoti. (Šv. Laiptus žinome dar dviejose vietose: Romoje ir Tytuvėnuose – piligrimai melsdamiesi, eidami keliais, kopia jais aukštyn.) 14 val. išvykstame į dykumą. Akmenuotos kalvos. Kai kur palmių sodinukų giraitės; kai kur auga Libano kedrai, žemi medžiai.
Kristaus kalinimo vieta
Jerichas (hebr. „mėnulio miestas“ ) įsikūręs prieš 10 000 metų, laikomas seniausiu pasaulio miestu. Kiemuose auginamos palmės (išvystyta drėkinimo sistema). Dabar 70 000 gyv., arabų; iš jų 10 proc. krikščionys, 90 – musulmonai. Visos privačios mokyklos priklauso krikščionims. Važiuojame senuoju Romos keliu – juo ėjo Jėzus. Sustojame prie Jėzaus laikų šilkmedžio, į kurį, norėdamas matyti Jėzų, buvo įsilipęs muitininkų viršininkas Zachiejus (Lk 19, 1-10). Už Jericho dabar pabėgėlių stovykla, kur gyvena palestiniečiai. Parduotuvėje susikalbame rusų kalba.
Negyvoji (Mirties) jūra ST minima daug kartų, NT – nė karto. JI 59 km ilgio, 15 km pločio, gylis - 400 m. Tai žemiausias taškas Žemėje. Jūros vandenyje 30 proc. yra druskos. Jordano upė nebeatiteka į Negyvąją jūrą. Kasamas kanalas iš Raudonosios jūros į Negyvąją atvesti vandens. Tvanu Dievas baudė žmones už svieto pasileidimą. Maudynės Negyvojoje jūroje. Kojas bemat apsiurbia klampus purvas – neįmanoma ištraukti; ranka ateina į pagalbą. Toliau nuo kranto galima gulėti ant vandens. Po vakarienės grupelėmis dar kartą einame prie Raudų sienos. Sutinkame pasipuošusias žydų šeimas – jie iš vakaro pradeda švęsti Šabą. Eina šeimomis: vyras, žmona, 4-5-6 vaikai; visi juodai- baltai pasipuošę. Susikaupę meldžiamės prie Sienos.
Lapkričio 16 d. be autobuso. Ilga laiptuota gatve (ja galima ir važiuoti, nes pridėta cementinės puskaladės) ateiname prie Šv. Onos bažnyčios. XIII a. piligrimė Šv. Ona, atvykusi su kryžiuočiais, pastatė bažnyčią – čia Marijos gimimo vieta. Puiki, išskirtinė bažnyčios akustika. Negrų grupė energingai, galingais balsais gieda. Lenkų grupė gieda apie Čenstakavos Mariją. Mes – Č.Sasnausko „Marija, Marija“ (Maironio žodžiai).
Via Dolorosa. Einame Kryžiaus kelią (Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelias išoriškai nepanašus į tikrąjį Jėzaus kelią Jeruzalėje). Pirmosios 6 stotys siaura gatvele į kalną; meldžiamės, giedame, grupelės pasikeisdamos nešame kryžių. IX stotyje kryžių paliekame. Kylame į Golgotą. Kristaus Kapo bazilika. Prie Šv.Magdalenos altoriaus švenčiame Eucharistiją. Kun. Donato pamokslas apie tai, kaip žmonės pasirenka savo gyvenimui kryžių, kaip kartais apsirinka. Šloviname prisikėlusį Kristų. Eilėje prie Kristaus Kapo laukiame 1.30 val. Kartu kalbame „Rožinio“ vieną dalį, „Dievo Gailestingumo vainikėlį“, pasiruošiame Kristaus žvakeles. Po vieną pasilenkę įeiname į olą – Kristaus kapą. Išėję užsidegame ir užgesiname žvakes – taip pašventintas jas parsivešime namo. Laiptais kylame į Golgotos viršūnę; suklaupę, kalbėdami „Rožinį“ artėjame prie Kristaus Kryžiaus duobės – ją liečiame ranka. Nusileidę į pirmą aukštą, suklumpame prie akmens, kur nuimtas nuo Kryžiaus buvo paguldytas Kristaus Kūnas, pateptas mira – į servetėles ar nosines renkame šventumą nuo to akmens.
Petra, Jordanija, romėnų pastatytas amfiteatras
Jeruzalės Cardo (Širdies gatvė). Čia pagrindinė gatvė, teatras, pirtis – visa tai privalo būti mieste.
Siono (Ziono) kalnas. Tai už senamiesčio ribų. Marija čia užmigo (mirė). Užmigimo bažnyčioje matome mirusią Mariją (skulptūra), gulinčią tarp 6 kolonų. Aplankome karaliaus Dovydo, daugelio psalmių autoriaus, menamąjį kapą, matome jo paminklą; Aukštutinį kambarį, kur vyko Paskutinė Vakarienė: gotikos skliautai. Čia yra buvusi bažnyčia, mečetė, sinagoga.1974 m. Jordanijos vyriausybė ir Vatikanas pasirašė sutartį: niekam nepriklauso ši vieta. Visi gali melstis per savo šventes. 2000 m. Izraelis leido čia švęsti Šv. Mišias. „O Dvasia Viešpatie, ateik.“ „Melskimės už taiką pasaulyje, dažnai melskimės.“
Lapkričio 17 d., sekmadienis. Nuostabiausios Šv. Mišios Betfagės (neprinokusios figos) bažnyčioje (Palmių b.). Atvažiuodami giedame:
Ačiū Dievui (3k.) už malones. Ačiū, Tėve, (3k.) Tau už Sūnų. Ačiū, Dvasia (3K.) Tau už meilę. Iš Betfagės aną Sekmadienį Jėzus pradėjo žygį į Jeruzalę. Čia gyveno Morta ir Marija ir jų brolis Lozorius. Kun.K. „Melskime, kad Lietuva ir visa Europa atrastų Sekmadienį. Jei sekmadienį dirbame, Jėzus yra įžeidžiamas, Jam sakoma: „Ant kryžiaus jį“. Visa, ką Jėzus sakė, išsipildė. Viskas. Pasaulio pabaigoje vyks didžiulis krikščionių persekiojimas. Kai grįšite namo, išgirsit: „Tapo davatka.“ Norės užgesinti jūsų įkarštį, meilę, dvasią. Jei džiaugsitės, išsaugosite.“ Tai nauja bažnyčia; puikios freskos. Kun.K. „Argi mes galime būti lygūs Dievui? Negalima klausti „Už ką man tai?“ – tikėti reikia. Ir kentėjimų reikia Dievo prašyti. Dieve, leisk man būti Tavo artumoje. Meldžiame už visus, kurie neranda gyvenimo prasmės, kad rastų tikėjimą.“ Mums labai gerabūti čia. Labai šviesios, dvasingos Šv.Mišios. Tikras Sekmadienis.
Judėjos dykuma. Supustytos smėlio kalvos. Retkarčiais auga medelis, krūmokšnis. Tokiam smėlyne ganosi pulkelis avių, nors jokios žolės nematyti. Beduinai – vietos gyventojai, klajokliai arabai. Tik 10 proc. beduinų vaikų eina į mokyklą.
Masados tvirtovė - žydų kovos prieš romėnus heroizmo ir nacionalinio identiteto simbolis. Tvirtovę vienišos uolos viršūnėje 42 m. prieš Kr. pastatė karalius Erodas Didysis - joje galės pasislėpti, jeigu žydai sukiltų. Tai buvo tvirtovė-miestas: turėjo karaliaus rūmus, teatrą, pirtį, labai sudėtingą vandens tiekimo sistemą. 66 – 70 metais vyko Didysis Žydų suskilimas, kurį romėnai numalšino, bet būreliai žydų pabėgo iš romėnų ir užgrobė Masadą. Tvirtovės papėdėje romėnai įkūrė 8 000 karių stovyklas. Bet romėnams prireikė keletos metų užimti uolą. Žydai tvirtovėje turėjo daugybę maisto ir vandens atsargų. Tvirtovės gynėjai celotai, nenorėdami vėl tapti romėnų vergais, priėmė sprendimą susinaikinti. Sudegino visus gyvenamuosius namus, vertingus daiktus, maistą; 967 žmonės – jie išrinko 10 vyrų, kurie turėjo nužudyti po 100 asmenų, vėliau iš 10 išrinktas 1 , kuris turėjo nužudyti visus ir pats nusižudyti. Istorija liudija, kad gyvi likę tik 2 moterys ir 5 vaikai (matyt, buvo pasislėpę). 1963 m. vyko didieji archeologiniai kasinėjimai; rasta daug vertingų radinių. Dabar turistams ir piligrimams išsamiai pristatoma žydų kovų istorija. Uolos viršūnėje karšta; nebuvo kur slėptis nuo saulės. Dvi karščiausios valandos per visą kelionę. Pravažiuojame Loto žmoną, pavirtusią į druskos stulpą. Kur ne kur auga tameriskai, neaukšti dykumų medžiai.
Mūsų gidas- centre, šalia kunigo
Jordanijos pasienis. Bene 5 kartus rodome pasus. Puošnus, itin tvarkingas tualetas. Mūsų gidas, arabas musulmonas, labai mielai šypsosi. Staiga sutemo. Jordanija – arabiškas kraštas. Čia 7,5 mln. gyvent., iš jų 95 proc. musulmonų, 5 krikšč. Du trečdaliai Jordanijos yra dykuma. Parduotuvėje 0,5 ltr vandens kainuoja 1 doleris; rytoj Petros mieste už 1 dolerį gausim 1,5 ltr.
Petros viešbutyje nakvynė ir turtinga vakarienė bei pusryčiai. Čia švariau kaip Jeruzalėje.
Lapkričio 18 d. Petra, raudonoji dykumų rožė – vienas iš naujųjų pasaulio stebuklų. Nabatėjų karalystė. Darbšti nabatėjų tauta žinoma nuo VII a. prieš Kr. Pirmiausia uolose matome kapavietes. Čia buvo maldos namų, vienuolynų, turgaviečių. Lobynas – uolose išdrožti rūmai. Čia lengvos smėlinės įvairiaspalvės uolos, meniška uolų drožyba. Keletą kilometrų kelias vingiuoja tarp aukštų uolų. Romėniškame amfiteatre tilpo 3 tūkstančiai žiūrovų. Karaliaus rūmuose – aukščiausioje vietoje – giedame „Marija, Marija“, „Tėve mūsų“ – skamba galingai. Visu keliu nusidriekę prekybininkai beduinai. Anksčiau jie čia ir gyveno. Pasauliui Petrą 1812 m. atrado vienas šveicaras. Kai 1985 m. UNESCO įsipareigojo saugoti Petrą, beduinai išsikėlė į jiems pastatytus namus, bet tik su sąlyga, kad šeimininkai lieka jie. Grįždami perkame įvairių dirbinių.
Važiuojant kun. K. pasakoja: „ Šv. Tėvas Pijus matė savo Angelą Sargą. Jis didžiai vertino „Rožinio“ maldą. Kartą žmogus sunkiai vargo, kol atvyko pas Pijų; pasiguodė, o šis pasakė: „O ką, manei, kad į dangų su karieta atvykstama?“
Amanas – Jordanijos sostinė, čia 2,5 mln. gyventojų. Per metus Jordaniją aplanko 10 mln. turistų. Musulmonai privalo melstis 5 k. per dieną, nustatyta valandos: 5.15 val.- 4 minutes, 12.30 v. – 5 min., 15.20 val. – 5 min.,18 v. – 4 min, 22 v. – 7 min. Meldžiasi ir mečetėse, ir namuose. Mokyklose per savaitę būna trys tikybos pamokos. Amane yra 5 katalikų bažnyčios. Naujoje, gražioje Švč. M. Marijos iš Nazareto bažnyčioje klausome Šv. Mišių. Kabo vilniškis Dievo Gailestingumo paveikslas. Jį matėme daugelyje bažnyčių.
Ima temti. Kairėje kelio pusėje, netoli sienos, - pravažiuojame – Nebo kalną, nuo kurio Mozė matė Pažadėtąją Žemę. Prie Izraelio sienos užtrunkame 2 val.
Paskutinė mūsų vakarienė. Piligrimai nuoširdžiai dėkoja kelionės vadovui kunigui Kęstučiui už maldas, giesmes ir dvasingas mintis, už gerumą, meilę ir rūpestį visais. Maikui – už vaišes.
Ant Alyvų kalno Pater Noster (Tėve mūsų) bazilika
Lapkričio 19 d. 1.30 išvykstame į Tel Avivo aerouostą. 5 val. išskrendame. Sudiev, ŠVENTOJI ŽEME. Dažnai sugrįšime čia mintimis – Jėzus, Marija, Šv.Dvasia čia mus atves. O kai kam ir antrą kelionę dovanos. 14 val. Šv. Mišios Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovėje. Dėkojame Viešpačiui už sėkmingą kelionę. Kokia palaima 9 dienas iš eilės gyventi Dievo artumoje. Atsisveikindami dėkojame vieni kitiems už bendrą maldą ir draugystę.
GARBĖ JĖZUI KRISTUI
Priedas
Penktadienio vakarą viena piligrimė emocingai išliejo: „Aš visada žydų nemėgau, bet dabar dar labiau. Šitiek Kristaus gyvenimo, buvimo, dieviško veikimo ženklų jie akivaizdžiai matė ir dabar tebemato – per du tūkstančius metų žmonės juos su meile išsaugojo ir kasdien pagerbia – o jie vis tiek nepatikėjo, kad Jis Mesijas, kad Jis Dievas“.
Taip. Kyla naujų klausimų. Bandai skaityti, ką nors suprasti.
Vis dėlto Kristaus Bažnyčia negali atitrūkti nuo Sinagogos. Vatikano II Susirinkimas ragino puoselėti krikščionių ir žydų abipusį pažinimą ir pagarbą. „Žydai lieka numylėti dėl savo protėvių“. Jonas Paulius II pareiškė: „Kristaus Bažnyčia atranda savo ryšį su judaizmu, gilindamasi į savo slėpinį... Žydai yra vyresnieji mūsų broliai... Ši tauta buvo pašaukta ir vedama dangaus ir žemės Kūrėjo Dievo. Jų egzistavimas yra ne vien prigimtinis, ne vien kultūrinis, bet antgamtinis įvykis. Žydai tebėra sandoros tauta, Viešpats yra ištikimas savo sandorai... Mes, žydai ir krikščionys, privalome dirbti, drauge kurdami ateitį. Turime daug bendrų dalykų, galime daug nuveikti taikos ir broliškesnio pasaulio labui.“
Skaitydami ST ir NT, vis labiau suvokiame jų ryšį. Dievas, nepaisydamas Izraelio neištikimybės, neišsižada tos meilės, bet patvirtina jos tęstinumą. Nors izraelitai netiki Dievo Sūnaus, kaip Mesijo, jie vis dėlto lieka numylėtiniai. Kas trokšta būti vienybėje su Dievu, myli ir juos. NT priekaištai žydams yra nestiprūs. „Įstatymo“ ir Pranašų“ knygose esama daug stipresnių kaltinimų. Šiose knygose žydai patys save kaltina ir atgailauja, meldžia Dievą pasigailėti, pasitiki Jo Gailestingumu.
Žydai, Abraomo palikuonys, – tauta, kilusi iš senųjų semitų genčių. Pasaulyje žydų apie 13 milijonų (JAV – apie 5 mln., Izraelyje 5 mln.) (iš VIKIPEDIJOS).
Abraomas gyvenęs 1900 m prieš Kr. Nuo VIII a. prieš Kr. atsirado žydų diaspora (emigrantų), kuri įvairiais laikais patyrė ir klestėjimą (pvz., Ispanijoje, Portugalijoje, Lenkijoje, Olandijoje, JAV), ir pogromus, genocidą.
Pranašas Izaijas VII a. prieš Kristų Izraelio tautą taip apibūdino: kurčiai, aklieji, kuklieji, vargšai, engėjai, šaipūnai, piktanoriai, gynėjai, klaidžiojantieji, teisieji, murmantieji... Jiems artėja išpirkimas. (Iz 29, 17-24). Juk visais laikais visose tautose tokių esama. Žydai Kristų nukryžiuojant talkininkavo romėnams, Palestinos užkariautojams. Žydai kaltino Jėzų, kad jis piktžodžiautojas. Tikintieji Jėzų buvo laikomi neišmanėliais. Krikščionys žydus kaltino neklusnumu Dievui ir tuščios garbės ieškojimu.
Per II Pasaulinį karą lietuviai talkininkavo okupantams hitlerininkams vykdant žydų tautos genocidą. Lietuviai nemėgo žydų už komunistinių idėjų sklaidą Lietuvoje ir pastangas uzurpuoti lietuvių verslininkus. Bet daug lietuvių, rizikuodami savo saugumu, pažįstamus žydus gelbėjo.
Šiandien pagarba ir meilė žydų tautai yra vienintelė tikra krikščionio nuostata. Didžiai pageidautina, kad abi pusės naikintų nesusipratimus, kad bendru paveldu stiprintų ryšius. Jėzus Kristus davė krikščionims naują meilės įsakymą, ir reikia daryti viską, kad plistų tikėjimas Kristumi.
Kviečiu dar kartą įdėmiai skaityti Išm 13, 1-9 iš Senojo Testamento.
P.S. Šv. Jokūbo kelias. Užrašas ant nakvynės namelio sienos: „Turistas reikalauja, piligrimas dėkoja.“
Atgal
.jpg)
