Religija
11 04. Pirhircų Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bazilijonų vienuolynas: mgsr. t. Viktoras (Vasylis Batigas) OSBM (1 dalis)
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Š. m. rugsėjo 13 (Nr. 202, 203, 204. P. 6–70 ir rugsėjo 20 (Nr. 208, 209, 210. P. 6–7) dienomis „Lietuvos aido“ skaitytojai buvo supažindinti su Pidhircuose vykusiais atlaidais bei Pidhircų istoriją liudijančiais archeologiniai tyrinėjimai. Rašyta apieDievo Motinos su Kūdikėliu ikonos patekimą į Pidhircus (prieš 320 m.) ir jos karūnavimą. Prieš 260 metų – 1754 m. balandžio 7 d. – popiežiaus Benediktas XVI pašventino Verkiančios Dievo Motinos su Kūdikėliu ikonos karūnas, suteikdamas pilnus atlaidus. 1754 m. birželio 25 d. per Šv. Onufrijaus šventę Dievo Motinos su Kūdikėliu ikoną karūnavo Lvovo vyskupas Levas Šeptyckis. Kunigas t. Viktoras OSBM ir dabar registruoja pasakojimus apie patirtas malones bei stebuklus meldžiantis į Verkiančią Dievo Motiną su Kūdikėliu.
Lvovo nacionalinio Ivano Franko universitete t. Viktoras (dešinėje) su Istorijos fakulteto dekanu prof. Romanu Šustu
Minėtuose straipsniuose rašyta, kad kun. t. ViktorasOSBM Pidhircų (archeologinių kasinėjimų rezultatus) bei Stebuklingos ikonos istoriją žino geriau už daugelį specialistų. Istorija – jo mėgstamiausias ir hobi, ir laisvalaikio užsiėmimas. Jis pasakojo, kad Stebuklinga ikona į Pidhircus pateko iš už 7 kilometrų esančio Golubycų kaimo prieš 320 metų. Pagal nuo tų metų iš lūpų į lūpas perduodamus ir mūsų dienas pasiekusius pasakojamus Dievo Motina, pamačiusi, kad sunaikintas bazilijonų vienuolynas, pravirko. Ir nuo tada ikona laikoma stebuklinga. Bazilijonai – Rytų (graikų) apeigų katalikų vienuoliai (trumpinys – OSBM), primenama, kad jų Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas įkurtas Vilniuje 2017 m. minės savo sudėtingos istorijos 400 metų jubiliejų.
Primintina, kad 1715 m. ikonai buvo pagaminti specialūs apkaustai – metalo drabužiai, o po 39 metų, ikona buvo karūnuota.
Sovietmečiu Stebuklingąją ikoną paslėpė ir išsaugojo vietos gyventojai.
Ukrainai atgavus nepriklausomybę, o vienuoliams bazilijonams vienuolyną, ikona buvo sugrąžinta. 1998–1999 m. ji restauruota. 2011 m. padaryta ikonos kopija (nutapyti tik Dievo Motinos ir Kūdikėlio veidai), kuri įvilkta į 1715 m. pagamintus apkaustus su uždėtomis karūnomis. Ši kopija stovi bažnyčioje ir norintys gali prie jos arti prieiti ir pagerbti.
Pidhircų bazilijonų vienuolyno igumenai nepriklausomybę atgavusioje Ukrainoje
Igumenas – vienuolyno vyresnysis. Pirmasis igumenas Pidhircuose sugrąžinus tikintiesiems bažnyčią nuo 1990 m. pradžios buvo t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM – skliausteliuose įrašytas krikšto vardas ir pavardė, prieš skliaustelius – vienuolinis vardas. Pirhircuose t. Pavlo OSBM dirbo iki 1991 m. birželio 27 d., kol buvo paskirtas į Lietuvą. 1991 m. liepos 6 d. Vilniuje Švč. Trejybės bažnyčioje t. Pavlo jau aukojo pirmąsias šv. Mišias. Vienuolynas Pidhircuose sugrąžintas jau dirbant kitam igumenui.
Universitete susitiko du bičiuliai: mgsr. t. Viktoras Batigas OSBM (kairėje) ir archeologas prof. Michailas Filipčiukas. Dešinėje stovi straipsnio autorės monografijos pristatymo viena renginio organizatorių dr. Olena Lukačuk
Pidhircuose igumenais dirbo tėvai vienuoliai bazilijonai: Damyjanas (Zinovijus Kastranas), Volodymyras Virsta (vėliau pasitraukęs iš vienuolyno), Stepanas (Ivanas Romanykas), Grigorijus (Vasylis Bardachas), Teodoras (Tarasas Pyliavskis), jau miręs Romanas Šelepko, Nazarijus (Mykola Lechas) ir šiuo metu dirbantis Viktoras (Vasylis Batigas).
Mgsr. t. Viktoras (Vasylis Batigas) OSBM
Apreiškimo Švč. Mergelės Marijos vienuolių bazilijonų vienuolyne Pidhircuose darbuojasi 5 vienuoliai: vienuolyno igumenas t. Viktoras (Vasylis Batigas), t. Vlasyjus (Vasylis Fucas) OSBM , t. Mironas (Michailas Semkivas), br. Stepanas (Jurijus Dubanas) ir br. Filypas (Anatolijus Ščerbakas).
Igumenas t. Viktoras yra ir bažnyčios, tituluojamos tuo pačiu vardu kaip ir vienuolynas, klebonas.
Vasyliaus Batigo šeima, mokslo metai
Lvovo srityje, Javorovo rajone (prie Lenkijos pasienio) Lypano kaime Anastasijos Kurliak (1907–1980) ir Ivano Batigo (1899–1979) šeimoje 1951 m. gegužės 3 d. gimęs jauniausias vaikas – sūnus buvo pakrikštytas Vasyliaus vardu.
Šeimoje augo 11 vaikų (5 berniukai ir 6 mergaitės), dabar belikę tik 4 broliai ir 3 seserys.
Straipsnio autorės monografijos Lvovo nacionalinio Ivano Franko universiteto veidrodžių salėje pristatymas Iš kairės: kalba universiteto prorektorius doc. Marijanas Lozynskis, sėdi renginio vedėjas Lvovo nacionalinio Ivano Franko universiteto mokslinės bibliotekos direktorius doc. dr. Vasylis Kmet, dr. Aldona Vasiliauskienė, universiteto užsienio reikalų prorektorė prof. Marija Oleksijivna Zubricka, t. Pavlo Jachimec OSBM, doc. dr. Irena Ramaneckienė ir t. Viktoras Batigas OSBM
Auksarankis – nagingas tėvas Ivanas Batigas mokėjo daug amatų: siuvo drabužius ir avalynę, kūrė įvairias drabužių formas, gamino baldus, netgi šachmatus, statė medinius namus, mūrijo krosnis, buvo puikus šaltkalvis. Jis namuose turėjo dirbtuvę, tad žmonės ir iš tolimų vietų kreipdavosi į jį. Įvairius daiktus gamino ir kolūkiui. Be to, jis buvo sodininkas (turėjo didelį sodą), laikė bičių.
Motina turėjo stakles – audė drobes, siuvinėjo. Giliai religingi ir darbštūs tėvai, daug dirbo – reikėjo išmaitinti gausią šeimyną.
Lypano kaime, netoli gimtųjų namų veikė 4 klasių mokykla, kurią baigęs Vasylis lankė aštuonmetę mokyklą gretimame Semirikos kaime. Dar tolesniame kaime – Nahačive – buvo 10-metė mokykla.
1968 m. baigęs 10 klasių Vasylis Batigas įstojo į Politechnikos institutą Lvove, kurį po penkerių metų (1968–1973) baigė, įsigydamas elektromechaniko specialybę.
Metus dirbo Ternopilyje, trylika metų (1974–1987) – netoli Lvovo esančiame Obrošeno kaime, mokslo tiriamajame ūkyje prie mokslinio instituto.
Trejetą metų (1987–1990) Lvovo Chemijos gamykloje „Lviv silmaš“, kurioje buvo gaminamos ūkio mašinos. Dirbo, kol Graikų apeigų katalikų bažnyčia išėjo iš pogrindžio. Tada perėjo į vienuolyną.
Vasyliaus Batigo kelias į vienuoliją
Mokydamasis penktoje klasėje pajuto pašaukimą į vienuoliją. Tam didelės įtakos turėjo, kaip jau minėta, labai religingi tėvai.
Mirus tėvui, panoro tapti kunigu. Tačiau jau mokėsi Politechnikos institute ir bijojo, kad kas nors nesužinotų ir nebūtų išmestas iš aukštosios mokyklos. Aplink buvo tik stačiatikiai, graikų apeigų katalikų nebuvo ir tai jį glumino, nors visą studijų metą – troškimas būti kunigu nedingo.
Dirbant Ternopilyje, trumpam tarsi užsimiršo, tačiau Dievo Motinos dėka 1976 m. jo troškimas kunigystei labai sustiprėjo. Jis nieko nepažinojo iš bazilijonų vienuolių ir net nemąstė ar bus bazilijonas. Tačiau kai vyresnysis brolis vedė, jį tuokė graikų apeigų katalikų kunigas bazilijonas Anatolijus Bairakas (palaidotas Malechivo kapinėse). Susipažinus su juo t. Anatolijus tapo Vasyliaus dvasiniu vadovu, nuodėmklausiu – iki 1980 m. T. Anatolijus teikė Vasyliaus motinai paskutinius mirštančiojo sakramentus, o jai mirus Vasylis kunigui pasakė, kad norįs būti bazilijonu. Apie šį norą nežinojo nei broliai, nei seserys.
Pidhircuose su restauratore Anastasija Čaban (sėdi priekyje). Iš kairės stovi igumenas mgsr. t. Viktoras (Vasylis Batigas) OSBM, br. Lavrentijus (Vasylius Grycivas) OSBM ir doc. dr. Irena Ramaneckienė
T. Anatolijus Bairakas OSBM supažindino jį su t. Vasyliumi (Bohdanu Mendruniu) OSBM. Tai antras bazilijonas, kurį pažinojo Vasylius Batigas. Vėliau susipažino su t. Antonijumi Masiuku, sužinojo apie pogrindyje veikiančią vienuoliją ir Graikų apeigų katalikų Bažnyčią.
1980 m. gruodžio 19 d. įstojo į vienuolyną ir po poros metų 1982 m. gruodžio 19 d. davė pirmuosius įžadus. Antrieji įžadai sekė po metų (1983), o tada – 1988 m. vasario 12 d. – sekė amžinieji įžadai. Po jų ir diakonato šventimai, o 1988 m. gegužės 1 d. naktį (sekė KGB) būsimo kunigo t. Damyjano (Zinovijaus Kastrano) OSBM bute Strijuje, vyskupas Sofronas Dmiterko OSBM t. Viktortą Batigą OSBM įšventino į kunigus. Šiame bute aukotos ir pirmosios šv. Mišios.
Nuo 1990 m. kun. t. Viktoras Batigas kelis mėnesius bendradarbiu dirbo Šv. Onufrijaus vienuolyne Lvove, kelis mėnesius magistru – Hošive, mėnesį Zoločive, du metus (1990–1992) igumenu dirbo Žovkvoje, aptarnaudamas 6 cerkves.
Išrinktas į Generalinę kuriją patarėju išvyko į Romą (1992–1996). Be atsakingo darbo t. Viktoras OSBM kibo į mokslą, mokėsi pas pranciškonus Antoniane ir Rytų institute Šv. Grigalijaus universitete. Studijavo tikybą, Bažnyčios istoriją ir kitus teologijos mokslus – reikėjo pereiti iš pogrindyje gautų žinių į dabartį. Mokslus baigė magistro laipsniu.
Prie Stebuklingos Dievo Motinos su Kudikėliu ikonos. Iš kairės: restauratorė Anastasija Čaban, dr. Aldona Vasiliauskienė, doc. dr. Irena Ramaneckienė ir vienuoliai bazilijonai: mgsr. t. Viktoras, br. Lavrentijus ir t. Grigorijus
Tolimesnes studijas nutraukė t. Viktoro išrinkimas Ukrainos provincijos protoigumenu ir jis turėjo sugrįžti į Ukrainą. Tačiau vos metus padirbėjęs jis susirgo. Protoigumeno pareigas perėmė t. Teodozijus (Tarasas Jankivas)OSBM.
1997 m. Užkarpatėje – Malo Bereznoje – buvo atidarytas vienuolių bazilijonų naujokynas – noviciatas. Mgsr. t. Viktoras čia dirbo magistru beveik 8 metus (1997–2005).
Vienerius metus buvo Mistyčevo vienuolyno Užkarpatėje igumenu.
Mgsr. t. Viktoras – Pidhircų igumenas
Nuo 2006 m. paskirtas igumenu į Pidhircus ir jau 8 metai čia darbuojasi.
T. Viktoras rūpinosi kandidatais. Jo augintiniai – vyskupai Vasylis (Volodymyras Tučepecas) OSBM – Charkovo, Poltavos egzarchas) ir Dmytro ( Bohdanas Hrygorakas) OSBM – Bučačio vyskupas, tėvai bazilijonai: Damyjanas (Zinovijus Kastranas) ir Hrygorijus (Vasylis Bardachas).
Graži Pidhircų gamta: Iš kairės: doc. dr. Irena Ramaneckienė, igumenas mgsr. t. Viktoras (Vasylis Batigas) OSBM, br. Lavrentijus (Vasylius Grycivas) OSB . Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
Dera pastebėti, kad mgsr. t. Viktoro pavyzdys paskatino ir jo giminaičius pasirinkti Dievo ir žmonėms tarnystės kelią. Vienas brolis – Sebastijanas (1935–2011) tapo vienuoliu bazilijonu. Palaidotas Krechive.
Kitas brolis, dešimčia metų vyresnis už t. Viktorą – Mykola gimęs 1941 m. gegužės 13 d., sužinojęs, kad šeimos jaunėlis vienuolis, taip pat pasirinko bazilijonų vienuolyną: 1988 m. rugpjūčio 6 d. įstojo į naujokyną, pasirinkdamas Meletijaus vardą. 1989 m. spalio 14 d. davė pirmuosius įžadus, 1997 m. vasario 2 d. – amžinuosius įžadus. 1990 m. balandžio 30 d. buvo įšventintas į kunigus. T. Meletijus (Mykola Batigas) OSBM dirba Bare (centrinė Ukraina, Vinicos sritis), rašo knygas.
Dvi sesers dukros – vienuolės Juozapatės (trumpinys – ZSSJ), brolio sūnus – dvasininkas, dukra – vienuolė Juozapatė, dar kitos sesers sūnus dvasininkas t. Dionyzijus (Stepanas Zavediukas) OSBM, buvęs Metropolito Josyfo Veljamino Rutskio Filosofijos – teologijos studijų Bazilijonų instituto Briuchovičiuose rektoriumi, dabar studijuoja Romoje, o jo sesuo – Ahneta Zavediuk ZSSJ. Dar vienos sesers dukra tik rengiasi į vienuolyną.
T. Viktoras rūpinasi Pidhircų vienuolynu, bažnyčia – jų istorija: glaudžiai bendrauja su jau 25 metus Pidhircuose atliekančiu archeologinius tyrinėjimus prof. Mychailu Filipčiuku, bažnyčioje jau 4 metai dirba restauratoriai: Anastasija Čaban ir Pavlo Petruščak – jų kruopštaus darbo rezultatas – senomis šviesiomis spalvomis šviesėjanti bažnyčia. Tačiau darbo, kaip jie patys sakė, dar likę ne vieneriems metams.
Kalnuose įsikūręs bazilijonų vienuolynas traukia lankytojų dėmesį, čia lankosi ir pasauliečiai ir dvasininkai iš įvairių kraštų. Pidhircai garsėja Stebuklinga Dievo Motinos su Kudikėliu ikona, čia yra unikalūs vandens šaltiniai. T. Viktoras pasakojo, kad mokslininkai, ištyrę vandens sudėtį, buvo nustebę vandens sudėtimi: jame gausu įvairiausių mineralų – tai gydomasis vanduo.
T. Viktoras (Vasylis Batigas) OSBM prie įkalnėje esančios Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios
T. Viktoras atvykusiems pasakoja apie bažnyčios šventorių puošiančią Švč. Mergelės Marijos skulptūrą(skulptorius Eduardas Podberiozkinas), kurią iš Lietuvos atvežė t. Pavlo Jachimecas OSBM.
2004 m. tarp Šiaulių universiteto ir Metropolito Josyfo Veljamino Rutskio Filosofijos-teologijos studijų bazilijonų instituto Briuchovičiuose buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, o 2005 m. tokia pat sutartis pasirašyta ir su Lvovo nacionalinio Ivano Franko universitetu.
Tad vykdant įsipareigojimus 2007 m. balandžio 27 d. visa grupė šiauliškių, vadovaujami Lvovo universiteto Istorijos muziejaus direktoriaus Jurijaus Gudymos, apsilankė Pidhircuose ir aplinkinėse istorinėse vietovėse. Pidhircuose bendravo su vienuoliais bazilijonais, jiems buvo papasakota vienuolyno, bažnyčios ir stebuklingos ikonos istorija, kalbėta apie atliekamus archeologinius tyrinėjimus.
Šiaulių universiteto studentai Monika Galkutė ir Petras Narkevičius kartu su Lvovo nacionalinio Ivano Franko universiteto studentais 2007 m. liepos mėnesį, vadovaujant prof. M. Filipčiukui, Pidhircuose atliko archeologinę praktiką, kuri buvo labai gerai įvertinta. Straipsnio autorei liepos 8–9 dienomis nuvykus aplankyti lietuvių studentų, jie džiaugėsi kunigo t. Viktoro (Vasyliaus Batigo) OSBM ir kitų vienuolių dėmesiu ir rūpesčiu.
Pidhircų šventoriuje prie Švč. Mergelės Marijos skulptūros (ją iš Lietuvos atvežė t. Pavlo Jachimec OSBM) vienuoliai bazilijonai su viešnia iš Šiaulių doc. dr. Irena Ramaneckiene (dešinėje). Toliau stovi: br. Lavrentijus, t. Myronas, t. Vlasyjus, t. Viktoras, br. Stepanas ir t. Grigorijus
Straipsnio autorė jau vienuolikta kartų lankėsi Pidhircuose, paskutinės kelionės metu, br. Lavrentijaus (Vasyliaus Grycivo) OSBM dėka vyko kartu su Šiaulių universiteto doc. dr. Irena Ramaneckiene, kuri likosi sužavėta ne tik apylinkės grožiu, vienuolynu, bažnyčia, Stebuklinga Dievo Motinos su Kudikėliu ikona, atliktais restauracijos darbais, bet ir mgr. t. ViktoruOSBM, jo meile Dievui, Bažnyčiai, žmonėms ir istorijai.
Paklausus kunigo dėmesio istorijai priežastis, atsakė, kad jo tėvas labai mėgo istoriją, nepaisant darbų gausos, rasdavo laiko ja domėtis, to mokė ir savo vaikus. Be to, būdamas Romoje tris metus gyveno kartu su žinomu istoriku jau šviesios atminties prof. Dmitrijumi Blažejovskiu, matė jo gausią biblioteką, sukauptą archyvą. Turėjo galimybės naudotis tais šaltiniais. Romoje buvo dar du istorikai tapę jam istorijos mokslo pavyzdžiais: šviesios atminties prof. t. Izidorius Patrylo OSBM ir prof. t. Porfyrijus (Vasylis Pidručnyj) OSBM. Tad mgsr. t. Viktorui (Vasyliui Batigui) OSBM jo tėvas Ivanas Batigo ir trys istorikai Romoje tapo istorijos mokslo kertiniais akmenimis. Tad ir dabar dėmesys istorijai ne tik Pidhircų, visos Ukrainos, bet ir kitų šalių, ypač Lietuvos, jam aktualus.
Mgsr. t. Viktoro (Vasyliaus Batigo) OSBM dėmesys istorijai
Paklausus kunigo mgsr. t. Viktoro (Vasyliaus Batigo) OSBM iš kur jo toks didelis dėmesys ir meilė istorijai, jis mielai nurodė priežastis: tėvas ir trys kunigai Romoje – padėję pagrindus istorijos mokslui.
Pirmiausia tėvas Ivanas Batigas, kaip jau žinome, jis buvo neeilinis žmogus, turėjęs polinkį menui. Be to, jis labai mėgo istoriją ir nepaisant darbų gausos, rasdavo laiko ja domėtis, to mokė ir visus savo vaikus. Tada dar Vasylius (vėliau, įstojęs į vienuoliją ir tapo t. Viktoru) istorija domėjosi ir mokydamasis mokykloje, ir studijuodamas Lvovo Politechnikos universitete.
Kaip jau buvo minėta, 1992–1996 išrinktas į Generalinę kuriją patarėju, išvyko į Romą ir ten gyveno 4 metus: ne tik dirbo tiesioginį darbą, bet ir studijavo.
Šv. Onufrijaus (Lvovas) vienuolyno kieme. Iš dešinės: t. Viktoras (Vasylis Kvasnij) OSBM, seserys Josafatės Augustina Mahovka ir Agnietė Zavediuk (t. Viktoro giminaitė) bei t. Vinkentijus (Vasylis Janickis) OSBM
Dievas lėmė, - sako t. Viktoras, kad aš Romoje ne tik susipažinau, bet ir artimai bendravau su didžiausiais Ukrainos istorijos „šulais“ Romoje: prof. kun. Dmitrijumi Blažejovskiu (1910 08 21–1939 04 02–2011 04 23), prof. t. Izidorius (Ivanas Patrylo) OSBM (1919 11 30–1942 05 02–2008 10 27) irprof. t. Porfyrijus (Vasylis Pidručnyj) OSBM (gimęs 1941 sausio 3 d., amžinuosius įžadus priėmęs 1958 m. sausio 30 d., į kunigus įšventintas 1962 m. sausio 30 d.).
Romoje t. Viktoras net tris metus gyveno kartu prof. Dmitrijumi Blažejovskiu, matė jo gausią biblioteką, sukauptą archyvą. Turėjo galimybės naudotis tais šaltiniais rašydamas magistro darbą. T. Viktoras nepaprastai gerbia šią unikalią asmenybę. T. Viktoras OSBM dalyvavo neįprastame jubiliejuje: 2010 m. rugpjūčio 21 d. Lvovo M. Zankoveckos teatre buvo minimos 100-osios mokslininko prof. D. Blažejovskio gimimo metines. Po įvairių ligų, profesorius rado jėgų atvykti iš Romos į Lvovą, kur sulaukė ne tik gausybės sveikinimų, bet jam buvo įteiktas Popiežiaus medalis „Kristus – mūsų pasaulis“ („Kristos – naš mir“). Straipsnio autorei prof. D. Blažejovskis taip pat yra palikęs neįprastą įspūdį – teko dalyvauti jo namuose tarp nedidelio būrio gerbėjų, pakviestų paminėti 92-ąsias gimimo metines. Lietuvos spaudoje yra rašyta apie prof. kun. D. Blažejovskį – jis yra gretintas su prof. prel. Juozu Prunskiu (1907 12 22–1932 05 22–2003 04 26), rašyta apie jų: lietuvio ir ukrainiečio panašų gyvenimo kelią, jų mecenatorystę ir mokslinę veiklą.
Atgal
.jpg)
