VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Religija

03 17. „Pamąstymai apie Tautą ir Tėvynę“ Kauno Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bazilikoje

Dalia Poškienė

Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) prezidentė

XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė

Didingai Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčiai Apaštalų Sostas suteikė bazilikos titulą (Basilica minor). Didžiausia Pabaltijyje bazilikinė bažnyčia pastatyta 1932 – 1940 metais. Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1918 metais, 1922 metais kilo idėja pastatyti bažnyčią kaip padėkos Dievui už atgautą Laisvės simbolį. Ilgus metus bažnyčios pastatas (nuo 1940 metų) buvo konfiskuotas ir jame veikė Radijo gamykla („Banga“) ir tik 1990 metais grąžinta tikintiesiems. Dabar ši šventovė vienas gražiausių miesto simbolių. Čia, po šv. Mišių konferencijų salėje parapijiečiai, miesto svečiai susitinka su iškilias svečiais, meno, literatūros veikėjais.

Zita Martinavičiūtė-Grigienė ir Wang Yu

Pirmąjį Kovo sekmadienį Lietuvos Vyskupų Konferencija paskelbė Maldos dieną lietuviams pasaulyje. Tai kvietimas dėkoti Dievui ir vieni kitiems, prisiminti visus vienos tautos vaikus. Net 42 kraštuose pastaruoju metu gyvena išeivijoje mūsų tautiečiai, kurie buriasi 66 parapijose arba misijose. Šią dieną parapijos klebonas monsinjoras Vytautas Grigaravičius pasveikino susirinkusiuosius į Bazilikos konferencijų salę, pakvietė susikaupimui ir pamąstymams apie nueitą Lietuvos kovų už Laisvę ir Nepriklausomybę kelią. Savo kalboje klebonas minėjo, koks sudėtingas laikas pasaulyje, ir kaip reikia džiaugtis, kad gyvename Lietuvoje, toje šventoje žemėje, kur taika, ir turime visi prisidėti prie vienybės išsaugojimo ir išreiškė tikėjimą, kad švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-metį, susijungsime vienybei ir tvirtybei, kaip Baltijos kelyje.

Prof., akademikas Romualdas Grigas

Vienybei, Lietuvių tautos išlikimo klausimams nagrinėti, aiškinti pastaruosius dešimtmečius skiria profesorius, akademikas emeritas Romualdas Grigas. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, jis dėjo teorinius pamatus lietuvių tautos socialinės organizacijos tyrimams, gilino ir plėtė tautotyros kryptį. 1991-aisiais buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu ekspertu, o 2003-siais – nariu korespondentu. Už publikacijų, mokslinių darbų ciklą Lietuvos tautotyros ir kitais aktualiais klausimais, jam suteiktas 2002-ųjų metų Lietuvos mokslo premijos laureato vardas.

Savo pranešimą „Pamąstymai apie Tautą ir Tėvynę“ R.Grigas pradėjo nuo istorinių ištakų, nuo pat Lietuvos valstybės susidarymo laikų, paminėdamas Lietuvos tūkstantmetį, šv. Brunoną, apžvelgdamas metraštininko Dusburgiečio mintis kronikoje bei kitus svarbius lietuvių tautos kovų etapus, praradimus, netektis ir pergales.

Jautriai kalbėjo apie dabarties dorovinių, socialinių, šeimų, mokslo padėties klausimų sprendimą ir padėtį, apie dievojautos, tautojautos prasmę mūsų šiuolaikinėje visuomenėje. Apžvelgdamas Lietuvos istorikų darbus, t.p. paminėjo, koks svarbus tiesos sakymas, tikros Lietuvos istorinės praeitis ir dabarties atskleidimas.

Susitikime prof., akademikas emeritas Romuldas Grigas atvertė didelio populiarumo sulaukusios „Pralaimėjęs kainas“ antrojo leidimo knygą. Pirmasis leidimas 10 tūkst. egzempliorių tiražu išleistas 1991 metais. Knygoje autorius nuoširdžiai dalinasi savo kritiniais sociologiniais bei filosofiniais samprotavimais apie tai, kas gi yra toji kainiškoji žmonijos padermė. Per civilizacijos, kultūros prizmę nagrinėja visuomenės, tautos socialinę organizaciją. Gyvenant sudėtingu visuotinio vertybių perkainavimo laikotarpiu, autorius klausia, „kas mes šiandien esame?“, „kur einame? ir„kaip einame?“ir „kodėl mes taip tarpusavyje nesutariame?“.

Knygoje autorius nagrinėja unikalią, evoliucionavimui nepasiduodančią sistemą – bolševizmą ir jos padarinius ne tik lietuvių tautai, bet ir toje “broliškoje sąjungoje“, sistemoje gyvenusioms tautoms. Autoriaus žodžiais,„nesantaika ir susiskaldymas, priešų džiugesiui, persekios tautą, sekins jos ribotas galias, jeigu taip ir nebus išeita į ramų ir darna grindžiamą kelią“. Romualdas Grigas tautos išlikimą mato dvasiniame atgimime, tikėjime.

Knyga, kaip sakė R.Grigas, prisiminta ko gero dabar neatsitiktinai ir tapo aktuali šių dienų Rusijos ekspansijos kontekste ir padėkojo knygos perleidimo iniciatoriui Juozui Zykui, piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“ valdybos pirmininkui bei VšĮ „Vilniaus metro“.

Leidyklos „Versmė“ vadovas Petras Jonušas

Kitoje, antroje papildytoje knygos “Lietuvių tautos išlikimo drama“ laidoje, skirtoje lietuvių tautos skauduliams ir jos šviesiai aurai aptarti, autorius kviečia kartu mąstyti, atversti knygą ir paklausti savęs, ar žinai savo tautos istoriją, ar prisidėsi prie jos pamatinių vertybių išsaugojimo.

Romualdas Grigas šiais metais parašė ir įvadinį straipsnį iškilios mūsų tautietės Jūratės Statkutės de Rosales knygai „Europos šaknys“. 6-oji knygos laida išleista su niekur dar nepublikuotais XIII – XIX skyriais. Juose Jūratė Statkutė de Rosales pateikia naujų savo tyrinėjimų, mokslinių išvadų ir istorinių faktų.

Prie autografų

Pasitinkant Lietuvos atkūrimo Nepriklausomybės atkūrimo 25-metį, R.Grigas palinkėjo būti kaip niekad vieningiems, dėti bendras pastangas ir visose kartose gilinti mūsų tautinės savasties patirtį, stiprinti laisvos Lietuvos valstybės gyvenimą ir jos pareigą savo tautos žmonėms.

Naująsias R.Grigo knygas išleido „Versmės“ leidykla, nuo1994 metų žinoma kaip vienos knygų serijos leidėja. Tai šimtatomė Lietuvos istorijos ir tradicinės kultūros lokalinių monografijų serija „Lietuvos valsčiai“. Jos vadovas, įkūrėjas Petras Jonušas yra šios knygų serijos leidėjas ir pagrindinis rėmėjas.

LPD pirmininkas Juozas Dingelis

Kasmet leidykla pateikia plačiajam skaitytojų ratui daug puikiai išleistų knygų. Apie naujausius leidinius kalbėjęs Petras Jonušas paminėjo, jog Jūratės Statkutės de Rosales naujoji knyga bus pristatyta Kaune, o susipažinti su ja jau galima Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centre.

Ats.plk. Arūnas Dudavičius

„Versmės“ leidyklos knygų sklaida rūpinasi šios leidyklos kultūros renginių organizatorius, atsargos plk. Arūnas Dudavičius. Jis t.p. papasakojo apie susitikimus su skaitytojais Lietuvos bibliotekose, mokyklose, apie knygų svarbą ir unikalumą.

Daug šiltų žodžių apie akademiką Romualdą Grigą ir jo darbus išsakė Lietuvai pagražinti draugijos Valdybos pirmininkas Juozas Dingelis. Jis paminėjo susitikimus su Jūrate Statkute de Rosales Vilniuje ir Kaune, kalbėjo apie akademiko sumanymus ir iniciatyvas prisidėti prie akcijos „Piliakalnių šviesa“. Juozas Dingelis įteikė p. R.Grigui naująją knygą „Su Lietuva širdy“, skirtą Birutės Verkelytės- Federavičienės gyvenimui ir veiklai, išleistą jos 100-ųjų gimimo metinių proga.

BC Žaliakalnio aušra pirm.Regina Markevičienė

Tradicinę žaliakalniečių valandą „Tu ant Žalio kalno gyveni“, po prasmingų pasisakymų, solidžių knygų sutiktuvių palydėjo šventinis koncertas, kurį parengė ir skyrė Lietuvos edukologijos universiteto dėstytoja Zita Martinavičiūtė-Grigiene (sporanas) su savo mokiniu iš Kinijos WANG YU (baritonas). Akomponuojant pianistei Giedrei Baranauskienei, solistai atliko kompozicijas lietuvių dainų temomis.

Monsinjoras Vytautas Grigaravičius

Renginį, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui, konferencijų salėje drauge su svečiais, atlikėjais užbaigė vieninga daina „Lietuva brangi“.

Pristatomos knygos

Šis renginys liks įsimintinu ne tik žaliakalniečiams, bendruomenės centrui „Žaliakalnio aušra“ - valandos „Tu ant Žalio kalno gyveni“ sumanytojams (Valdybos pirmininkė, Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos veišosios bibliotekos „Aušros“ padalinio vedėja Regina Markevičienė). Įsimintinas bus ir dalyvavusioms, padėjusioms renginį organizuoti Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) narėms ir XXVII knygos mėgėjų draugijai, kurių nariai – Petras Jonušas, Gediminas Zemlickas, Romualdas Grigas, Henrikas Kebeikis, Juozas Dingelis dalyvavo programoje.

Atgal