Religija
10 20. Pašvęstojo gyvenimo metams konferencija Kupiškyje
Dr. Aldona Vasiliauskienė
„Žvelkite į ateitį, kur Šventoji Dvasia jus kreipia, kad per jus padarytų didžių dalykų. Šventosios Dvasios fantazija į būtį pašaukė tiek daug įvairių gyvensenų bei darbų. Kiekviena pašvęstojo gyvenimo forma kilo iš Dvasios kvietimo sekti Kristumi taip, kaip moko Evangelija. Įtikimai liudykite aistra širdis uždegančios Dvasios artumą, kad visi būtų viena. Tegu šie Pašvęstojo gyvenimo metai taip pat būna proga nuolankiai ir sykiu labai pasitikint Dievu, kuris yra Meilė, pripažinti savo trapumą bei gyventi tuo kaip Viešpaties gailestingosios meilės patirtimi; proga galingu balsu ir džiugiai liudyti pasauliui šventumą bei gyvumą atidžiai įsiklausant į tai, ką šiandien Dvasia sako Bažnyčiai“ (Popiežius Pranciškus. „Apaštališkasis laiškas Pašvęstojo gyvenimo metų proga“).
Pašvęstojo gyvenimo metų paskelbimas
2014 m. lapkričio 29 d., Vatikano Sinodo salėje baigdamas susitikimą su 120 vyrų vienuolijų Generalinių vyresniųjų, kuris vyko džiaugsmo ir didelio spontaniškumo atmosferoje, Popiežius Pranciškus paskelbė, kad 2015 m. bus skirti Pašvęstajam gyvenimui. Jie atidaryti 2014 m. lapkričio 30 d. – pirmąjį Advento sekmadienį. Pašvęstojo gyvenimo metais paminėtos ir 50-osios dogminės Konstritucijos Lumen gentium ir Dekreto Perfectae Caritatis metinės. Svarbiausi Pašvęstojo gyvenimo metų tikslai: padėkoti Dievui už pašvęstojo gyvenimo dovaną, ypatingai už jo atsinaujinimą pagal Susirinkimo mokymą per pastaruosius 50 metų, su viltimi pasitikti ateitį, pasitikint Viešpačiu, kuriam pašvęstieji paaukoja visą savo gyvenimą, išgyventi dabartį su užsidegimu, evangelizuojant savo pašaukimą ir liudijant pasauliui Kristaus sekimo grožį įvairiomis pašvęstojo gyvenimo formomis.
Kardinolas Prefektas mons. Braz de Aviz, paskelbė keletą vėliau įgyvendintų, datų:
Romoje 2015 m. sausio 22–24 d. vyko ekumeninis susitikimas, dalyvaujant pašvęstojo gyvenimo bendruomenėms iš kitų krikščioniškų konfesijų, maldos už krikščionių vienybę savaitės proga. Balandžio 8 – 11 d. ugdytinių suvažiavimas, gegužės 16 d. - popiežiaus Pranciškaus susitikimas su Romos vyskupijos pašvęstojo gyvenimo nariais; rugsėjo 23 – 26 d. – jaunų pašvęstųjų suvažiavimas, lapkričio 18–21 d. susitikimai kiekvienai Pašvęstojo gyvenimo formai (vienuoliniam gyvenimui, pasauliečių institutas ir t.t.). 2016 m. sausio 28 d. vasario 1 d. – simpoziumas apie Pašvęstąjį gyvenimą. Vasario 2 d. – Viešpaties Paaukojimo šventė – Pašvęstojo gyvenimo metų užbaigimas.
Logotipas Pašvęstojo gyvenimo metams
Pašvęstojo gyvenimo metų logotipo sukūrimas buvo patikėtas dailininkei Carmela Boccasile iš Dellino Meno studijos (Studio d’Arte Dellino), kurią 1970 m. įkūrė (Bari – Roma, Italija) Lillo Dellino ir Carmela Boccasile.
Pašvęstojo gyvenimo metų logotipo simboliai:
Balandis ant sparno laiko daugiabriaunį gaublį, lėtai sklęsdamas virš vandenų, iš kurių kyla trys žvaigždės, saugomos kito sparno. Pašvęstojo gyvenimo metų Logotipas simboliais išreiškia esmines pašvęstojo gyvenimo vertybes. Pašvęstajame gyvenime atpažįstame „nepaliaujamą Šventosios Dvasios veikimą, kuris amžiams bėgant evangelinių patarimų praktikos lobius gausina įvairiomis charizmomis, o Kristaus paslaptį vis iš naujo padaro Bažnyčioje ir pasaulyje, laike ir erdvėje esančią“ (VC 5). Grafiniame balandžio piešinyje galima įžvelgti arabišką žodį Taika (salam .(" سلام"). Tai primena pašvęstojo gyvenimo pašaukimą būti visuotinio susitaikinimo Kristuje pavyzdžiu.
Balandis virš vandenų. Balandis yra klasikinis simbolis, vaizduojantis Šventosios Dvasios – gyvybės šaltinio ir kūrybinio įkvėpimo – veikimą. Jis primena istorijos pradžią: pradžioje Dievo Dvasia dvelkė viršum vandenų (plg. Pr 1, 2). Balandis, sklendžiantis virš dar neišsiskleidusios gyvybės sklidinos jūros, primena kantrų ir ištikimą vaisingumą, o jį supantys ženklai atskleidžia kuriantį ir atnaujinantį Dvasios veikimą. Balandis taip pat simbolizuoja Kristaus žmogystės konsekraciją per krikštą. Vandenys, sudėlioti iš mozaikos akmenėlių, parodo sudėtingumą ir harmoniją tų žmogiškųjų ir kosminių elementų, kuriuos pagal slėpiningus Dievo planus Dvasia verčia „dūsauti“ (plg. Rom 8, 26-27), kad pagaliau susilietų svetingame ir vaisingame susitikime, vedančiame į naują kūriniją. Istorijos bangose balandis skrenda virš tvano vandenų (plg. Pr 8, 8-14). Pašvęstieji ir pašvęstosios, pažymėti Evangelijos ženklu, visais laikais yra piligrimai tarp tautų, savo charizmų ir tarnysčių įvairovę išgyvendami kaip „geri daugeriopos Dievo malonės šeimininkai“ (1 Pt 4, 10); paženklinti Kristaus Kryžiumi iki kankinystės, jie eina per istoriją su evangeline išmintimi, būdami Bažnyčia, kuri apkabina ir gydo Kristuje visa tai, kas žmogiška.
Trys žvaigždės.Jos primena Pašvęstojo gyvenimo tapatumą pasaulyje. Tai confessio Trinitatis (Trejybės išpažinimas), signum fraternitatis (brolystės ženklas) ir servitium caritatis (artimo meilės tarnystė). Žvaigždės taip pat išreiškia Trejybės asmenų tarpusavio meilės santykių dinamiką, kurios pavyzdžiu pašvęstasis gyvenimas stengiasi kasdien gyventi pasaulyje. Žvaigždės dar primena tą trigubą auksinį antspaudą, kuriuo bizantiškoji ikonografija pagerbia Mariją – švenčiausiąją Dievo Motiną, pirmąją Kristaus Mokinę, kiekvieno pašvęstojo pavyzdį ir globėją.
Daugiabriaunis gaublys. Mažas daugiabriaunis gaublys reiškia pasaulį su tautų ir kultūrų įvairove, kaip tvirtina Popiežius Pranciškus (plg. EG 236). Dvasios dvelksmas jį palaiko ir kreipia ateities link. Tai kvietimas pašvęstiesiems ir pašvęstosioms tapti „Dvasios nešėjais (pneumatophóroi)“, tikrai dvasingais vyrais ir moterimis, pajėgiais slapta kaip mielės veikti istoriją (plg. VC 6).
Žodžiai Pašvęstasis gyvenimas Bažnyčioje šiandien. Evangelija, Pranašystė, Viltis.
Žodžiai dar labiau išryškina tapatybę ir horizontus, patirtį ir idealus, malonę ir kelią – tai, ką Pašvęstasis gyvenimas išgyveno ir toliau išgyvena Bažnyčioje kaip Dievo tautoje, tautų ir kultūrų piligrimystėje į ateitį.
Evangelija: nurodo pagrindinę pašvęstojo gyvenimo taisyklę – „Evangelijoje pasiūlytą Kristaus sekimą“ (PC 2a). Pirmiausia kaip gyvąją Jėzaus gyvenimo ir veikimo atmintį (plg. VC 22), paskui kaip gyvenimo išmintį įvairiopų patarimų, kuriuos Mokytojas Evangelijoje duoda savo mokiniams, šviesoje (cf LG 42). Evangelija dovanoja kryptį parodančią išmintį ir džiaugsmą (plg. EG 1).
Pranašystė:primena pašvęstojo gyvenimo pranašišką pobūdį, „tą ypatingą formą dalyvavimo pranašiškoje Kristaus funkcijoje, kuri yra Šventosios Dvasios perduota visai Dievo Tautai“ (VC 84). Galima kalbėti apie tikrą pranašo tarnystę, kuri gimsta iš Žodžio ir maitinasi Dievo Žodžiu, priimtu ir išgyventu įvairiose gyvenimo situacijose. Ši funkcija pasireiškia drąsiai atskleidžiant negeroves, skelbiant naujus Dievo „apsilankymus“ ir „ieškant naujų kelių Evangelijai istorijoje įgyvendinti, turint omeny Dievo karalystę“ (VC 84).
Pasitarimas Kupiškyje artėjančios konferencijos klausimais. Iš kairės sėdi: Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Rimantas Jocius, jo pavaduotojas Vytautas Knizikevičius, Kupiškio r. švietimo pagalbos tarnybos direktorė Jurgita Trifeldienė, Kupiškio r. švietimo pagalbos tarnybos metodininkė Ligita Stapulionienė. Stovi Lietuvių, ukrainiečių istorikų asociacijos prezidentė dr. Aldona Vasiliauskienė. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
Viltis:primena galutinį krikščionybės slėpinio išsipildymą. Mes gyvename visuotinio nesaugumo ir plačius horizontus apimančių planų trūkumo laikais. Viltis yra labai trapi tiek kultūriniame, tiek socialiniame gyvenime, horizontas yra aptemęs, nes „Dievo pėdsakai dažnai atrodo nusitrynę“ (VC 85). Pašvęstasis gyvenimas yra nuolat atsigręžęs į paskutinius laikus. Jis liudija istorijoje, kad kiekviena viltis bus galutinai išpildyta, ir laukimą paverčia misija, kad Karalystė atsirastų ir augtų jau čia ir dabar (plg. VC 27). Pašvęstasis gyvenimas kaip vilties ženklas tampa artimas žmonėms ir pasireiškia gailestingumu, ateities įvaizdžiu ir laisve nuo bet kokios stabmeldystės. Gaivinami meilės, kuri yra išlieta mūsų širdyse Šventosios Dvasios (plg. Rm 5, 5), pašvęstieji ir pašvęstosios apglėbia visatą ir tampa trejybinės meilės atminimas, bendrystės ir vienybės tarpininkai, besimeldžiantys sargybiniai ant istorijos kuorų, solidarūs su žmonija jos sielvartuose ir tyliame Dvasios ieškojime.
Renginiai Lietuvoje minint Pašvęstojo gyvenimo metus
Lietuvoje aktyviai įsijungta į Popiežiaus paskelbtųjų Pašvęstojo gyvenimo metų įprasminimą. Paminėsime keletą renginių, keletą veiklos krypčių, įamžinant Pašvęstojo gyvenimo metus, skleidžiant žinias apie Pašvęstąjį gyvenimą.
2014 m. lapkričio 29 d. Telšiuose vyko du ypatingi renginiai: iškilmingai pradėti Pašvęstojo gyvenimo metai ir katalikiško jaunimo, susirinkusio iš visos Telšių vyskupijos, dvasinio atsinaujinimo diena, o Telšių „Žemaitės“ dramos teatre vienuolių metų atidarymui skirta konferencija.
Kaune 2015 m. sausio 17 d. vyko simpoziumas „Pašvęstasis gyvenimas Bažnyčioje šiandien“.
Vasario 2 d. Pašvęstųjų diena švęsta visose Lietuvos vyskupijose (per Kristaus Paaukojimo dieną vienuoliai ir vienuolės turi savo šventę).
Balandžio 17 d. Ramygalos Kultūros centre vyko renginys, skirtas ramygalietės, tikėjimo ir lietuvybės puoselėtojos, Šv. Kazimiero seserų vienuolijos įkūrėjos Dievo tarnaitės Motinos Marijos Kazimieros Kaupaitės LSSC (1880 01 06–1940 04 17) atminimui „Dėkoti, Pašvęsti, Aukoti“. Prasminga, kad Marijos Kazimieros Kaupaitės 135-ieji gimimo žemei ir 75-ieji gimimo dangui metai paminėti Pašvęstojo gyvenimo metais.
Balandžio 19 d. – VDU organizuota „Atsinaujinimo diena“. Balandžio 25 d. Atvirų durų diena įvairiose Lietuvos vienuolijose, birželyje vienuoliai ir vienuolės vyko į piligriminę kelionę „Šv. Jono Pauliaus II keliais".
Birželio 27 d. Lietuvos Katalikių moterų sąjungos Pasvalio Katalikių Moterų draugija organizavo dvasinę pažintinę konferenciją ,, ant ratų‘‘,,Parymokim prie tėviškės vartų‘‘, skirtą Pašvęstojo gyvenimo metams. Paminėta Bažnyčios mokytoja šv. Teresė Avilietė, iš Pasvalio krašto kilę kunigai vienuoliai. Rugpjūčio pabaigoje Kaune visuomenei organizuota atvira šventė „Pašvęstasis gyvenimas šiandien". Palendrių šv. Benedikto vienuolyne organizuotas tarptautinis muzikos festivalis (rugpjūčio 14–22)
Popiežiaus Pranciškaus paskelbtų Pašvęstojo gyvenimo metų proga Lietuvos vienuolijos 2015 m. rugpjūčio 29 d. organizavo Palapinių šventę Vilniaus Bernardinų sode.
Pašvęstasis gyvenimas pristatytas Didžiuosiuose Žemaičių Kalvarijos atlaiduose (liepos 1–12), Kryžių kalno atlaiduose (liepos 25–26) ir per didžiuosius atlaidus Kauno arkivyskupijoje – per Šilines – Šiluvoje (rugsėjo 15-oji – Pašvęstojo gyvenimo diena).
Bažnytinio paveldo muziejuje (Vilniuje) organizuoti renginiai: 2015 m. balandžio 24 d., penktadienį protmūšis „Vienuolijos ir vienuoliai: Kas? Kur? Kada?“; gegužės 8 d. – ekskursija „Jėzuitų Vilnius“ (vedė dr. Liudas Jovaiša); rugpjūčio 29 d.,– edukacinis užsiėmimas šeimoms „Vienuolių lobio ieškojimas“.
Minint pašvęstojo gyvenimo metus Lietuvos bažnyčiose vyko parą ir ilgiau trukusi Švč. Sakramento adoracija. Pvz.: Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios Kankinių koplyčioje (sausio 22 d. – vasario 5 d.), Rokiškio šv. apaštalo ir evangelisto Mato bažnyčioje (08 07–08).
Kai kurie dekanatų metodinių tarybų nariai organizavo moksleivių meninių darbų bei giesmių konkursus, teatralizuotus koncertus, susitikimus su Pašvęstojo gyvenimo nariais. Pašvęstojo gyvenimo metams vyskupijose organizuoti tikybos mokytojams skirti renginiai.
Konferencijos „Pašvęstojo gyvenimo metai: istorija, dabartis, perspektyvos“ rengimas.
Į paminėtus renginius prasmingai įsijungė Kupiškis: Kupiškio rajono savivaldybė (meras Dainius Bardauskas), Kupiškio rajono savivaldybės administracijos kultūros, švietimo ir sporto skyrius (vedėjas Rimantas Jocius, pavaduotojas Vytautas Knizikevičius), Kupiškio r. Švietimo pagalbos tarnyba (direktorė Jurgita Trifeldienė ir metodininkė Ligita Stapulionienė), Šiaulių universitetas (rektorius prof. Donatas Jurgaitis) ir Lietuvių, ukrainiečių istorikų asociacija (prezidentė dr. Aldona Vasiliauskienė). Minėti asmenys ne kartą posėdžiavo, tarėsi, patarimų kreipėsi į dvasininkiją, vienuolijų vyresniuosius. Pradžioje planuoti susitikimai, seminarai išaugo į plačios apimties konferenciją „Pašvęstojo gyvenimo metai: istorija, dabartis, perspektyvos“, kurioje nutarta paminėti vienuolijas labiau susietas su Kupiškio kraštu: Seseris Tarnaites – oficialus pavadinimas „Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacija“ (s. Dalia Liutkevičiūtė PAMI – skapiškietė), Kotrynietes – oficialus pavadinimas „Šv. Mergelės ir kankinės Kotrynos seserų kongregacija“ (s. Leonė – Alma Šimėnaitė CSC – skapiškietė; be to, Kupiškyje dirba seserų kotryniečių: Genovaitė Daukaitė CSC, ), Apvaizdietes – oficialus pavadinimas Dievo Apvaizdos seserų kongregacija (trumpinys DP) – jų centriniai namai Panevėžyje. Gavus Telšių vyskupo augziliaro Lino Vodopjanovo OFM pritarimą konferencijai, kreiptasi į minėtų moterų vienuolijų vyresniasias, prašant įsijungti į renginį. Seserys mielai sutiko ir siūlė pranešimus, kuriuose būtų apžvelgta vienuolijos istorija.
Kreiptasi ir į vyrų vienuolijas: į jėzuitus (Lietuvos vyrų vienuolijų vyresniųjų konferencijos pirmininką, jėzuitų provincijolą t. Gintarą Vitkų SJ), pranciškonus (vyskupą Lina Vodopjanovą OFM, t. Severiną Arminą Holocherį OFM), į Kupiškio tretininkų (trečiojo pasaulietiškojo pranciškonų ordino) ilgametį dvasios vadą dr. kun. Gediminą Jankūną OFS, į bazilijonus – t. Pavlo (Petro Jachimecą) OSBM. Bazilijonai – tai Graikų apeigų katalikai (arba unitai). Vilniuje esantys Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino vienuoliai bei į Lietuvą atvykstantys vienuoliai bazilijonai – dažni svečiai Skapiškyje ir Kupiškyje, ne vienas jų yra skaitę paskaitas pedagogams, dalyvavę susitikimuose su mokiniais, įvairiose šventėse.
Gali kilti klausimas, kodėl nei vienas pranešimas neskirtas vienuoliams domininkonams, tokiems svarbiems šiame krašte. Kupiškio krašte buvo gerai žinomi vienuoliai domininkonai: Palėvenėje buvo įsikūrę domininkonai (bažnyčia ir dabar tituluojama Šv. Domininko vardu) dabar ten esantiems vienuolynui priklausiusiems pastatams reikalingas kuo skubesnis remontas; Skapiškyje irgi buvo domininkonų vienuolynas, vienuolyno bažnyčia, tapusi parapijine, nepakeitė pavadinimo ir dabar ji tituluojama domininkono Šv. Hiacinto (Jackaus) vardu. Skapiškyje prieš 360 metų vienuoliai domininkonai įkūrė mokyklą. Tad šiais mokslo metais, Skapiškio pagrindinei mokyklai švenčiant 360-metų jubiliejų vienuoliams domininkonams bus skirtas svarbiausus dėmesys.
Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų parapijos klebonas, dekanas kun. Mindaugas Kučinskas, be suteiktų patarimų, pažadėjo įsijungti į diskusijas ir įvertinti konferenciją bei jos svarbą.
Mokslinės konferencijos organizavimui vertingų patarimų sulaukta iš Šiaulių universiteteo rektoriaus prof. Donato Jurgaičio, ne vieną sykį dalyvavusio renginiuose Kupiškyje ir Skapiškyje, glaudžiai bendraujančio su vienuoliais bazilijonais (dar 2004 m. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Šiaulių universiteto ir Metropplyto Josyfo Veljamino Rutskio Filosofijos-teologijos studijų bazilijonų instuitutu Briuchovičiuose, netoli Lvovo).
Vytautas Knizikevičius, vienas organizacinės komisijos narių, tarėsi su giesmininkais, kad jie papuoštų šv. Mišių auką. Giedoti sutiko Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios Sumos choras (vadovas –vargonininkas Marijanas Remeikis).
Konferencija „Pašvęstojo gyvenimo metai: istorija, dabartis, perspektyvos“ bus pradėta Kupiškio vaikų darželio – lopšelio „Obelėlė“ pedagogų ansamblio „Dainija“ (vadovė Laima Vaidilienė) atliekamomis liaudiškomis dainomis.
Konferencijos metu bus išklausyti aštuoni pranešimai: „Vienuolijos Lietuvoje: istorinė apžvalga“ (dr. Aldona Vasiliauskienė), „Dievo Apvaizdos seserys: Nuo draugijos iki kongregacijos“ (s. Jūratė Marcinkevičiūtė DP), „Iš kartos – į kartą“ (s. Elija – Raminta Rudinskaitė CSC), „Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos charizmos ir misijos aktualumas šiandieniniame pasaulyje“ (s. Jolita Šarkaitė PAMI), „Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas 400 metų jubiliejaus išvakarėse“ (t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM), „Jėzuitų veiklos Lietuvoje svarbiausi akcentai“ (provincijolas kun. Gintaras Vitkus SJ), „Šv. Pranciškaus laikmetis ir šiandiena“ (t. Severinas Arminas Holocheris OFM) ir „Pranciškonų pasauliečių ordinas šiandieninėje Bažnyčios evangelizacijos misijoje“ (dr. kun. Gediminas Jankūnas OFS).
Su Vilniaus kraštu susiję šventieji vienuoliai
Be Lietuvos karalaičio šventojo Kazimiero, palaimintojo Jurgio Matulaičio MIC, šiuo metu devyniems lietuviams užvestų beatifikacijos bylų, žinotina, kad Vilniaus kraštas išsugdė ir kitų tautų šventųjų.
Minint Pašvęstojo gyvenimo metus verta prisiminti su Vilniaus kraštu susijusius šventuosius vienuolius. Tai: jėzuitas Šv. Andriejus Bobola, bazilijonas Šv. Juozapatas Kuncevičius, karmelitas Šv. Rapolas Kalinauskas, XIV a. gyvenę vienuoliai pranciškonai. Iš mums artimesnių laikų – Palaimintasis Bonifacy Žukovski, gyvenęs Baran Rapoje netoli Nemenčinės, Šv. Jonas Paulius II paskelbė jį palaimintuoju 1999 m. kartu su kitais 107 Antrojo pasaulinio karo metų kankiniais, Šv. Faustina Kovalska, Dievo Motinos Gailestingumo seserų kongregacijos vienuolė, patyrusi Dievo Gailestingumo regėjimus. Reikėtų taip pat paminėti ir tuos vienuolius ir vienuoles, kurių dorybių herojiškumas, nors Bažnyčios ir nebuvo oficialiai patvirtintas, tačiau kurie žmonių yra laikomi dievobaimingais: pranciškonas tėvas Kamil Velemanski (Kamil Wielemański) arba Angelų seserų kongregacijos vienuolės – sesuo Vanda Boniševska (Wanda Boniszewska) ir sesuo Helena Majevska (Helena Majewska), kurioms tarpukariu ir Antrojo pasaulinio karo metais buvo apsireiškęs Jėzus.
Būtina pastebėti, kad trūksta žinių apie Graikų apeigų katalikus – Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino narius, apie šį vienintelį ordiną, įkurtą Vilniuje. Todėl kalbant apie vienuolius bazilijonus, dera prisiminti jų vadovaujamas mokyklas, į kurias buvo kviečiami dirbti ir pasauliečiai. Šia tema unikalią medžiagą, remdamasis gausiais archyviniais šaltiniais, pateikė Lvovo nacionalinio Ivano Franko universiteto magistrantas, Stanislovas Vološenko. Pateiksime jauno mokslininko skaityto pranešimo Vilniuje, 2014 m. lapkričio 8–10 d. vykusioje konferencijoje „Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas: iš liaudies – liaudžiai“ tezes.
Mgsr. Stanislovas Vološenko „XIX a. pradžios vienuolių bazilijonų Voluinės Volodymyro pradinės mokyklos dėstytojai pasauliečiai“.
Unijinės bažnyčios intelektinis elitas buvo Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas, kurio vienuoliai užsiėmė dvasine, švietėjiška-auklėjamąja, moksline bei leidybine veikla. Ypatingo dėmesio nusipelnė Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino švietėjiška-auklėjamoji veikla, kurios nesuvokus negalima tinkamai įvertinti ordino reikšmės visuomenės gyvenime. Volodymyro bazilijonų kolegijos (collegium‘ai), 1803 m. pertvarkytos į apskrities valsčiaus mokyklas, darė akivaizdžią įtaką tautos švietimo raidai. Tyrimo objektas – dėstytojai pasauliečiai Volodymyro bazilijonų valsčiaus mokykloje. Chronologinės ribos apima XIX a. pirmąjį trečdalį.
Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas įkurtas 1617 m. Kijevo metropolito Josyfo Veljamino Rutskio. Naujos vienuolinės kongregacijos pagrindu paimtas Šv. Bazilijaus Didžiojo dvasingumas, Romos katalikų vienuolinių ordinų įstatymai ir Rytų Bažnyčios vienuolinio gyvenimo būdas.
Volodymyro bazilijonų kolegijos ištakos siekia laikus, gerokai ankstesnius iki Brastos Bažnytinės unijos. Iš pradžių ji buvo bažnytinė parapijinė mokykla, veikusi prie Kristaus Ėmimo į Dangų Katedros soboro. Šios mokyklos pirmasis ir pagrindinis uždavinys – rengti apsišvietusius bažnyčios tarnus. Kartu galėjo mokytis ir pasauliečių vaikai. Pirmąsyk ši mokykla dokumentuose minima 1586 m.
1690 m. Volodymyro valdytojas (1678–1695) Levas Šliubič-Zalenskij patikėjo mokyklos vadovavimą vienuoliams bazilijonams. Nuo to laiko mokymo įstaiga pradėta vadinti Kolegiumu. Čia buvo 4 klasės. Be kitų dalykų, reikėjo išeiti filosofijos kursą.
Po 1803–1804 metų Rusijos švietimo reformos pradinės mokyklos reorganizuotos ir įjungtos į bendrą liaudies švietimo sistemą.
Kijevo, Voluinės ir Podolės gubernijų pradinio mokymo įstaigos buvo priskirtos Vilniaus apygardos pradžios mokslų sričiai. Sudaryta centralizuota pakopinė sistema: Liaudies švietimo ministerija (kuruoja universitetą ir sritį); Vilniaus universitetas – gimnazija proteguoja ir kontroliuoja pavietų mokyklas, šios – parapijines. Tad nuo 1803 m. pradinio mokslo institucija Volodymyre tapo pavaldi Vilniaus universitetui ir pervadinta į pavieto mokyklą.
1830 m. vasarį choleros epidemijos metu mokykla buvo laikinai uždaryta. Deja, pasibaigus epidemijai, jos durys taip ir nebuvo atvertos, o mokykla 1831 m. likviduota. Likvidaciją lėmė caro valdžios susidorojimas su 1830–1831 m. sukilėliais.
Dauguma Volodymyro pavieto mokyklos dėstytojų XIX a. pirmajame trečdalyje buvo vienuoliai, būtent, 44 iš 57 mokytojų. Pasauliečiai pedagogai sudarė mažumą. Ilgų tyrinėjimų rezultatas – surasta ir išsiaiškinta informacija apie 12 asmenų-pedagogų, nepriklausiusių vienuolynui – Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui.
Reikia pažymėti, kad XVIII a. 7–9 dešimtmečiuose, Edukacinės komisijos metu, visą Volodymyro kolegiumo personalą sudarė vien vienuoliai. Tik XIX a. pradžioje dėl Rusijos imperijoje vykdomos švietimo reformos pradeda rastis ir pasauliečių mokytojų.
Daugiausia – vietinės kilmės, kurie XIX a. pirmajame trečdalyje priklausė Voluinės gubernijai. Kilmės aspektu, jie buvo arba dvarininkų, arba dvasininkų šeimų atstovai. Norint tapti parapijinės ar pavieto mokyklos dėstytoju-mokytoju, vadovaujantis naujuoju Rusijos imperijos teisynu, nebūtinai reikėjo baigti pavieto ar apygardos mokyklą. Tuometiniai Volodymyro pradinės mokyklos mokytojai dažnai įgydavo mokslo žinių ir gaudavo reikalingą išsilavinimą vietovėse, kurios buvo netoli jų gimtinių.
Volodymyro pavieto mokyklos pasauliečiai pedagogai buvo 24–45 metų amžiaus. Vidutinis jų darbo mokykloje stažas ne daugiau kaip penkeri metai.
Pasauliečiai mokytojai dažniausia dėstė humanitarinės krypties disciplinas. Rusų kalbos mokė P. Grabovskyj, I. Klymovyč ir S. Šumakevyč; vokiečių ir prancūzų kalbų – J. Gulnyckyj, V. Konarskyj, K. Miller, O. Narodoslavskyj ir F. Sarnyckyj. Tapybą dėstė I. Krulykovskyj ir A. Sajkovyč.
Remiantis XIX a. pirmojo trečdalio Volodymyro Bazilijonų pavieto mokyklos tyrimų duomenimis, išaiškintieji individualūs faktai apie pasauliečius pedagogus leidžia rekonstruoti kolektyvinį jų portretą.
Konferencijoje, skirtoje Pašvęstojo gyvenimo metams bus galima plačiau susipažinti su Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino istorija, ordino įkurto Lietuvoje, kuris 2017 metais minės savo sudėtingos istorijos 400 metų jubiliejų.
Konferencijos „Pašvęstojo gyvenimo metai: istorija, dabartis, perspektyvos“ užbaiga
Konferencija „Pašvęstojo gyvenimo metai: istorija, dabartis, perspektyvos“ bus užbaigta diskusijomis, konferencijos apibendrinimu ir rezoliucijos, skatinančios atkreipti dėmesį į dvasingumo ugdymą respublikos švietimo įstaigose, priėmimu
Pedagogai bei kultūros darbuotojai, iš anksto užsiregistravę, išklausę paskaitas, galės gauti kvalifikacijos kėlimo pažymėjimus.
Dera pastebėti, kad tai pirmas toks renginys, skirtas Pašvęstojo gyvenimo metams, kurį organizuota pasauliečiai, o tai sveikintinas ir itin sektinas pavyzdys.
Primintina, kad Pašvęstojo gyvenimo metų užbaigimo šventė vyks 2016 metais sausio 23 d. Kretingoje.
Straipsnyje naudotasi medžiaga ir iš „Katalikai.lt“.
Atgal
.jpg)
