VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Religija

06.17. Šventojo Bazilijaus Didžiojo ordinui – 400 metų

Dr. Aldona Vasiliauskienė

6.  T. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM: veikla Lietuvoje

1991 m. birželio 27 d. t. Pavlo Jachimecas OSBM , kaip jau minėta, buvo laikinai paskirtas  Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios klebonu, tačiau laikinas paskyrimas užsitęsė ketvirtį amžiaus.

Dirbant t. Pavlo Jachimecui OSBM Vilniuje įsitvirtino bazilijonų ordinas (2000 m. gruodžio 27 d. ordino atstovybė tapo Šv. Juozapato bazilijonų ordino Vilniaus vienuolynu), susikūrė Graikų apeigų katalikų parapija.

Kun. t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM (kairėje) įteikė padėką Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios klebonui Aušvydui Belickui

t. Pavlo Jachmecas OSBM Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio gimtinėje Madagaskare – prie gimtojo namo

t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM (dešinėje)– dažnas svečias Šiaulių universitete. Iš kairės: dr. Aldona Vasiliauskienė, Šiaulių universiteto rektorius  prof. Donatas Jurgaitis, Ukrainos Švenčiausiojo Išgelbėtojo provincijos protoigumenas mgr. t. Pantalejmonas (Mychailas Salamacha) OSBM ir t. Pavlo OSBM

Vilniaus Švč. Trejybės parapijiečiai su t. Pavlo lankėsi Skapiškyje. Susitikime su Skapiškio aktyviaisiais parapijiečiais giedamos tautinės giesmės. T. Pavlo nuo Rūpintojėlio kairėje pusėje

Sovietmečiu bažnyčia ir vienuolynas buvo labai nuniokoti. Tik neskaitlingos parapijos narių pastangomis ir aukomis pavyko suremontuoti zakristiją ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelės Marijos koplyčia, kur ilgą laiką buvo aukojamos šv. Mišios, kur jos ir dabar aukojamos šaltuoju metu.

2014 metais prasidėjo bažnyčios restauravimo darbai – stogo dangos restauracija, restauruotas bokštelio stogas.

T. Pavlo veikla Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų parapijoje

Švč. Trejybės bažnyčia, kaip minėta ankstesniuose straipsniuose,  priklauso Vilniaus arkivyskupijai, Vilniaus I dekanatui. Vilniaus arkivyskupijos atstovai neretai dalyvauja Švč. Trejybės bažnyčioje svarbių švenčių metu – ypač pagerbiant šv. Juozapatą – aukojamose šv. Mišiose, susitikimuose su parapijiečiais. Ne kartą su ukrainiečiais meldėsi vyskupas Juozas Tunaitis (1928 10 25–1954 09 12–1991 05 19–2012 06 01), arkivyskupas Gintaras Grušas, vyskupas Arūnas Poniškaitis, Apaštalinis Nuncijus bei kiti dvasininkai.

Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje vykdoma plati pastoracinė ir kultūrinė veikla (detaliau rašyta ankstesniuose šios rubrikos straipsniuose). T. Pavlo vadovaujami Švč. Trejybės bažnyčios parapijiečiai vyko į piligrimines keliones, aplankė Liurdą (Prancūzija), Fatimą (Portugalija), Ukrainos piligriminius centrus: Hošivą, Zarvanycą, Krylos, Černivcus, keliavo ir po Lietuvą: Šiluvą, Kryžių kalną. 2000-siais – jubiliejiniais krikščionybės metais – ukrainiečių tikinčiųjų bendruomenė ir vežė, ir nešė savo kryžių su bazilijonų ordino ženklu, kaip padėką Dievui, į Kryžių kalną ir 2000 m. rugsėjo 10 d. ten jį pastatė (kryžių Šiluvoje pašventino Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ). T. Pavlo graži iniciatyva sulaukė tąsos: 2004 m. lapkričio 13 d. Kryžių kalne pastatytas antras ukrainiečių kryžius – Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino konferencijoms atminti, o 2017 m. balandžio 20 d. – jau  trečias. T. Pavlo globojo ir pasauliečio Vitalijaus Sobolivskio 2008 m. organizuotą piligriminio Kryžiaus kelionę po Lietuvą – iš Ukrainos atvežtas ir ilgai ‚svečiavęsis“ Lenkijoje daugiau 400 kg sveriantis ąžuolinis kryžius, pabuvojo Vilniuje (Gailestingumo šventovėje, Arkikatedroje), Anykščiuose, Kaune, Šiauliuose, Kryžių kalne, Žagarėje ir čia iškeliavo į Latviją.

Be Vilniaus Rytų apeigų katalikų yra Jonavoje, Kaune, Klaipėdoje, Visagine, Elektrėnuose, Panevėžyje ir kituose miestuose. Daugelį metų (iki 2002 m.)  t. Pavlo Jachimecas OSBM kas mėnesį aptarnavo ukrainiečių tikinčiuosius ir Estijoje. Nesant Estijoje kunigo ir 2003 m. sausio 6–10 d. spiginant 30 laipsnių šalčiui, t. Pavlo OSBM atliko pastoracinę Kalėdinę kelionę po Estijos Respubliką. Šv. Mišias aukojo  Taline, Rakvere, Jihvi, Pilvoje, Saverne. Be to šventino butus, lankė ligonius namuose bei ligoninėse, teikė ir kitokią dvasinę pagalbą. Kartu keliavusi straipsnio autorė stebėjosi t. Pavlo pasiaukojimu sielovadai, kantrybe, gebėjimu ištverti ne tik nuovargį, bet ir ligą, Stebėjosi jo mokėjimu suburti vaikus ir suaugusius ne tik giedoti Kalėdines giesmes, bet ir deklamuoti, kiekvieną prakalbinti, paguosti ir gerai kiekvieną prisiminti, pakalbinti dėl prieš pusmetį girdėtų šeimos negandų – paguosti tikėjimo viltimi, prisiminti pasakotas džiaugsmo akimirkas, netgi vaikų vardus...

Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčia t. Pavlo OSBM rūpesčiu praturtėjo šv. Juozapato relikvijomis (2005, 2015), įspūdinga ikona. Klebonas labai troško dvasinio pakilimo parapijiečiams: kvietėsi žinomus vienuolius bazilijonus bei seseris vienuoles pravesti rekolekcijas, organizavo susitikimus su lietuviais dvasininkais – ne kartą pas ukrainiečius su parapijiečiais lankėsi Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kan. Stanislovas Krumpliauskas, o t. Pavlo buvo pakviestas į jubiliejinę kanauninko šventę Dusetose.

Ryšiai su Vilniaus Šv. Mikalojus parapija

T. Pavlo iniciatyva sustiprėjo ukrainiečių ir Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios tikinčiųjų bendrystė. Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų parapijiečiai dalyvavo Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje organizuotuose renginiuose, dažniausiai skirtuose ukrainiečiams: bendrai aukotos šv. Mišios, po jų bažnyčioje arba parapijos salėje t. Pavlo bei pasauliečiai  kalbėjo apie ukrainiečiams opias problemas. Vienintelėje Lietuvoje Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje paminėtas Ukrainos Graikų Katalikų Cerkvės (UGKC) išėjimo iš pogrindžio 25-metis, Kijevo Rusios Krikšto 1025-metis, Šv. Mikalojaus diena, šv. Juozapato palaikų perkėlimo į Vatikano Šventojo Petro baziliką 50-metis ir kiti svarbūs įvykiai.

Minint UGKC išėjimo iš pogrindžio 25-erius metus, Šv. Mikalojaus parapijos klebonui Aušvydui Belickui, t. Pavlo įteikė specialų padėkos raštą.

T. Pavlo kartu su ukrainiečiais meldėsi Dievo Gailestingumo šventovėje bei Aušros Vartų koplyčioje, kitose Lietuvos bažnyčioje (Šiaulių Šv. Jurgio, Bazilionų Šv. Bazilijaus Didžiojo, Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų, Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus), Kauno, Klaipėdos ir kitų Lietuvos miestų šventovėse). Visur t. Pavlo buvo ir tebėra laukiamas, gerbiamas ir mylimas – jo dėka Lietuvoje išsiplėtė žinios apie ukrainiečius, vienuolius Bazilijonus, Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną ir artėjantį 400-metų jubiliejų.

Marijos radijas – vienuolių bazilijonų garsinimo šaltinis.

Labai svarbi t. Pavlo veiklos kryptis – bendradarbiavimas su Marijos radiju. T. Pavlo ne tik pas kalbėjo Lietuvai per Marijos radiją, bet, glaudžiai bendraudamas su Marijos radijo Vilniaus studijos koordinatoriumi Liutauru Serapinu, garsino šv. Mišias, kvietė į Vilniaus radijo studiją atvykusius svečius ukrainiečius: iš Ukrainos (mgr. Martynas (Martynas-Borysas Chaburskis OSBM, t. Pantalejmonas (Mychailas Salamacha) OSBM , diakonas Maksymas (Mychailas Pišta) OSBM ir daugelis kiti), iš Romos (vyskupas Irinėjus (Ihoris Bilykas) OSBM), dvasininkai iš kitų šalių. Marijos radijo laidose iš ukrainiečių kalbos į lietuvių kalbą dažniausiai vertė Vasylis Kapkanas, daug  talkino ir dr. Aldona Vasiliauskienė.

Ne kartą per Marijos radiją tiesiogiai transliuotas iš Aušros Vartų koplyčios ukrainiečių ir lietuvių kalbomis kalbėtas Švč. Mergelės Marijos Rožinis ir šv. Mišios iš Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčios. Ypatingai daug melstasi sudėtingai sunkiomis Ukrainai dienomis: oranžinės revoliucijos metu, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą (Krymą, Donecko sritį). O 2013 m. lapkričio 10 d. transliuotos iškilmingos šv. Mišios, minint šv. Juozapato palaikų perkėlimo į Šv. Petro baziliką Vatikane 50 metį.  2014 m. sausio 5 d. šv. Mišios tapo įžangine malda, rengiantis Švč. Trejybės bažnyčios 500 metų jubiliejui. Visas šv. Mišias transliuotas iš Vilniaus Švč. Trejybės Graikų katalikų apeigų bažnyčios lietuviškai komentavo Vasylis Kapkanas.

Švč. Mergelės Marijos skulptūros iš Lietuvos – Ukrainoje

Vienuoliai bazilijonų prašymu t. Pavlo Jachimecas OSBM  savo transportu iš Lietuvos į Ukrainą (Červonogradą, Pidhircus, Bučiačį, Užkarpatę, Ulaškivcus, Krechivą ir kitas vietas) nuvežė per 10 žmogaus dydžio Švč. Mergelės Marijos statulų.

Mažesnių Švč. Mergelės Marijos statulų nuvežė daugiau nei 20 – jų pageidavo ir vienuolynuose, ir bažnyčiose, ir asmeniškai – tikintieji norėjo jas turėti savo namuose. Be to, kunigas iš Lietuvos į Ukrainą yra nuvežęs septynis iš plastiko bei betono pagamintus žmogaus dydžio kryžius su Nukryžiuotu Kristumi, Aušros Vartų paveikslų. Vėliau kun. t. Pavlo Jachimeco OSBM pavyzdžiu skulptūrų, kryžių bei paveikslų į Ukrainą yra nuvežę ir kiti dvasininkai bei pasauliečiai. 

Lietuviai Švč. Trejybės bažnyčioje

T. Pavlo Jachimecas OSBM, atlikdamas daug svarbių darbų savo entuziazmu ir asmenine charizma gebėdamas sudominti, uždegti ir patraukti visus, į parapijos veiklą įtraukė ir lietuvių:  paminėtini žurnalistai dr. Aldona Kačerauskienė, Alfredas Gusčius, Kazimieras ir Teresė Valiai ir Gediminas Zemlickas. Parapijos dažnais svečiais tapo Leonora Zapereckienė, Diana Varnaitė, Kazimieras Tamošiūnas, doc. dr. Irena Ramaneckienė ir daugelis kitų. Į Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčią Šv. Juozapato šventei ne kartą yra atvykę Bazilionų mokyklos kolektyvo atstovai (pedagogai ir mokiniai), po Mišių atlikę įdomią muzikinę programą.

Bendrystė su parapijiečiais.

T. Pavlo OSBM buvo aktyvus dalyvis Ukrainos ambasados bei Vilniaus ukrainiečių bendrijos (pirmininkė Natalija Šertvytienė) organizuotuose renginiuose.

Kiekvienas Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios  parapijietis gali pasakyti daug gražių žodžių, skirtų t. Pavlo (užrašyti atsiminimai sudarytų atskirą straipsnį), kunigas kiekvieną gebėjo pakalbinti, pasidomėti sveikata, neatsisakydavo padėti ligoje ar bėdoje. Be to, t. Pavlo telefono skambučiu primindavo parapijiečiams apie artėjančią šventę, pakviesdamas nepamiršti atvykti į šv. Mišias. Tad neatsitiktinai, per ketvirtį amžiaus T. Pavlo kiekvienam ukrainiečiui bei lietuviui tapo savu. Gal todėl tokie mieli ir laukiami buvo pasisėdėjimai zakristijoje sekmadieniais, ar kitomis šventėmis po šv. Mišių prie arbatos puodelio...

Per ketvirtį amžiaus Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje  bei vienuolyne atlikta daug svarbių darbų, organizuota ir dalyvauta vienuolikoje tarptautinių mokslinių praktinių konferencijų Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino istorijos ir šių laikų vienuolijos gyvenimo temomis.Prie visų darbų pridėta tvirta kunigo Pavlo ranka, jo sumanumas, gebėjimas pastebėti dvasinius ir buitinius trūkumus ir noras imti taisyti, remontuoti...  Parapijiečiai puikiai prisimena t. Pavlo Jachimecą OSBM, niekada neatsisakiusį besikreipiantiems pagalbos, bažnyčioje ir vienuolyne dirbusį visus statybai bei remontui reikalingus darbus – iš paskutiniųjų reikėjo taupyti tokias negausias lėšas – parapijiečiai žino, kad vienuolyne dažnai nebuvo ir ko valgyti. Prisimename nuo remonto darbų subraižytas kruvinais pirštais kunigo rankas ir geranorišką jo šypseną „Iki mirties užgis!“ Didelių t. Pavlo OSBM  pastangų dėka sovietmečiu nuniokota bažnyčia pamažu keitė ne tik fizinę išvaizdą, t. Pavlo buvo daug svarbiau, kad ji įsitvirtino kaip dvasinė institucija.

T. Pavlo OSBM iniciatyva organizuoti svečių iš Ukrainos susitikimai ne tik Vilniaus ukrainiečių bendrijoje, bet ir Šiauliuose (universitete, vyskupijos kurijoje), Bazilionuose (mokykloje, parapijoje), Kupiškyje, Skapiškyje, Utenos, Zarasų ir kitose Lietuvos vietose.  Tad žinios apie vienuolius Bazilijonus ir artėjantį Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino 400 metų jubiliejų t. Pavlo (Petro Jachimeco) OSBM rūpesčiu plačiai plito Lietuvoje.

 

Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo

 

Atgal