Religija
2023.08.26.PRISIMINTAS IR ĮAMŽINTAS GIMTINĖJE PUMPĖNUOSE ATMINIMAS
Dr. Aldona Vasiliauskienė
2023 m. liepos 20 d. Pumpėnuose iškilmingai pradėtas kun. Česlovo Kavaliausko (1923 07 20–1946 06 17–1997 02 20) šimtųjų gimimometinių minėjimas, kuris, reikia tikėtis, plačiai suskambės visoje Lietuvoje. Kunigas, Šventojo Rašto vertėjas, poetas, kovotojas dėl tikėjimo laisvės, politinis kalinys ir aistringas fizikas Česlovas Kavaliauskas, svarbus kiekvienam lietuviui. Genealios asmenybės pagerbimas neatsitiktinai pradėtas Pumpėnuose – jo gimtinėje.
Šventės organizatorius, moderatorius kun. dr. Gediminas Jankūnas OFS iškiliam kunigui sumąstė nuoseklią jubiliejinę programą, kurią sudarė kelios dalys: šv. Mišios Pumpėnų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje, protėvių kapų lankymas šventoriuje, paminklo atidengimas miestelio aikštėje, gimtojo namo aplankymas, konferencija ir agapė kultūros namuose.
Šv. Mišios Pumpėnų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje. Iš kairės: Karmėlavos Šv. Onos parapijos klebonas Virginijus Veprauskas, Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų mažosios bazilikos rektorius kun. dr. Gediminas JankūnasOFS, Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas ir Pumpėnų parapijos klebonas Domingo Avellaneda Cabanillas IVE
Šventoriuje, prie kun. Č. Kavaliausko protėvių kapo giminės istoriją pasakoja kraštotyrininkas Algimantas Stalilionis (kairėje). Toliau stovi kun. dr. Gediminas JankūnasOFS, Telšių vysk. Algirdas Jurevičius, Panevėžio vysk. Jonas Kauneckas, Rasa Buračaitė – Stukienė su tėveliu akademiku Antanus Buraču
Prie ką tik atidengto paminklo kalba skulptorius Jonas Gensevičius
Prie buvusio gimtinės namo kun. dr. Gediminas JankūnasOFS
Pirmoji stotelė – Pumpėnų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia, kun. Česlovo Kavaliausko krikšto vieta.Šv. Mišių aukai vadovavo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, koncelebravo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, Pumpėnų parapijos klebonas Domingo Avellaneda Cabanillas IVE, Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų mažosios bazilikos rektorius kun. dr. Gediminas JankūnasOFS ir Karmėlavos Šv. Onos parapijos klebonas Virginijus Veprauskas. Pamokslą pasakė vysk. Algirdas Jurevičius, giedojo Krekenavos bazilikos choras, vadovaujamas vargininko Manto Masioko.
Pamokslo metu vysk. A. Jurevičius komentavo skaitinį iš Išėjimo knygos apie Dievo vardą. Vyskupas akcentavo, kad nuolat veiksme ir judesyje esančio Dievo neįmanoma įrėminti jokiomis gramatinėmis formulėmis. Mozė suprato, kad stovi slėpinio akivaizdoje, kurio žmogus negeba aprėpti ir tinkamai įvardyti.
Pamokslininkas kalbėjo, kad kun. Česlovas Kavaliauskas, dar sovietmetyje pradėjo skelbti, kad Dievas nesileidžia įspraudžiamas į siauras logines schemas, ir kad Viešpats Jėzus veikia kitaip, negu iš jo tikisi aplinka. Dvasininkas pritaikė fizikinę netiesiškumo sąvoką ir kalbėjo apie netiesinį Kristų, netiesinę teologiją, iš kurios visuomet pareina staigmenos (kun. Česlovas Kavaliauskas labiau mėgo paradokso sąvoką).
Vysk. A. Jurevičius ragino tikinčiuosius: „Viešpats nesisvaido grėsmingais raginimais, bet švelniai kviečia visus ateiti pas Jį ir atrasti savo sieloms atgaivą. Kun. Česlovo paskatinti ir mes atraskime Kristų, kuris yra slėpinys, kurio vardas taip pat yra veiksmažodis „Ješua - Dievas gelbėja“, atraskime Viešpatį, kuris kiekvienai dienai mums yra paruošęs kokią nors staigmeną“.
Antroji šventinio rengino stotelė– taip įvardijo renginio dalis vedantis kun. dr. G. Jankūnas – šventorius. Čia kun. Česlovo Kavaliausko prosenelių ir senelių kapas, kurį ženklina akmeninis postamentas su įrašu ir kryžius. Kraštotyrininkas Algimantas Stalilionis, ištyrinėjęs kun. Č. Kavaliausko genealoginį medį, šventės dalyviams pateikė įdomių faktų. Pavyzdžiui, kad kun. Č. Kavaliausko giminėje būta ir prancūziško kraujo.Susirinkusieji kartu su Krekenavos bazilikos choristais sugiedojo “Viešpaties Angelą”.
Trečioji stotelė– miestelio aikštė ir parkas, kuriame stovėjo mėlyna medžiaga apgaubta skulptūra. Kalbėjo Pumpėnų bendruomenės pirmininkas Arminas Vareika ir skulptorius Jonas Gensevičius. Pumpėniškiainusprendė sukurti žymių žmonių alėją, pirmąją skulptūrą skirdami kun. Č. Kavaliauskui. Po skulptūra esančioje lentoje įrašas: “Česlovas Kavaliauskas – Lietuvos kunigas, politinis kalinys, teologas, poetas, Biblijos vertėjas, Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiaus kavalierius. Gimė 1923 m. liepos 20 d. Pumpėnuose, mirė 1997 m. vasario 20 d. Vievyje. 2023”. Atidengiant skulptūrą, kun. dr. G. Jankūnui paraginus, suskambo Lietuvos himnas.
Ketvirtoji stotelė- gimtasis kunigo namas, Pasvalio gatvėje, kurio nebėra, tačiau prie toje vietoje stovinčio seno namo pažymėto Nr. 16, kabo medinė lentelė, su įrašytu tekstu: “Teologo, Šv. Rašto vertėjo, poeto, politkalinio, kunigo Česlovo Kavaliausko (1923–1997) gimtinė”. Čia labai tiko supažindinti su kun. Č. Kavaliausko poezija.
Būdamas poetiškos sielos, kun. Č. Kavaliauskas yra sukūręs ir lyrikos šedevrų. 2000 m. išėjusiame poezijos rinkinyje „Pažadėtoji žemė“ vyrauja filosofinė lyrika, kalbama apie pasaulio vieningumą, Kūrėjo pėdsakus materialioje tikrovėje, troškimą pažinti Viešpatį. Knygoje yra ir vertimų.. Įvadinį žodį knygai parašė poetas Sigitas Geda. Pumpėnų kultūros centre vykusioje konferencijoje buvo papasakota įspūdinga poezijos knygos išleidimo istorija.
Keletą kunigo eilėraščių labai jautriai perskaitė dr. Jurgita Fedorinienė, o kun. dr. G. Jankūnas, pritariant susirinkusiems, atliko savo tėčio mėgstamą dainą“Graži, Tėvyne, mano”.
Penktoji stotelė- konferencija, kuri vyko Pumpėnų kultūros centre. Vedantysis kun. dr. G. Jankūnas į prezidiumą pakvietė Telšių vyskupą Algirdą Jurevičių, Panevėžio vyskupą emeritą Joną Kaunecką, kunigo Česlovo Kavaliausko sūnėną akademiką Antaną Buračą, dr. Jurgitą Fedorinienę, dailininką Vaidotą Žuką, prof. Rasą Čepaitienę, dr. Agnių Urbonavičių.
Vysk. A. Jurevičiui kalbėjo apie kun. Č. Kavaliausko atliktą Naujojo Testamento vertimą ir jo reikšmę bei svarbą Lietuvos katalikams.
Kun. Č. Kavaliauskas iš senosios graikų kalbos išvertė Naująjį Testamentą (1972 m. išleistas Bostone ir Meksike, pataisytas leidimas 1988 m. Vilniuje; iki 2003 m. Lietuvoje ir užsienyje išleisti 32 leidimai), patristikos kūrinių (Eusebijo Cezariečio Bažnyčios istorija sk. 1–7, 1993 m.). Iš lotynų kalbos išvertė kai kurias Senojo Testamento dalis (Giesmių giesmės knygą ir kitas) ir Romos mišiolo poetinius tekstus (1982 m., 1987 m.), iš anglų ir kitų kalbų – pasaulietinės poezijos kūrinių ar jų fragmentų.
Stebino kun. Č. Kavaliausko talentas kalboms. Savarankiškai studijuodamas moderniojo mokslo įvairius šaltinius, greta mokėtų 6−7 didžiųjų Europos kalbų, jis išmoko dar keletą, skaitė net 12−13 kalbų.
Teologijos mokslų daktarė, psichoterapijos konsultantė Jurgita Fedorinienė pristatė naujai pasirodžiusią knygą „Kunigo Česlovo Kavaliausko rašytinis palikimas“ (Kaišiadorys, 2023. 352 p.). Pirmajame knygos puslapyje įrašyta: “Knygą skiriu Dievo Garbei ir Brangiam Gyvenimo Mokytojui kunigui Česlovui Kavaliauskui”. Įvadiniame žodyje vienas iš knygos recenzentų kun. dr. Gediminas Jankūnas OFS rašo: “… knygos autorė ir sudarytoja įžanginėje dalyje skiria nemažai laiko ir pastangų parodyti kun. Č. Kavaliausko kūrybinį aktualumą. Čia randame ne tik su teologija, filosofija ir gamtamoksliu, bet ir jos pačios atradimus kuriant klinikinės sielovados teorinį modelį Lietuvoje. Nemažiau įdomios ir kun. Česlovo “netiesinės” teologijos sąsajos su dabartinio popiežiaus Pranciškaus pastoraciniais impulsais. Manau, kad ir kiti, susipažinę su kun. Č. Kavaliausko rašytiniu palikimu, atras sau ir savo ieškojimuose naudingų nuorodų ir sąsajų, vedančių link tikrosios tiesos, o kartu ir link Jėzaus Kristaus asmens”. Mokslininkė, knygos autorė renginio dalyvius supažindino su knygos turiniu, pasidalijo savo prisiminimais apie kun. Česlovą.
Kunigo Česlovo sūnėnas,akademikas Antanas Buračas prisiminė prasmingus susitikimus su kun. Česlovu ir jo domėjimąsi mokslo pasiekimais bei jų taikymu teologijoje.
Dailininkas žurnalistas Vaidotas Žukas pasakojo apie įsimintinus susitikimus ir „Mažosios studijos“ laidų ciklą – pokalbius su kun. Č. Kavaliausku.
Prof. Rasa Čepaitienė detalizavo kunigo kančios patirtį tremtyje. Kun. Č. Kavaliauskas 1950 m. gruodžio 29 d. buvo suimtas. Kalintas Norilsko ir Magadano lageriuose, dalyvavo 1953 m. Norilsko sukilime, sukūrė jo himną “Šiaurės vėtroje vyrai pakirdo”. 1956 m. kovo 29 d. kun. Č. Kavaliauskas paleistas su teisių grąžinimu, o gegužės 1 d. grįžo į Kaišiadoris.
Istorikas dr. Agnius Urbonavičius pasidalino prisiminimais iš savo susitikimų su kunigu. Česlovo Kavaliausko knygoje „Tarp fizikos ir teologijos: rinktiniai straipsniai ir pokalbiai“ (Vilnius. 1998), taip pat jam skirtuose leidiniuose „Priespaudos metais skleidęs tiesą“ (Vilnius. 2002) ir „Teologas. Jo siekiai ir ieškojimai“ (Vilnius. 2008) spausdinama Česlovo Kavaliausko bibliografija, sudaryta istoriko dr. Agniaus Urbanavičiaus.
Vysk. Jonas Kauneckas neturėjo galimybės iš arčiau pažinti kun. Česlovo, tačiau tarnaudamas Telšių kunigų seminarijoje dvasios tėvu klausydavosi jo pokalbių per radiją, kuriuos aptarinėdavo su seminaristais.
Konferencijos pabaigai kun. dr. G. Jankūnas kartu su dr. J. Fedorinieneparengė staigmeną: klausėme įrašo – gyvo kun. Česlovo Kavaliausko žodžio.
Po konferencijos visų dalyvių ir svečių laukė Pumpėnų bendruomenės ir kraštiečių suorganizuotos vaišės. Tęsėsi neformalus bendravimas ir kun. Česloviui Kavaliauskui svarbių temų aptarimas ir diskusija.
Iš Pumpėnų (Pasvalio r.) į Joniškį (Molėtų r.)
1978–1988 m. kun. Č. Kavaliauskas klebonavo Kaišiadorių vyskupijos Joniškio Šv. Apaštalo Jokūbo parapijoje. Tad Joniškio (Molėtų r.) Šv. Jokūbo bažnyčia 2023 m. liepos 30 d., minėdama titulinius Šv. Jokūbo atlaidus, kartu paminėjo ir buvusio klebono Česlovo Kavaliausko 100-ąsias gimimo metines.
Šv. Mišių aukai vadovavo Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, koncelebravo Joniškio parapijos klebonas kun. Darius Vėlyvis. Mišiose giedojo Lietuvos mokslų akademijos mišrus choras (vadovė Judita Taučaitė) ir Joniškio bažnyčios choras (vadovė Živilė Meilūnaitė).
Kunigo 100-čiui bei minint klebono tarnystės parapijoje 10 metų, atidengta rausvo granito atminimo lenta (autorius ir mecenatas Česlavas Kovaliūnas) su bareljefu (skulptorius Jonas Gencevičius).
Senojoje klebonijoje buvo parengta paroda (Virginija Kalinauskienė ir Rasa Kovaliūnienė) , kurioje eksponuoti kun. Č. Kavaliauską primenantys jo asmeniniai daiktai: rašomoji mašinėlė, rožančius, akinių dėklas, tranzistorius… O parapijietė Henrika Kiškauskienė išsaugojo ir atnešė Č. Kavaliausko bažnytinius rūbus.
Joniškietis Tadas Kalabuckas sumeistravo lygiai tokį patį suoliuką, koks stovėjo prie klebonijos pastato Č. Kavaliausko laikais, o ant suolelio užrašė: „Kunigo Česlovo Kavaliausko suoliukas“.
Kun. Č. Kavaliausko vardo garsinimas
2008 m., minint Česlovo Kavaliausko 85-metį, išleista akademiko Antano Buračo sudaryta knyga „Teologas. Jo siekiai ir ieškojimai“. Knygoje trys dalys: „Iš Č. Kavaliausko rankraščių“ (skelbiamos teologinės studijos apie bažnyčios ir teologijos Atgimimą); „Susirašinėjimai dėl šv. Rašto vertimo“, (Č. Kavaliausko 1965−1979 m. korespondencija su šv. Rašto redaktoriumi, kunigu Vaclovu Aliuliu MIC, teologu prof. Antanu Liuima SJ ir kt.); „Atsiminimai apie Teologą“ (,jo mokinės, tada dar teologijos bakalaurės Jurgitos Fedorinienės surinkta medžiaga; Kaišiadorių vyskupo generalvikaro kun. dr. Algirdo Jurevičiaus pamokslas, Č. Kavaliausko sesers Kotrynos Valentienės, aktoriaus ir režisieriaus Valentino Masalskio, rašytojo Kazio Sajos, kunigo Romualdo Šalčiūno ir dar kelių pažinojusių Č. Kavaliauską žmonių atsiminimai, bibliografia).
2023 m. Telšių vyskupijos kronikoje, Telšių vyskupijos kurijos informacija Kronikos skiltyje patalpino platų straipsnį “Kunigas pradėjo Pumpėnų alėją”.
Kaišiadorių viešoji biblioteka yra parengusi virtualią parodą (su ja galima susipažinti internete), skirtą kun. Česlovo Kavaliausko 25-osioms mirties metinėms ir Šventojo Rašto vertimo 50-osioms metinėms paminėti.
Alkas.lt išspausdino Viktorijos Kazlienės straipsnį “Skubėkime daryti gera. Apie kun. Č. Kavaliausko atminimą Joniškyje”.
Išsamus straipsnis apie kun. Č. Kavaliauską patalpintas Vilniaus apskrities Kraštotyros internetiniame puslapyje “Vilnijos vartai”: čia ir plati kunigo biografija, ir kunigo vardą įamžinantys rašytiniai bei meniniai paminklai, jo veiklos įvertinimas.
Reikia tikėtis, kad iškilmingai pradėti renginiai, pagerbiant neeilinę asmenybę kun. Česlovą Kavaliauską bus organizuojami ir kitose parapijose – dvasininkas tiek daug davęs tikintiesiems bus tinkamai pagerbtas.
Nuotraukos dr. Aldonos Vasiliauskienės
Atgal
.jpg)
