VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Religija

06 04. Dvasinga šventė Suvalkijoje

Dr. Aldona Vasiliauskienė

2013 m. gegužės 31-ąją nedideliame Suvalkijos miestelyje Jūrėje paminėtas Dievo Gailestingumo koplyčios penkmetis.

2008 m. gegužės 31 d. – Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo dieną, pašventinta ketvirtoji Lietuvoje Dievo Gailestingumo titulą turinti šventovė – tai Dievo namai Jūrėje. Koplyčia pastatyta per gana trumpą laiką.

Koplyčios Jūrėje statyba

1937 m. Kazlų (taip tuomet vadintas oficialiai, trumpinimo sumetimais  Kazlų Rūdos administracinis vienetas) valsčiaus tarybos posėdyje nutarta buvusios turgavietės aikštėje, skirti  35 arų žemės bažnyčios statybai. Pradėtos kaupti statybinės medžiagos, dėja, prasidėjo okupacijos ir visi darbai buvo nutraukti. 1970 m. jūriečiai, norėdami apsaugoti bažnyčiai skirtą vietą nuo užstatymo įvairiais pastatais, miestelio aikštėje įveisė pušynėlį.

Atgavus Nepriklausomybę, atgaivinta  Šventovės Jūrėje statybos idėja. Jūrietis, doc. dr. Juozas Banionis, po ilgų kruopščių paieškų archyvuose pagaliau 2000 m. surado statybai išskirto žemės sklypo dokumentus.

Tuometinis Kazlų Rūdos Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonas Tadas Vallianas (Tadeus Vallian), padedant savivaldybės tarybai ir ypatingai savivaldybės metui Valdui Kazlui, 2001 metais atgavo ankstesnį žemės sklypą.

Šv. Mišias Jūrės Dievo Gailestingumo koplyčioje koncelebruoja  Vilkaviškio vyskupo generalvikaras mons. teol. lic. Gintautas Kuliešius (priekyje). Už jo meldžiasi kunigai iš kairės: Kazlų Rūdos Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonas teol. lic. Renatas Janušauskas, šios parapijos altarista kun. Ignas Plioraitis, Bagotosios Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas Juozas Fakėjevas ir kun. Kęstutis Vosylius

Miestelio katalikų iniciatyva (pagrindiniai iniciatoriai doc. dr. Juozas Banionis ir mokytoja  Ona Stankevičienė) dar 2002 m. suburta 11 asmenų Iniciatyvinė darbo grupė, patvirtinta parapijos klebono Tado Valliano ieškojo lėšų ne tik projekto parengimui, bet ir koplyčios statybai.

Buvo parengtas detalusis planas (15000 m2 sklypui suformuoti parko ir koplyčios statybai Jūrės miestelyje), kurį  2003 m. vasario 26 d. posėdyje Kazlų Rūdos savivaldybės taryba patvirtino.

2004 m. spalio 11 d. Vilkaviškio vyskupijos kurijos raštu  Nr. 304 Kazlų Rūdos savivaldybei suteikiamas leidimas Kazlų Rūdos parapijai priklausančioje Jūrėje statyti koplyčią. Leidimą pasirašė Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila ir tuometinis vyskupo generalvikaras teol. dr. kun. Arūnas Poniškaitis.

Kun. Ignas Plioraitis Šventovės kūrimą pasiūlė pradėti nuo kryžiaus. Mokytojos Onos Stankevičienės rūpesčiu, jūriečių Juozo Neverausko (paaukojo medienos), Valento Ulevičiaus, Algirdo Jurkonio, Kastyčio Pikūno, Juozo Stankevičiaus ir kitų pagalbos dėka 2004 m. lapkričio 6 d.  klebono T. Valliano buvo pašventintas pastatytas kryžius (dailininkas Vytas Aputis). O 2005 m. liepos 15 d. Jūrėje iškilmingai pašventinti būsimosios Dievo Gailestingumo koplyčios pamatai.

Statybą lydėjo Dievo malonė ir stebuklai: Dievo Gailestingumo koplyčios Jūrėje sienos iškilo per neįtikėtinai trumpą laiką. Darbai pradėti nesukaupus didžiulio, panašiems projektams būtino kapitalo, statybinių medžiagų. Tačiau su Dievo pagalba jie vyko spėriai – medžiagų nepritrūko. Medieną suaukojo vietos gyventojai, turintys nuosavo miško, ypač gausi girininko Juozo Neverausko parama; pinigų skyrė bendrovės „Girių bizonas“ (5000 Lt), „Ginalas“ (2500 Lt), 3 000 Lt skyrė akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. Koplyčios stogo dangai lėšas paaukojo  akcinė bendrovė „Kazlų Rūdos Metalas“.

Dievo Gailestingumo šventovei mecenatų pagalba įgytas varpas, elektriniai vargonai, nutapyta Dievo Gailestingumo paveikslo kopija, nupiešta Švč. M. Marijos paveikslo, esančio Marijampolės Mažojoje Bazilikoje, kopija, išdrožtas kryžius altoriui, įgytos Kryžiaus kelio stotys, centrinius langus papuošė vitražai.

Apie šventovės Jūrėje statybą nemaža rašyta Lietuvos bei išeivijos periodikoje. Plačiau apie tai galima skaityti „Lietuvos Aidas“ („Ar iškils šventovė Jūrėje“ – 2005. Vasario 4. Nr. 29. P. 5; „Dievo Gailestingumo koplyčios statyba Jūrėje“ – 2006. Sausio 31. Nr. 25. P. 7; „Jūrė: prieš metus pašventintas Dievo Gailestingumo koplyčios pamatinis akmuo“ – 2006. Liepos 18. Nr. 161. P. 1, 5).

Penkerių metų šventovės Jūrėje jubiliejus

2013 m. gegužės 31 d. – Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo dieną – Jūrės tikintieji šventė gražų mažytį jubiliejų – prieš penkerius metus šią, Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo dieną buvo pašventinta Dievo Gailestingumo koplyčia – nedidelė, jauki, medinė bažnytėlė Jūrėje.

Jubiliejinei šv. Mišių aukai vadovavo Vilkaviškio vyskupo generalvikaras mons. teol. lic. Gintautas Kuliešius. Kartu meldėsi Kazlų Rūdos Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonas teol. lic. Renatas Janušauskas ir šios parapijos altarista kun. Ignas Plioraitis, Bagotosios Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas Juozas Fakėjevas ir kun. Kęstutis Vosylius. Prie altoriaus meldėsi ir Kauno kunigų seminarijos V k. klierikas Linas Baniulaitis.

Jūrės Dievo Gailestingumo koplyčioje prieš šv. Mišias. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo

Kun. I. Plioraitis pamokslo metu pasidžiaugė gražia švente Jūrės miestelio tikintiesiems ir svečiams. Kalbėjo, kad greitas šventovės pastatymas liudija visos bendruomenės pasiaukojimą ir meilę Dievui. O statyba prasidėjo nuo ir dabar šventorių puošiančio kryžiaus, kuris ir kvietė šventovės statybai. „Šiandien Marijos apsilankymo šventė, kurią pirmieji pradėjo švęsti pranciškonai: vyresnysis Bonaventūra jau 1263 metais įsakė ją švęsti visuose vienuolynuose. O po šimtmečio popiežius Urbonas VI šią šventę paskelbė visiems“ – kalbėjo pamokslininkas. Kun. I. Plioraitis pažymėjo, kad apie Marijos Apsilankymo šventę reikėtų pradėti kalbėti nuo arkangelo Gabrieliaus apsilankymo. Ano meto garbingi žydai laukė mesijo – gelbėtojo, kuris ateis per nekaltą mergelę. Nors Marija tai ir žinojo, tačiau arkangelo žodžiai ją stulbino, o jai ištarus „taip“ – siela tapo kupina Dievo malonės, todėl Marija veržėsi šia malone pasidalinti su giminaite Elžbieta. Kelias buvo ilgas ir sunkus: nuo Jeruzalės iki Zacharijo namų apie 150 km. Elžbieta garbino atėjusią Mariją ir vadino ją Palaimintąja, o Marija užgiedojo Dievo šlovinimą „Magnificat“. Ir šiandien mes, Marijos vaikai, šventu jos pavyzdžiu kalbame „Magnificat“. Tai vienintelis kūrinys, kurį sukūrė Marija. Tikriau jį sukūrė Jėzus, kalbėdamas Marijos lūpomis. Tai aukščiausia garbinimo auka, nuolankiausias ir pilnas dėkingumo himnas... Apsilankymas, kaip kalbėjo pamokslininkas, simbolizuoja monstranciją su Švč. Sakramentu, kad ir mes visada spinduliuotume Dievo ir Marijos meile. Paskatinti Švč. Mergelės Marijos, šventosios Dvasios įkvėpti geros valios Jūrės tikintieji ir pastatė šią šventovę, kad Dievas laimintų jų gyvenimą

Kun. I. Plioraitis ragino nebūti apsileidusiais, tarnauti Viešpačiui, būti kantriems suspaudime, ištikimiems maldoje, klusniems šventajai Dvasiai ir kartu su Švč. Mergele Marija per amžių amžius šlovinti Dievą.

Po šv. Mišių renginio organizatorė Žaneta Štreinikytė – Mockeliūnienė visos bendruomenės vardu pasveikino kunigus. Ypatingai padėkojo kunigams I. Plioraičiui ir K. Vosyliui, pabrėždama, kad kun. Kęstutis gebėjo suburti parapiją.

Kazlų Rūdos vicemerė Ramutė Vinikienė sveikino visus susirinkusius į šventovę pagarbinti Švč. Mergelės Marijos, perduodama nuoširdžius rajono mero, savivaldybės tarybos narių ir administracijos sveikinimus. Parapijiečiams įteikdama knygą „Vilkaviškio vyskupijos bažnyčios“, pakvietė apsilankyti savos vyskupijos bažnyčiose.

Ž. Mockeliūnienė dėkojo bažnyčios statybos Iniciatyvinei grupei, nes kiekvienas jos narys dirbo negailėdamas laiko, jėgų bei finansų. O gėles bendruomenės vardu įteikė mokytojai Onai Stankevičienei – atkakliausiai, atsakomingiausiai, turinčiai šiltą širdį šios grupės narei.

LEU istorikas jūrietis doc. dr. Juozas Banionis, kaip jau minėta, gebėjęs archyvuose rasti tuometinio Kazlų Rūdos valsčiaus 1937 m. nutarimą, išskirti Jūrėj, buvusios turgavietės vietoj, sklypą bažnyčios statybai bei tęsiant šio sumanymo įgyvendinimą, rūpintis tolimesniais statybos reikalais, pasitaręs su mokytoja Ona Stankevičiene įkūrė Iniciatyvinę grupę. Mokslininkas kalbėjo apie nepaprastą dieną prieš penkerius metus, kada išsipildė Jūrės tikinčiųjų svajonė – turėti savo šventovę.

Istorikas priminė vyskupo Rimanto Norvilo žodžius, kad Kazlų Rūda – tai kaip motininė bažnyčia, o Jūrė – jos dukterinė bažnyčia. Priminė, kad po dviejų metų Jūrė minės 100 metų jubiliejų nuo miestelio kūrimosi pradžios, kad šventoriuje yra akmuo žymintis 1937 metus, kada buvo paskirtas sklypas bažnyčiai, tad bažnyčios istorija skaičiuoja jau 75-erius sudėtingus ir skausmingus metus ir tuo pačiu, galima teigti, ilgą jos statybos laiką...

Doc. dr. J. Banionis priminė, kad 11 asmenų Iniciatyvinė grupė stengėsi ne sau, o būsimom kartom – tą liudija ir šis penkerių metų jubiliejus: šv. Mišiose gražiai giedojo jaunimo chorelis, vadovaujamas Mildos Ulevičiūtės, tad bus švenčiamas ir 25-erių, ir kiti jubiliejai... Mokslininkas kalbėjo, kad mokytoja Ona Stankevičienė – viena aktyviausių Iniciatyvinės grupės narių, o jos namai buvo tapę tikru šios grupės štabu, tad Iniciatyvinės grupės vardu mokytojai įteikė Švč. Mergelės Marijos paveikslą.

Istorikė dr. Aldona Vasiliauskienė, nemaža rašiusi spaudoje apie šventovės Jūrėje statybą, dalyvavusi ne viename čia vykusiame renginyje, priminė šių, popiežiaus Benedikto XVI paskelbtų Tikėjimo metų keletą jubiliejų, kalbėjo ir apie Vilkaviškio vyskupą – koadjutorių Mečislovą Reinį, kuris, jeigu prieškaryje būtų pastatyta bažnyčia Jūrėje, galėjo ją ir pašventinti. Tačiau jis 1940 m. pakeltas arkivyskupu, buvo iškeltas į Vilnių, o pokaryje sovietų suimtas. Dievo tarnas arkivyskupas M. Reinys prieš 60 metų mirė Vladimiro centrale. Kalbėta apie jo vardo įamžinimą Vladimire, apie pirmąją piligrimystę M. Reinio keliais, kurią atliko Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės katalikų parapijos tikintieji su kunigu Sergiejumi Zujevu. Dr. A. Vasiliauskienė kunigams įteikė lankstinukus skirtus Dievo tarnui M. Reiniui ir Dievo tarnaitei Barborai Žagarietei, o kun. Ignui Plioraičiui perdavė ir dr. kun. Kazimiero Ambraso SJ jam dovanotas knygas.

Buvo paminėtos ir kitos sukaktys, į kurias labai gražiai ir prasmingai įsilieja garbių žmonių jūriečių iniciatyva statytos bažnytėlės jubiliejus.

Šventę pakylėjo Kazlų Rūdos pučiamųjų orkestro sakralinės muzikos grupės, vadovaujamos Rimo Gelgotos, atliekamos giesmės.

Po šv. Mišių Jūrės bendruomenės pirmininkės Birutės Stanaitienės raginami, parapijiečiai ir svečiai Kultūros namų salėje bendravo prie suneštinių vaišių stalo.

Atgal