Sveikata
06 23. Gydytojai vis aktyviau reiškiasi kūryboje
Vinco Kudirkos publicistinio blaivybės konkurso laureatas Juozas Elekšis
Praėjusiais metais Vilniuje, Šlapelių muziejuje buvo organizuota žinomų gydytojų kūrybos popietė. Joje eksponuoti jų paveikslai, meninės fotografijos deklamuoti eilėraščiai, pristatytos išleistos knygos. Neseniai Medicinos bibliotekoje susirinkę kūrybingi gydytojai - poetai, eseistai, prozininkai savo renginį įvardijo mįslingai: „Kad siela pražįstų“. Juos čia sukvietė Medicinos biblioteka ir Vinco Kudirkos medikų literatų draugija.
Algimantas Jasulaitis vis rasdavo progą ką nors padeklamuoti
Poeziją mėgstantys ir ją kuriantys gydytojai jau senokai turi savo organizaciją. Tiesa, ji ne visada buvo ypatingai aktyvi, bet gydytojų kurianti plunksna niekada nebuvo padėta. Jie rašė ne vien, kaip sakoma stalčiui. Kai kurių knygos ir eilėraščiai tapo gerai žinomi, dalis eilėraščių virto dainomis. Kad gydytojai domisi ir kitų kūrėjų darbais, įsitikinu pavartęs Facebook puslapius. Ten paskelbtas mano dainas dažnai pakomentuoja ir gydytojai. Medikų literatų 1991 m įkurta draugija gerai žinoma ir „Gydytojų žinių“ skaitytojams. Jos prezidentas, doc. Algimantas Jasulaitis yra buvęs mūsų laikraščio vyr. redaktoriumi.
Šį kartą gydytojai iš visos Lietuvos susirinko ne tik paskaityti savo eilių, bet prisiminti Anapilin išėjusių žymių savo kolegų: Eduardo Selelionio, Jokūbo Skliutausko, Filomenos Taunytės. Susirinko čia jau gerai žinomi kūrėjai – Algimantas Jasulaitis, Laisvūnė Petkevičienė, Jūratė Sučylaitė, Rita Lunskienė, Dalia Miliukaitė - Buragienė, Jonas Tertelis, Eglė Sakalauskaitė, Rima Petrilevičienė. Susirinkusius pasitiko visada maloni Regina Vaišvilienė, o kanklėmis pasveikino jaunoji Ugnė Makutėnaitė.
Jono Tertelio eilės buvo solidžios, daktariškai rimtos
Eduardas Selelionis Anapilin išėjo 1993 m, bet jo kūryba gyva iki šiol. Kaip ją pamirši, jei daina „Švelnumas“ ją vis primena maestro Virgilijus Noreika. O jo žodžiams sukurtų dainų yra visas pluoštas. Poetas daug rašė vaikams. Vien tų knygelių pavadinimai pasako, kam jos skirtos: „Tadas – mandagiųjų vadas“, „Mes vyrai pipirai“ ir t. t. Vien tai, kad gydytojui patikėtos žurnalo „Sveikatos apsauga“ vyr. redaktoriaus pareigos, daug ką pasako. Jo kolega Jokūbas Skliutauskas buvo ypatingai produktyvus kūrėjas. Jis ir poetas, ir prozininkas, dramaturgas, ir eseistas. Jam taip pat teko pasidarbuoti ir spaudoje, net „Literatūros ir meno“ redakcijoje. Su Filomena Taunyte atsisveikinome visai neseniai – 2013 m. Ji daug rašė spaudoje. Jos straipsniai buvo labai mėgiami redakcijose ir skaitytojų. Atrodo ji atsiliko nuo kolegų knygų skaičiumi – išleistos „tik“ aštuonios.
Nors Draugijoje dar neseniai, Rima Petrilevičienė įspūdingai skaitė savo eiles
Bet kokios tai knygos – ne tik apimtimi prilygstančios monografijom, bet ir turiniu, netradiciniais pasiūlymais, todėl jos grobstyte grobstytos. Gydytoja labai svajojo už savo kūrybą gauti Kudirkos premiją. Deja tai sprendę kolegos žurnalistai buvo kitokios nuomonės. Dabar, prabėgus metams, galima tik konstatuoti, kad ją gavusiųjų kūryba dabar mažiau žinoma, nei Filomenos palikimas. Kalbėtojų nuomone, Filomenai Taunytei, kol kas, tolygios pamainos nėra. Didelį įspūdį visiems paliko ir apie įžymiąją daktarę pademonstruotas filmukas. Nėra galimybės apžvelgti visų dalyvavusių kūrybą, bet neįmanoma apeiti Dalios Miliukaitės – Buragienės kūrybinio turto. Išleistos net 22 knygos.
Dalia Miliukaitei – Buragienei tai ne pirmas Laureato vardas
Tiesa, kai kurios kartu su vyru Vladu, bet pažiūrėjus per kokį laikotarpį tai padaryta, jos produktyvumą galima lyginti tik su Filomenos Taunytės darbštumu. Beje, gydytoja Dalia tapo šių metų medikų poezijos pavasario Laureate. Tai nulėmė jos knyga ir kompaktinis diskas akliesiems „Čiulba volungėlė“. Diplomą renginio metu jai įteikė Draugijos prezidentas doc. Algimantas Jasiulaitis. Labai įdomūs buvo kūrėjų artimųjų prisiminimai. Skliutausko sesutė dailininkė Adasa Skliutauskaitė papasakojo, kad sudėtingo charakterio brolis savo šeimos nesukūrė. Jam, kaip daugeliui žemo ūgio vyrų labai patikdavo aukštaūgės.
Vladas Buragas buvo kaip saviškis – daugelis gydytojų yra Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos nariai
Vieną net, artimųjų siaubui norėjo vesti, bet taip ir liko vienas, bet ne vienišas, nes labai rūpinosi artimųjų vaikais. Ji patikslino net kai kurią Rašytojų sąjungos paskelbtą informaciją. Ten, kaip pirmasis poeto kūrinys įvardintas straipsnis, iš tiesų yra jo tėvo plunksnos produktas, nes būsimasis poetas tuo metu dar buvo paauglys. Filomenos Taunytės dukra Diana Kristina Paškonytė papasakojusi keletą linksmų atsitikimų iš kelionių su mamyte, visus nustebino tuo, kad rašytoja po skyrybų faktiškai visą amžių gyveno ne sava pavarde, nes taip ir neprisirengė išsiimti kito paso.
Renginio šeimininkė Regina Vaišvilienė ir Adasa Skliutauskaitė prie stendų turėjo apie ką padiskutuoti
Net dukra tai sužinojo tik motinai mirus. Susitikimą labai paįvairino emocingi aktorės, doc. Virginijos Kochanskytės padeklamuoti intarpai. Už tai ji taip pat pamaloninta Draugijos Padėkos raštu. Prisiminimų buvo tiek daug ir įvairių, kad savos kūrybos deklamavimui laiko buvo jau nedaug.Gydytojai paskaitė tik po viena kitą trumpą posmelį iš savos kūrybos aruodų. Ypatingai raiškiai skaitė doc. Laisvūnė Petkevičienė. Apie jos organizuotus poezijos vakarus jau teko rašyti porą kartų.
Atgal
.jpg)
