VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Sveikata

07.01. Lietuvoje daugėja sportuojančių žmonių

64 proc. šiemet pavasarį apklaustų Lietuvos gyventojų teigė bent retkarčiais sportuojantys ar besimankštinantys. Palyginti su 2017 m. duomenimis, sportuojančių ar besimankštinančių gyventojų padaugėjo 4 proc. (nuo 60 proc. iki 64 proc.). Tai paaiškėjo iš Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo tyrimo, kurį kovo–gegužės mėn. atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.

Apskritai ir sportuoja, mankštinasi, ir kita aktyvia fizine veikla dažniau užsiima jauni vaikinai ir vyrai (15–26 m.), įgiję aukštąjį išsilavinimą, daugiau nei vidutinį darbo užmokestį gaunantys didmiesčių gyventojai.

Trečdalis (34 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, jog nesportuoja niekada. Nesportuojančiųjų ar nesimankštinančiųjų dalis, palyginti su 2017 m., sumažėjo 5 proc. (nuo 39 proc. iki 34 proc.).

42 proc. apklaustųjų nurodė sportuojantys ar darantys mankštą dažnai, t. y. bent kartą per savaitę. 9 proc. Lietuvos žmonių sportuoja 5 kartus per savaitę ar net dažniau. Lyginant sportavimo ar mankštinimosi dažnumą su 2017 m. atlikto tyrimo rezultatais, padaugėjo bent kartą per savaitę sportuojančių žmonių – nuo 39 proc. iki 42 proc.

Dauguma (85 proc.) respondentų nurodė užsiimantys kita fizine veikla, pvz., važiuoja dviračiu, dirba sode, kieme, daug vaikšto ir pan. Dauguma (61 proc.) apklaustųjų aktyvia fizine veikla užsiima dažnai, t. y. bent kartą per savaitę. 19 proc. tai daro 5 kartus per savaitę ir dažniau, o 26 proc. žmonių – vieną ar du kartus per savaitę. Retai aktyvia fizine veikla užsiima ketvirtadalis (24 proc.) apklaustųjų. Tik 14 proc. gyventojų tokia fizine veikla išvis neužsiima.

Apskritai dažniau aktyvia fizine veikla užsiima aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai.

Lyginant su 2017 m. tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojų, užsiimančių aktyvia fizine veikla 3–4 kartus per savaitę, padaugėjo nuo 13 proc. iki 16 proc.

Sportuoja ar mankštinasi ir dar užsiima kita aktyvia fizine veikla 6 iš 10 (61 proc.) Lietuvos gyventojų. 24 proc. užsiima tik aktyvia fizine veikla, bet nesportuoja. 3 proc. – tik sportuoja. 12 proc. nei sportuoja, nei užsiima aktyvia fizine veikla.

Per tyrimą buvo apklausti 3019 Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 75 metų amžiaus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija didelį dėmesį skiria fiziniam aktyvumui skatinti. Šiemet priimtame naujame Sporto įstatyme įtvirtintas nuoseklus finansavimo augimas bendruomenių fizinio aktyvumo, sveikatinimo projektams: planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, sporto projektams įgyvendinti 2019 metais skiriami 2 proc. praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, 2020 metais – 2,5, dar po metų – 3.

Sporto rėmimo fondas šiemet sulaukė rekordinio skaičiaus – iš viso net 1383 paraiškų sporto veikloms organizuoti, iš jų fizinio aktyvumo skatinimo projektams – 445. Projektams finansuoti 2019 m. skiriama 13,2 mln. Eur.

Didinamas kūno kultūros pamokų skaičius. Švietimo, mokslo ir sporto ministrui Algirdui Monkevičiui patvirtinus ateinančių dviejų mokslo metų bendruosius ugdymo planus, kūno kultūrai skiriamos 3 privalomos pamokos vietoj buvusių 2, jas numatyta įvesti palaipsniui: pradedant nuo 6 klasės, kitoms klasėms kasmet bus pridedama po 1 pamoką.

Birželį švietimo, mokslo ir sporto ministro ir sveikatos apsaugos ministro bendru įsakymu patvirtintame naujos redakcijos Mokyklų pripažinimo sveikatą stiprinančiomis mokyklomis ir aktyviomis mokyklomis tvarkos apraše mokykloms sudaroma daugiau sąlygų aktyviau diegti fizinio aktyvumo veiklas. Pvz., mokykla, kuri pasitvirtina „aktyvios mokyklos“ statusą, gali ieškoti ir pasiūlyti įvairių formų aktyvių užsiėmimų ne tik po pamokų, bet ir prieš pamokas ar per pamokas, gali išskirtinį dėmesį sutelkti į fizinio ugdymo pamokų kokybę, taikyti modernius ir mokiniams patrauklius ugdymo metodus, plėsti judėjimo būrelių pasiūlą ir kt.

Atgal