VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Sveikata

03.04. Pavasarį didesnė tikimybė susirgti mažakraujyste

 Pavasarį mažakraujystė žmonėms nustatoma dažniau nei kitais metų laikais. Liga gali atsirasti tiems, kas mažai buvo gryname ore, nevartojo papildomų polivitaminų ir neretai buvo kamuojami peršalimo ligų. Anemija taip pat pasireiškia dėl nesubalansuotos mitybos, ypač – šviežių vaisių, daržovių stokos.

Pagrindiniai požymiai, liudijantys mažakraujystę yra bendras silpnumas, apetito stoka, miego sutrikimas, prislėgta nuotaika, blyški oda, plaukų slinkimas, dažnas širdies plakimas, mirgėjimas akyse, atminties pablogėjimas.

Vyrams ši liga nustatoma gerokai rečiau nei moterims. 

Mažakraujystė taip pat gali atsirasti tiems, kurie laikosi griežtų dietų, riboja mėsos produktų suvartojimą.

mažakraujystės išvengti padės pilnavertė mityba. Geležies yra gausu raudonoje mėsoje (jautienoje, veršienoje, kepenyse), žuvyje, triušienoje, kalakutienoje. Šio elemento atsargas galima papildyti ir valgant augalinės kilmės maistą: burokėlius, pupas, pupeles, žaliuosius žirnelius, raudongūžius kopūstus, krienus, petražoles, dilgėles ir pan.

Geležies pasisavinimą padidina vitaminas C ir jo sudėtyje turintys produktai – citrusiniai vaisiai, vaisių sultys, todėl rekomenduojama, pavyzdžiui, valgant burokėlių salotas, jas apšlakstyti citrinų sultimis. Taip pat svarbu įsidėmėti, kad geležies pasisavinimą mažina pieno produktai, todėl juos reikėtų valgyti atskirai, o ne su maistu, turinčiu daug geležies.

Parengė Birutė Silevičienė

 

Atgal