VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Sveikata

2024.04.21. Susirgus karštis gali ne tik kilti, bet ir kristi

Jei susergame ir ima kilti temperatūra, suprantame, kad taip ir turi būti, kūnas kovoja su virusu ar bakterija. Tačiau jei savijauta siaubinga, o temperatūra nė kiek nekyla, arba, dar keisčiau – ima kristi? Iš tiesų kūno temperatūros sumažėjimas susirgus gali būti ženklas, kad kūnas sunkiai kovoja su infekcija arba kad sutriko jo šilumos reguliavimas.

Daugelis mūsų normalia kūno temperatūra laikome 36,6 °C, bet paprastai šios ribos yra 36,0-37,5 °C, o temperatūra nuo 37,7 °C jau laikoma karščiavimu. Esame įpratę, kad susirgus kūno temperatūra būtent ir ima kilti, tačiau kartais pasitaiko priešingų pokyčių – kūno temperatūra nukrenta žemiau normos ribos. Neretai žmonės skundžiasi ir tuo, kad jau, rodos, pasveiko nuo peršalimo ar virusinės infekcijos, o kūno temperatūra vis dar „šokinėja“. Visa tai rodo kūno kovą su infekcija ar netinkamą šilumos reguliavimą, tad visada patariama pasitarti su gydytoju.

Dažniausiai pasitaikanti kūno gynybinė ir apsauginė reakcija į infekciją, uždegimą, apsinuodijimą ar sužalojimą yra karščiavimas, kai kūno temperatūra pakyla aukščiau 37,7-38,0 °C ribos. Pasveikus karštis paprastai iš karto susinormalizuoja.

Pasitaiko atvejų, kai liga stipriai kūną išbalansuoja ir tuomet susirgus kūno temperatūra ne kyla, o mažėja, arba sergant pakilusi tokia laikosi ir pasveikus.

Didelis stresas arba baimė taip pat gali turėti įtakos kūno temperatūros sumažėjimui, nes paveikia autonominę nervų sistemą ir kūno šilumos reguliavimą, tad svarbu stengtis sumažinti stresą ir baimę, stebėti savo emocinę būklę ir, jei reikia, ieškoti profesionalios pagalbos.

Parengė Birutė Silevičienė

Atgal