Švietimas ir mokslas
03 28. Mokslininkai: būtina išsiaiškinti skalūnų dujų gavybos potencialą
Mokslinę studiją apie skalūnų angliavandenilių gavybos poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai atlikę Lietuvos mokslų akademijos nariai rekomenduoja Lietuvos valdžiai atlikti aukšto lygio geologinius tyrimus ir išsiaiškinti, kiek tiksliai skalūnų angliavandenilių išteklių yra sukaupta mūsų šalies gelmėse.
"Labai gaila, kad nepavyko sandėris su "Chevron", - matyt, ilgai nesužinosime, kokia yra padėtis. Mano nuomone, nepriklausomai nuo šios studijos rezultatų, valdžia turėtų dėti maksimumą pastangų, kad atsakytų į klausimą, kiek Lietuvoje yra skalūnų dujų ir kokia jų išgavimo savikaina. Tai svarbiausi klausimai, į kuriuos šiandien niekas neatsako", - trečiadienį mokslininkų studijos pristatyme pabrėžė Lietuvos energetikos instituto inžinierius Jurgis Vilemas.
Vertindami galimus skalūnų dujų gavybos pavojus, mokslininkai laikėsi vieningos nuomonės - laikantis įstatymais nustatytos tvarkos, poveikis aplinkai daugeliu atveju negalimas, o kitais atvejais yra nežymus.
"Jeigu mes palygintume, kiek teršiame, kiek problemų turime su automobiliais, kiek turime problemų su trąšomis, kurias pilame visoje Lietuvoje ir teršiame visus baseinus, tai čia tikrai nebūtų didelis poveikis. Bet mes paimame iš konteksto vieną atvejį", - sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Algirdas Vaclovas Valiulis.
Pasak mokslininko, bet kuri technologinė žmogaus veikla turi padarinių, o kokią riziką galime sau leisti, sprendžiame iš gaunamos naudos.
"Pavyzdžiui, automobilių važiavimas yra būtinas, jis sprendžia transportabilumo problemą - todėl žmonės sutinka rizikuoti. Jokioje kitoje žmogaus veikloje nėra tiek daug mirtinų atveju ir niekur taip smarkiai nenuodijama aplinka, kaip automobilių transporte", - pažymėjo jis.
Kalbėdamas apie skalūnų dujų gavybą, A. V. Valiulis tikino, kad laikantis įstatymais numatytų reikalavimų rizika užteršti aplinką yra labai maža.
"Reikalinga ne tik gera technologija. Ypač svarbi įstatyminė bazė, teisiniai dalykai ir priežiūros struktūros, kurios tikrina tą, kuris dirba. Jeigu viskas civilizuotai sutvarkyta, tai iš šiandieninės praktikos rizika yra labai labai maža - tikrai ne tokia, dėl kurios verta stabdyti visą procesą", - tikino mokslininkas.
Pasak akademikų, visuomenės nusistatymą prieš amerikiečių kompaniją "Chevron" paskatino ir pačios bendrovės veiksmai.
"Lietuvos geologijos tarnyba 2009 m. paskelbė tarptautinį kvietimą dalyvauti skalūnų angliavandenilių paieškose ir žvalgyboje, į tai atsiliepė kelios kompanijos - buvo atvykę jų atstovai. Susidomėjimą parodė viena iš jų, kuri yra žinoma. Kada buvo priimti dokumentai, kurie atitiko konkursui keliamus reikalavimus, tos kompanijos atstovai nieko nelaukdami pradėjo važinėti po Tauragės, Šilutės rajonų kaimus ir prašyti žmones pasirašyti sutartis, kad leidžia naudotis žeme. Tam buvo per anksti, ne visi tą suprato, buvo tokių atvejų, kad truputį ir pagąsdino, kad nepasirašysi - bus kokios nors sankcijos. Taip turbūt ir prasidėjo judėjimas prieš skalūnus, kuris išsivystė iki tiek, kad ta kompanija buvo priversta pasitraukti", - aiškino profesorius Algimantas Grigelis.
Pasak geologo, "Chevron" pasitraukimą lėmė ir nepalanki Lietuvos teisinė bazė, ir didelis gavybos apmokestinimas. Vis dėlto kaip didžiausią problemą mokslininkas įvardija visuomenės nusistatymą, todėl siūlo finansiškai motyvuoti gyventojus.
"Deja, šis pasipriešinimas tebeegzistuoja. Mano manymu, reikėtų keisti įstatymus, kad žmonės būtų suinteresuoti, - juos galima įtikinti suteikus pakankamą kompensaciją už galimus nuostolius arba mokėti už būsimus išgaunamus išteklius. Amerikiečiai mielai užleidžia savo žemę gręžiniui, nes žino, kad, čia radus iškasenų, jie gaus iki 12,5 proc. išgaunamų mineralinių žaliavų vertės", - pavyzdį pateikė akademikas.
A. Grigelis siūlo pirmuosius skalūnų dujų gręžinius atlikti valstybinėje žemėje, kaip tai daroma Lenkijoje.
Atgal
.jpg)
