Švietimas ir mokslas
10 15. Ateities internetas: svajonės ir pavojai
Prof. Jonas Grigas
Dabar džiaugiamės internetu, kuris sujungė pasaulį į globalų kaimą, kuriame prieinamos visokios žinios. Internetas atima vis daugiau žmonių laiko. Kai kas viską patiki skaitmeninei elektronikai, net savo atmintį ir pinigus. Greitai beveik visi prietaisai bus įjungti į kompiuterių valdomus interneto tinklus. Tai bus nuostabus, bet kartu ir pavojingas laikas.
Mes jau gyvename susijusiame pasaulyje. Ir tik nedaugelis žmonių žino šio įjungimo į kompiuterių tinklus mastą. Pasaulio kompiuterių tinklų milžino „Cisco Systems“ vertinimu jau 2015 metais 15 milijardų prietaisų bus įjungti į internetą - beveik dvigubai daugiau nei yra žmonių mūsų planetoje. Pranašaujama, kad tokių prietaisų internete skaičius 2050 metais sieks 50 milijardų. Daugelis šių prietaisų sąveikaus vieni su kitais be žmonių įsikišimo ir dažniausiai mums nežinant. Kai tai atsitiks, atsiras tikrasis Visuotinis internetas. Jau dabar man nežinant į mano kompiuterius siunčiamos įvairiausios programos juos apkrauna, užteršia, jie pradeda lėčiau veikti, kol pasidaro beveik netinkami naudoti. Kartu siunčiami primygtiniai reikalaujant pirkti programas, galinčias išvalyti užterštus kompiuterius.
Bet Visuotinis internetas susiduria su dideliais iššūkiais. Jį sudarys milijardai prietaisų, suprogramuotų autonomiškai ir nevienalaikiai atlikti daugybę funkcijų. Bet kuris prietaisas gali būti visos sistemos puolimo vektorius. Aptikimas ir ištaisymas pažeidimų tokioje dinamiškoje paskirstytoje sistemoje gali tapti beveik neįmanomu uždaviniu. Šis uždavinys ypač svarbus, nes Visuotinio interneto puolimas ne tik sunaikins duomenis, bet jis gali sunaikinti patį fizinį pasaulį.
Visuotinis internetas reiškia perėjimą nuo pasaulio, kuriame prietaisai vykdo tik žmonių komandas, prie pasaulio, kuriame jie, aprūpinti algoritmais ir prisitaikomo elgesio programomis, veikia kaip protingi žmogaus atstovai. Vykdantys mūsų užduotis nuo optimalaus miesto transporto valdymo ir žmonių sveikatos kontrolės iki energijos vartojimo kontrolės, Visuotinis internetas turėtų pasaulį padaryti sumanesnį ir žmonių gyvenimą lengvesnį. Tačiau jis taip pat padarys jį įsilaužėliams lengviau sugriaunamą.
Jau dabar nuolat girdime apie kibernetines atakas. Jos neseniai buvo surengtos prieš Estiją ir Lietuvą. Dar rimtesnė ataka buvo 2010 metais prieš Iraną, kai „Stuxnet“ virusas sugadino sistemas, kurios valdė Irano atominės programos urano sodrinimo centrifugas. „Stuxnet“ virusas matomai buvo JAV ir Izraelio bendras projektas. 2012 metų rugpjūtį virusas užpuolė Saudo Arabijos „Aramco“ bendrovę, kuri tiekia maždaug dešimtadalį pasaulio naftos. Virusas sugadino apie 30 000 kompiuterių ir 2 000 serverių. Manoma, kad šią kibernetinę ataką surengė Iranas, norėdamas sustabdyti „Aramco“ naftos gavybą. Buvęs JAV centrinės žvalgybos direktorius Leonas Panetta pastebėjo, kad tai buvo „matomai iki šiol žalingiausia ataka prieš privatų sektorių.“
Visuotinis internetas eksponentiškai stiprina potencialą prieš žalingiausias kibernetines atakas. 2010 metų studija apie bevielės kontrolės saugumo ir privatumo sistemas parodė, kad kompiuterių įsilaužėliai gali lengvai perimti ir dekoduoti sistemos jutiklių signalus, paleisdami klaidingus pavojaus signalus ar nerimtus įspėjimus, kurie gali sugadinti kompiuterio tvarkyklę. Neseniai studija, finansuota JAV gynybos pažangių tyrimų parodė, kaip lengvai beveik visas šiuolaikinių automobilių kompiuterizuotas sistemas - įskaitant vairavimą, akseleratorių ir stabdžius - galima sugadinti per internetą nuotoliniu būdu. Kitas tyrimas parodė, kad taip pat nuotoliniu būdu per internetą galima sugadinti poliklinikų ir ligoninių mikroprocesorių valdomą medicinos įrangą. Kuriamos visokios apsaugos ar įspėjimo priemonės prieš nuotolines bevieles kibernetines atakas. Pavyzdžiui, JAV Sandia „National Laboratories“kuria į radaro spinduliuotę reaguojančią žymeną, panašią į naudojamas mažmeninėje prekyboje. Žymena sureaguoja paveikta radaro impulso 19 kilometrų atstumu ir nurodo atakuotojo vietą. Bet kibernetinių atakų galimybės yra didelės.
Kibernetinio saugumo atstovai yra susirūpinę sparčiai didėjančiu mūsų skaitmeniniu gyvenimu, kai viską patikime elektronikai. 2013 m. gegužę JAV prezidento Barako Obamos administracija skyrė 200 milijonų dolerių paspartinti kūrimui mašinų, prietaisų, jutiklių ir išmaniųjų įrenginių, skirtų tarpusavio sujungimui ir įjungimui jų į internetą. Kiekvienas iš šių įrenginių gali būti pažeidžiamas silpniausia jų grandimi. Nesunku įsivaizduoti, kad virusas, paleistas silpniausia grandimi, galėtų perprogramuoti gamybos linijas gaminti žalingus gaminius, kurie galėtų sukelti katastrofines pasekmes pramonėje, pavyzdžiui, kosmoso, sveikatos apsaugos, automobilių ir statybos pramonėje.
Iki šiol Visuotinio interneto plėtra vyksta sparčiau nei didėja jo saugumui skiriamas dėmesys. Daugelis prietaisų, jutiklių ir kitų internetui skirtų įrenginių yra tokie pat saugūs, kaip šlapias popierinis maišelis. Kaip asmeninių duomenų patikrinimas yra esminis perkant arba tvarkant bankininkystės reikalus internete, išmanieji prietaisai Visuotiniame internete taip pat privalėtų turėti visiems suprantamas saugias jų tapatybės priemones. Kibernetinių atakų sutramdymas dar nepažabotas. Sujungiant tarpusavyje mašinas ir prietaisus, interneto bendrovės turėtų užtikrinti, kad bet koks virusas, patekęs į interneto tinklą, negalėtų jame klaidžioti. Dabar to nėra.
Bet jokios saugumo priemonės nesustabdys virusų platintojų ir kibernetinių atakų organizatorių, ypač kai jie yra kai kurių valstybių piktavališkos struktūros. Tačiau kai Visuotinio interneto galimybės pagerinti mūsų gyvenimą yra tokios didelės, rūpinimasis jo saugumu yra vienintelis realus ateities kelias.
Atgal
.jpg)
