Švietimas ir mokslas
11 20. Didžiausi mokslo stebuklai
Prof. Jonas Grigas
Stebuklais vadiname tai, kas kelia nuostabą ir ko nesuprantame. Mokslas palieka vis mažiau vietos stebuklams. Jis atskleidžia stebuklus. Manoma, kad mokslas pateikia tik faktus apie pasaulį. O jo prasmės reikia ieškoti kitur. Ar tai tiesa? Ne. Mokslo žinios apie mus supantį pasaulį suteikia prasmę taip pat, kaip ir didieji epai ir religinės kosmologijos pateikia viziją apie pasaulio atsiradimą ir ryšį su viskuo, kas jame egzistuoja ir kas kelia pagarbia baimę. Mokslas kiekvieną dieną atranda ką nors nauja ir stebuklų pasaulyje lieka vis mažiau. Pažvelkime, kokius dešimt didžiausių stebuklų mokslas yra atskleidęs ir pasidžiaukime jais. O jis atskleidė, kad:
Visatoje veikia fiziniai dėsniai ir gamtiniai procesai, kurie leidžia atsirasti sudėtingumui. Be šių dėsnių ir jų valdomų procesų nebūtų nei mūsų, nei nieko.
Visatoje yra daugiau žvaigždžių nei kada nors gyvenusių žmonių ištartų žodžių.
„Žvaigždės kilo iš Didžiojo sprogimo, Žemė – iš kosminių dulkių, vienaląsčiai gyviai – iš Žemės, žmonės su sąmone ir laisvės troškuliu – iš šių gyvių evoliucinio gyvenimo ir mirties,“ – rašė Elizabeth Johnson. Taip galvojant, mokslas padeda mums jaustis susijusiais su pasauliu. Mes šiame pasaulyje neatsiradome iš išorės, mes iš jo išaugome.
Kiekviena bakterija, kirmėlė, tarakonas ar žvirblis, kurie kada nors egzistavo, kiekvienas agurkas, varlė ir žmogus egzistuoja dėl nenutrūkstamo DNR srauto, kylančio iš ankstesnių būtybių per kiekvieną padarą, kurie šiandien gyvena. Gerai supratus tai, evoliucijos galia ir stebuklas su jos nepaprasta įvairove ir sudėtingumu negali nekelti nuostabos. Jei nenustebai, vadinasi nesupratai.
Mokslas faktais pagrindžia mūsų esminį panašumą su visa Žemės gyvybe, kilusia iš tų pačių kosminių dulkių, gavusia energijos iš tos pačios žvaigždės Saulės, maitintos tos pačios planetos Žemės, apdovanotos tuo pačiu genetiniu kodu ir veikiamos tų pačių pavojų. Mes neesame atskirti nuo gamtos arba vieni nuo kitų jokia esmine prasme. Todėl esame tarpusavyje priklausomi.
Sąmoninga patirtis, kartu su pačiu mūsų egzistavimu, yra didžiausias mokslo stebuklas. Mes esame dalis gamtos, kuri gali žinoti ir patirti tiesą, išrasti, mylėti, būti moraliais, jausti neapsakomas emocijas ir sąmoningai planuoti ateitį. Idėjos ir aistra gali keisti pasaulį. Kiek mums žinoma, šis kosminės savimonės lygmuo yra realizuotas vieninteliame mažyčiame Visatos fragmente – mumyse.
Šiuolaikinio mokslo atradimai yra stulbinantys: medžiaga yra energija, erdvę galima užlenkti, laiką – sulėtinti (judant dideliu greičiu), milžiniškas energijas išlaisvinti iš mažyčių atomo branduolių, elektromagnetinėmis bangomis bendrauti vieni su kitais visoje planetoje ir net su astronautais Mėnulyje, skraidyti ore ir beorėje erdvėje, suprasti, kad Visata plečiasi, o tos plėtros greitis didėja ir net tyrinėti savo mintis ir elgesį.
Modernaus mokslo nauda mūsų gerovei ir komfortui yra milžiniška. Medicinos dėka žmonių gyvenimo trukmė nuo mūsų prosenelių dienų beveik padvigubėjo. Mokslas ir technologijos pagerino gyvenimo kokybę taip, kad mūsų proseneliai neatpažintų mūsų buities.
Ateityje mokslas, jei bus naudojamasi juo išmintingai, bus vertinamas ne tik už žinias ir jų fantastinius technologinius pritaikymus, bet jis taip pat padės suprasti gyvybės ir žmogaus prigimtį, suteiks daugiau prasmės ir vertės žmogaus egzistencijai.
Nuostabus mokslo atradimas, giliai paliečiantis kiekvieną iš mūsų, yra tai, kad manęs atsiradimas yra toks statistiškai neįtikėtinas, kad didis stebuklas ir privilegija yra tiesiog būti gyvam.
Kai kas gali sakyti, kad šiuose mokslo stebukluose jie nemato dvasinės prasmės, kad šie stebuklai nieko nepasako apie pomirtinį gyvenimą, apie dieviškąją galią, kuri mus myli ir rūpinasi mumis ir kuriai mes turime ypatingų tikslų. Mokslas negali tiesiogiai patenkinti šių troškimų, bet štai kas yra svarbu: yra tikros asmeninės prasmės šaltiniai. Yra aistringi įsipareigojimai. Yra žmoniškosios dorybės. Yra meilė. Iš jų, iš mūsų bendrumo, tikslo ir palikimo viskas prasideda. Visa tai kyla iš mūsų. O mes esame Visatos dalis. Šiuo požiūriu yra gili prasmė Visatoje.
Atgal
.jpg)
