Švietimas ir mokslas
12 03. Darbas Lietuvai: altruizmo neturi užgožti egoizmas
Kazimieras Ragulskis
Lietuva yra per maža valstybė, kad mokslo plėtrai ir jos srities darbuotojų finansavimui galėtų skirti tokių didelių lėšų, kaip didžiosios valstybės. Ką daryti?
Patriotai piliečiai, lietuviai privalo prisidėti prie savo valstybės vystymo. Lietuva yra per maža valstybė, kad mokslo vystymui lituanistikos plačiąja prasme srityje galėtų skirti didžiulius resursus profesionalių darbuotojų finansavimui, kaip kad gali stambios valstybės atitinkamiems savo reikalams. Todėl ir neprofesionalai Lietuvos gyventojai, tame tarpe ir mokslininkai, turėtų skirti dėmesį lituanistikos plačiąja prasme vystymui.
Čia pateiktos kai kurios K. Ragulskio mintys šia tema, skelbtos atskiruose laikraščiuose, žurnaluose, knygose.
Lietuvos mokslo, ūkio bei kitos veiklos vystymas krizės išvakarėse
Visuomet nereikia taškyti valstybės lėšas, tuo labiau dabar artėjant krizei reikia vertybes labai racionaliai naudoti.
18-20 amžiais mokslai vystėsi pagal diferencijavimo principus, o 20 amžiaus pabaigoje itin suintensyvėjo mokslų plėtra tarp atskirų šakų pagal integravimo principus. Didžiulių fundamentinių ir taikomųjų mokslų laimėjimų rezultatas – sukurti nauji ir išvystyti ankstesni metodai, artimi daugeliui mokslo sričių, kas verčia atskiras mokslo sritis suartėti, integruotis.
Vis spartėjantis mokslo vystymasis bei inovacijų kūrimas skatina žmones kūrybai. Deja, kartais neturėdami mokslinės kvalifikacijos, bet valdydami valstybines lėšas arba turėdami savų, žmonės ima simuliuoti mokslo plėtrą bei inovacijų diegimą. Šių reiškinių pavyzdžių pasaulyje yra daug. Ne išimtis ir Lietuva. Pavyzdžiui, būta žmonių, kurie norėjo Lietuvoje steigti Rusijos automobilių gamyklos ZIL filialą arba pradėti kurti ir gaminti traktorius, atsirado mėgėjų vystyti kosmonautiką. Kolegos iš užsienio, kosmonautikos specialistai, pareiškė, jog jų srityje reikia rimtų darbų, o ne tokių objektų, kurie šiukšlintų erdvę. Dabar Žemės orbitoje be natūralių kūnų, skrieja daug dirbtinių objektų atliekų, kurios teršia erdvę, taigi dedamos pastangos jas pašalinti. JAV, Rusija rimtai ruošiasi valyti kosmosą Žemės orbitoje. Lietuva per maža valstybė, kad imtųsi gigantiškų pagal savo mastelį darbų moksle bei gamyboje. Mes galime prisidėti tik prie atskirų uždavinių sprendimų.
Lietuvoje tikslinga intensyvinti fundamentinių mokslų vystymą, nes tai yra taikomųjų mokslų pagrindas. Aišku visų sričių mokslininkai turi galimybes savo tyrimais prisidėti prie valstybės progreso. Talentingi mokslininkai visada sugebės imtis Lietuvai naudingų darbų. Gamybos priemonėms tobulėjant, fiziniam darbui reikia vis mažiau žmonių. Tampa būtina vis daugiau jų nukreipti į intelektualines, mokslines sritis.
I. Lietuvos globalūs mokslai
Globalinio tipo mokslai Lietuvos sąlygomis yra tie, kurie apima beveik visą valstybės veiklą bei piliečių interesus. Tokiems moksliniams tyrimams tiktų priskirti lituanistiką, sveikatingumo sritį, informacinių ir dinaminių sistemų kūrimą, mokslo žvaigždžių ugdymą.
Talentingi ir žymūs mokslininkai sukuria naujas mokslo kryptis, kurias galėtų remti valstybės instancijos.
1. Lituanistikos mokslai plačiąja prasme yra lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės pagrindas. Jie apima lietuvių kalbą, istoriją, archeologiją, kultūros paveldą, valstybės vietos nustatymą besivystančiame globalizacijos pasaulyje.
ES esama daugybės prieštaravimų požiūryje į moralę, tautų maišymąsi, žalingus įpročius ir į kitas gyvenimiškąsias sritis.
Pavyzdžiui, vienas Lietuvos pilietis norėjo vesti svetimtautę. Ar leisti jų valstybės pilietei tekėti už užsieniečio, sprendė net tos šalies parlamentas. Štai ir pavyzdys, kaip valstybė siekia apsaugoti savo piliečius nuo nutautėjimo.
ES nėra bendros nuostatos vadinamųjų tautinių mažumų atžvilgiu. Pagal savo kilmę tautinės mažumos atsiranda dėl kolonijinių, ekonominių arba politinių priežasčių. Be to daugelyje valstybių tautinių mažumų (nepriklausomai nuo jų kilmės) problemos yra jų pačių reikalas. Tikros tautinės mažumos yra tos, kurios neturi bazinės valstybės, pavyzdžiui romai (čigonai) arba karaimai Lietuvoje. Jas valstybė privalo remti. Daug kur priimta, kad netinka vadinti tautinėmis mažumomis tuos žmones, kurie turi bazines valstybes.
Kelios didžiosios ES valstybės, neatsiklausdamos mažųjų, sprendžia daugelį bendrų visoms valstybėms svarbių klausimų. Todėl mažosioms ES valstybėms yra tikslinga burtis į grupuotes ar asociacijas, siekti kad jų atstovai dalyvautų sprendimuose kartu su didžiosiomis valstybėmis. Pravartu būtų įsteigti, pavyzdžiui, Europos šiaurės šalių nedidelių valstybių asocijaciją.
Jei mažoji valstybė asocijuosis su didele, mažoji valstybė ir jos tauta greit ištirps. Mažosios valstybės turi palaikyti gerus santykius su didžiosiomis, ypač kaimyninėmis, tačiau lygybės principu, o ne žaidimu į vienus vartus.
Šiuo metu ES yra išpūsta gėjų, homoseksualistų „laisvė“. Žmonėms kyla daugybė klausimų, pavyzdžiui, kodėl kitoms mažumoms, kaip narkomanams bei kitokių nukrypimų žmonėms, nekeliamas laisvių klausimas. Žalingų įpročių sužaloti žmonės yra vienokio ar kitokio tipo ligoniai. Daugelis jų tampa nusikaltėliais, savižudžiais. Tokius skęstančius, ties bedugne esančius asmenis reikia gelbėti. Ne smerkti, o auklėti, gydyti. Būtina imtis ryžtingų priemonių, tame tarpe ir švietėjiškų, kurios juos atvestų į normalų gyvenimą.
Be abejo, valstybės ir jos piliečių – patriotų juodintojus reikia atskirti nuo tų, kurie reiškia sveikas ir teisingas kritines mintis neigiamų visuomenės reiškinių atžvilgiu.
Didžiosios valstybės minėtų reiškinių tyrimams skiria žymius resursus. Šios lėšos viršija mažųjų valstybių lėšas dešimtimis ar net šimtais kartų. Kai kurios didžiosios valstybės stengiasi agresyviai plėstis horizontaliai, o mažosios – vertikaliai, dvasiniai. Agresyvių didžiųjų valstybių spaudimus mažosioms atlaikyti sunku.
Lietuvoje būtina iš esmės stiprinti lituanistinius tyrimus plačiąja prasme, skirti jiems nepalyginamai daugiau lėšų bei plačiau pritraukti į šią sritį kitų mokslų pasiekimus.
2. Sveikatingumo mokslas – tai žmonių fizinės, intelektualinės ir dvasinės sveikatos ugdymas. Reikia dėti daugiau pastangų žmonių gyvenimui gerinti, sveikai gyvensenai (ekologiškam maistui, būstui, aplinkai) užtikrinti, tinkamai psichologijai formuoti. Būtina atskleisti įvairiapusiškus asmenybių talentus, saugoti žmones nuo žalingų įpročių (narkotikų, alkoholio, nikotino), nuo moralinių iškrypėlių bei „gydytojų“ – apsišaukėlių.
Gyventojų sveikatingumą būtina gerinti įvairiomis fizinėmis, psichologinėmis bei kitomis priemonėmis. Pavyzdžiui, įvairios prigimties virpesių ir bangų (mechaninių, elektrostatinių, magnetinių, terminių, optinių, cheminių, ...) atskirų parametrų bei charakteristikų (pavyzdžiui sužadinimo dažnių nuo žemų, delta, teta, beta, iki kilo-, piko- hercų ir didesnių) veikimas turi teigiamą ir neigiamą įtaką žmogaus organizmui. Čia slypi nemažos perspektyvos žmogaus sveikatingumui gerinti ir amžiui ilginti. Virpesiai ir bangos gali prisidėti gydant daugybę ligų. Šioje srityje pas mus mokslui yra geros perspektyvos, nes tam yra tinkamų specialistų.
3. Informacinių ir dinaminių sistemų mokslai bei informacinės technologijos remiasi fundamentinių mokslų ir skaičiavimo technikos pasiekimais. Šios srities naujovės žaibiškai plinta ir tampa galingomis pagalbininkėmis visose žmogaus veiklos srityse – nuo tiksliųjų ir technikos mokslų iki humanitarinių, socialinių mokslų bei meno. Mokslai vystosi link singuliarinio taško. Tokių tyrimų rezultatai turėtų padėti vystytis Lietuvos globaliems ir kitiems mokslams.
4. Žvaigždžių ugdymas. Labai svarbią reikšmę šiandieninėje visuomenėje vaidina talentingi mokytojai altruistai, kurie sugeba surasti talentus ir sudaro tinkamas galimybes jiems atsiskleisti. Aišku, iš daugybės mokytojų talentingai dirba tik keletas procentų, tačiau, gerėjant švietimo bei gyvenimo sąlygoms, atsiranda vis daugiau galimybių atsiskleisti jauniesiems talentams, o kai kuriems iš jų – išaugti iki pasaulinio lygio žvaigždžių. Pirmiausia tenka paminėti sporto, meno, muzikos žvaigždes, kai kuriuos gabius verslininkus. Ugdyti talentus daug padeda materialinis skatinimas: pavyzdžiui sporto žvaigždės ir jų ugdytojai – treneriai yra taip skatinami. Kol kas daugybė talentų lieka neatskleistų, bet visuotinis pakilimas šį trūkumą po truputį likviduoja.
Žvaigždžių reikšmė yra labai svarbi. Būtent jos kelia geresnes nuotaikas žmonėms, ugdo jų aktyvumą, patriotizmą; sukuria galimybes intensyvesniam naujų talentų atsiskleidimui; kelia valstybės reikšmę, autoritetą. Viena žvaigždė yra vertingesnė už šimtus vidutinybių.
Didžiuliai rezervai talentams suklestėti yra mokslo srityje.
Lietuvoje reikia imtis ryžtingų priemonių ugdyti mokslo talentams. Ypač talentingiems, altruistinio tipo mokslininkams reikia sudaryti kuo geresnes sąlygas jų kūrybai. Nereikia gailėti lėšų iš biudžeto atliekamiems tyrimams plėsti bei darbo sąlygoms gerinti. Iš talentingų mokslininkų mokinių galima tikėtis pasaulinio mokslo žvaigždžių.
Žinoma, mokytojų tarpe yra ir nemaža egoistų, bijančių, kad mokiniai nepralenktų jų pačių. Tas pats su egoistais mokiniais, kurie bijo savo mokytojo šešėlio. Yra daug pavyzdžių, kai mokslinis vadovas savo mokiniui, apsigynusiam disertaciją, duoda atlikti daugiausia techninio pobūdžio darbus, ir šis negali rimtai progresuoti moksle. Moksle, kaip ir kitur gyvenime, didelę žalą daro pavydas, kurį reikia pakeisti sveika kūrybinga nuostata: „jis padarė gerai, aš padarysiu dar geriau“. Dabar rengiamų disertacijų moksliniais vadovais per dažnai skiriami silpni mokslininkai, ginama per daug silpnų disertacijų.
Tikslinga integruoti arba bent suartinti atskiras mokslo kryptis pagal atitinkamus profilius. Svarbu centralizuoti unikalią ir brangią mokslinę aparatūrą, kad ją būtų galima kuo efektyviau panaudoti tyrimų darbuose. Yra daug galimybių mokslinio darbo efektyvumui didinti ir pasaulinio lygio mokslo žvaigždėms ugdyti.
Esama nemaža mokslinių institutų, centrų ir laboratorijų, remiamų valstybės lėšomis, kurie, deja, ne tik neugdo jaunųjų talentų, bet ir beveik neduoda praktinės naudos Lietuvai. Pavyzdžiui, tai institucijos, dirbančios kosminės technikos, kai kurių rūšių energetikos priemonių kūrimo ir kitose srityse neduodančiose naudos Lietuvai. Nemažai žalos Lietuvos mokslo vystymui padarė „Baltosios knygos“ paruošimas ir jos pasekmės.
Išvada
Finansavimą moksliniams darbams, kurie neneša naudos tiek vystant Lietuvos globalius mokslus, ūkį, tiek ruošiant pasaulines žvaigždes, turėtų suteikti privatus kapitalas arba iš užsienio gaunamos lėšos. Čia valstybės biudžeto parama turėtų būti minimali.
Ministerijų bei atskirų valstybinių organizacijų finansuojamų mokslinių tyrimų tikslingumas turi būti nustatomas konkursų tvarka ir bendro pobūdžio ekspertizėmis Lietuvos mastu. Tai pakeltų tyrimų kokybę bei apsaugotų nuo galimų pinigų plovimų bei kitokių klastojimų.
Vadovauti mokslo temoms pirmiausia derėtų skirti pasaulyje vertinamus, talentingus mokslininkus, kurie sugeba altruistiškai dirbti, ugdydami mokslo talentus ir duodami naudą Lietuvai.
II. Lietuvos ūkio vystymasis ir lokalūs mokslai
Pasaulyje yra labai daug fantastiškai įdomių neištirtų reiškinių ir faktų, kurių atskleidimas padarytų didelius proveržius moksle ir atvertų naujas žmonijos vystymosi galimybes. Tačiau, parenkant mokslo kryptis bei temas, yra būtina atsižvelgti ir į Lietuvos galimybes, interesus bei tyrimo rezultatų progresyvų panaudojimą. Lietuvos gamtos ištekliai (galimos iškasenos, žemė, vanduo, miškai, oras), žemės ūkis, keliai, transportas, pramonė, energetika ir kitos sritys reikalauja tyrimų bei inovacijų.
Reikia pritraukti kuo daugiau investicijų ir įgyvendinti inovacijų, smarkiai plėsti vidutinį (pagal gyvenimo lygį) žmonių sluoksnį. Aišku, vien Lietuvos mokslininkų sukurtomis inovacijomis galima užpildyti tik nedidelę ūkio dalį. Tačiau mokslo darbuotojai gali ir privalo daug prisidėti konsultacijomis bei tyrimais prie perspektyvių inovacijų, sukurtų užsienyje, įgyvendinimo pas mus. Svarbu kuo sparčiau diegti modifikuojant pasaulyje sukurtas inovacijas, kurios naudingos ir perspektyvios Lietuvai.
Branduolinė energetikayra tiesiog revoliuciniame kelyje. Ypač – jos kompaktinių reaktorių vystymosi sritis. Didelė pažanga daroma termobranduolinių reakcijų valdymo srityje. Torio ir helio-3 panaudojimas branduolinėse reakcijose irgi vilioja geromis perspektyvomis.
Atskleidus floros molekulių sąveiką su Saulės spinduliuote kai kuriose spektro dalyse, taps įmanomas proveržis ne tik energetikoje. Atsiras galimybės sukurti daug kitokių naudingų technologijų.
Oro bei vandens srautų dinamikos energetikataip pat progresuoja. Tai vėjo elektrinės su vertikalia sukimosi ašimi. Vėjo energetikos progresui dideles perspektyvas atveria nauji energijos akumuliatoriai, pagrįsti potencinės energijos kaupimu. Gražią ateitį vėjo energetikoje žada jėgainės be besisukančių mechaninių dalių, pagrįstos judančio oro jonizacija; taip pat vėjo jėgainės, kurių veikimas grindžiamas autovirpesiais.
Atsinaujinančios energijos šaltiniai, kurie naudoja organines medžiagas. Tokio tipo jėgainėse naudojamas iš komunalinių kietųjų atliekų, senų padangų, vandenvalos įmonių dumblo, žemės ūkio, gyvulininkystės bei paukštininkystės fermų atliekų, greit augančių žolių, medelių ir dumblių, durpių, sapropelio pirolizės būdu išgaunamas aliejus. Čia energetikos resursai yra dideli. Gautas aliejus yra lengvai perdirbamas į dujas, o kai kuris tinka tiesiog kaip geras dyzelinis kuras. Šitokiu būdu galima patenkinti nemažą dalį Lietuvos energetikos poreikių.
Smulkus aukšto pelningumo žemės ūkis ir žemės ūkio produkcijos platus perdirbimas – tai veikla, kai, intensyviai išnaudojant kelių hektarų žemę (pavyzdžiui, auginant žaliavas atsinaujinančiai energetikai išgauti, taip pat sraiges, sliekus, žuvis, žvėrelius, grybus, kai kuriuos augalus), gaunamas geras pelningumas. Čia galima įdarbinti ypatingai daug žmonių, suvienijant juos ne kolūkinio tipo, o koperacijos pagrindais. Palyginus su pramone, čia reikia santykinai daug mažesnių investicijų. Tai sudaro galimybę sparčiai suformuoti vidutinio pragyvenimo lygio žmonių sluoksnį, apsaugoti gyventojus nuo emigracijos. Dėl to yra tikslinga iš ES gaunamas lėšas skirti ne turtingiesiems turtinti, o nepasiturintiesiems remti.
Kad Lietuva neišsivaikščiotų
Tarp daugelio priemonių, užkertančių kelią žmonių išsibėgiojimui, viena svarbiausių yra darbo vietų kūrimas.
Akivaizdus neigiamas pavyzdys yra kaimyninė Rusija. Stambiuose jos miestuose įdarbinama daug svetimšalių (dabar jų esama keliolikos milijonų), tuo tarpu provincijoje pilna savų bedarbių. Kai kam patinka, kad užsieniečių darbo jėga pigesnė. Specialistai kelia aliarmą apie tokiu būdu Rusijos ekonomikai ir gyventojams daromą žalą. Tas pats pasakytina ir apie Lietuvą.
Jei būtų vystomi atsinaujinančiosios energijos šaltiniai, efektyvus smulkus aukšto pelningumo žemės ūkis mažuose plotuose ir būtų smarkiai plečiama maisto pramonė, to pasekoje būtų sukurta daug darbo vietų, Lietuvon grįžtų dauguma emigrantų, pakiltų žmonių pragyvenimo lygis. Šios veiklos kryptys Lietuvai yra naudingos ir perspektyvios.
Išvengti krizių smūgių
Šiuolaikinis pasaulis nestabilus dėl daugelio priežasčių. Iš jų viena pagrindinių yra valstybių silpnai valdoma bei vertybėmis nepagrįsta pinigų ir vertybinių popierių gamyba.
Pasaulyje dar tebeklesti kolonijinė sistema, nors ir modifikuota, prisitaikanti prie šiuolaikinių sąlygų. Tai ekonominė, politinė ekspansija bei kontrabandinė – spekuliatyvinė veikla tarp atskirų valstybių ir valstybių viduje. Prie nestabilumo taip pat prisideda iš vargingų užsienio šalių atvykstantys žmonės: jie dirba už mažą atlyginimą, o vietiniai lieka be darbo. Nesaikingas žmonių judėjimas tarp kontinentų bei atskirų valstybių sukelia daugybę neigiamų problemų.
Nedelsiant būtina atsižvelgti į tai, kad sparčiai besivystanti Kinijos, Indijos bei kai kurių Azijos, Afrikos, Pietų Amerikos žemyno valstybių pramonė privers žlugti kai kurias gamybos sritis išvystytose šalyse (Europoje, JAV) ir, be abejo, Lietuvoje. Artimiausiais metais toms šalims gresia ekonominė krizė, nes žlugs daug įmonių.
Visur, ypač moksle ir technikoje, intensyviai vyksta evoliucijos, lydimos revoliucijų. Revoliucijų sukeliami pokyčiai atveria vis naujas galimybes. Visuomenės ekonominiame – socialiniame gyvenime revoliucijos dažnai pasireiškia krizėmis. Politikai ir mokslininkai gali numatyti priemones žalingoms krizių pasekmėms išvengti, arba net naudai iš jų gauti.
Dabar Lietuvoje labai svarbu vystyti atsinaujinančius energijos šaltinius, smulkų aukšto pelningumo žemės ūkį, rūpintis geresniu žemės ūkio produkcijos perdirbimu. Šios sritys yra pelningos ir gali įdarbinti daug žmonių. Pavojus tų sričių veiklai žlugti negresia, taigi šiuo būdu galima lengviau išgyventi būsimas krizes.
Netinka Lietuvoje pardavinėti žemę ne savos šalies piliečiams. Reikia griežtai riboti Lietuvos gamtos turtų bei žaliavų (grūdų, naftos, žemės iškasenų, medienos, …), o ne galutinės produkcijos, eksportą į užsienio šalis.
Šiose srityse mokslininkai ir turėtų aktyvinti savo veiklą.
Ieškantiems darbo siūlome naudotis Headex.eu paslaugomis
Atgal
.jpg)
