VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Tautos mokykla

2011-04-01
Kaip į paskutinį vilties šauksmą gelbėti Lietuvos muzikos kultūrą Nepriklausomybės šventės - Kovo 11-osios - išvakarėse Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje salėje surengtas respublikinis forumas „Muzikos ir meno mokyklos Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pataisų kontekste: ar mokykla yra formaliojo ar neformaliojo švietimo institucija?“. Forumą rengė Lietuvos kultūros kongresas, Lietuvos mokslų akademijos Mokslininkų rūmai ir Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos Vilniaus skyrius. Forume dalyvavo prof. Saulius Sondeckis, Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė doc. Audronė Žigaitytė-Nekrošienė, Lietuvos kultūros kongreso pirmininkas prof. Krescencijus Stoškus, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorius prof. Eduardas Gabnys, konservatorijų, muzikos ir meno mokyklų direktoriai, mokytojai, dailininkai: Aloyzas Stasiulevičius, Kęstutis Ramonas; Švietimo ir mokslo ministerijos vyriausias patarėjas Alvydas Puodžiukas ir kiti svečiai. Plačiau
2011-03-29
Vienu iš tautinės mokyklos uždavinių turi būti Lietuvos jaunimo patriotiškumo, pasididžiavimo savo valstybe ir jos istorija ugdymas. Lietuvos himne – Tautiškoje giesmėje giedame: „Iš praeities Tavo sūnūs te stiprybę semia“. Todėl pagrindiniais dalykais bendrojo lavinimo mokyklose, turinčiais tiesioginę įtaką patriotiškumo ugdymui, yra valstybinės kalbos ir savo Tėvynės istorijos mokymasis. Mikalojus Daukša sakė: „...maža garbė svetimomis kalbomis kalbėti, didelė gėda – savosios nemokėti“. Šiek tiek perfrazavus tą patį galima pasakyti ir apie istoriją. Maža garbė žinoti pasaulio ir Europos istoriją, didelė gėda nežinoti savosios, Lietuvos istorijos, Jos istorinių asmenybių ir kovų už Tėvynės laisvę ir nepriklausomybę. Plačiau
2011-03-29
Per pastaruosius metus „nuleistas“ iš viršaus pagal sovietiško administravimo metodus žodis „pacientas“ padarė mūsų kalboje tiesiog stulbinančią karjerą. Jis užkariavo radiją ir televiziją, spaudą ir net daugelio medikų (ir nemedikų) kalbą, prasiskverbė net ir į grožinę literatūrą. Šimtus metų mums tarnavęs žodis „ligonis“ įstumtas į kampą ir šiandieną yra ant išnykimo ribos. Kaipgi tai galėjo atsitikti ir ar galime su tuo susitaikyti? Plačiau
2011-03-25
O vyskupe Motiejau, o Valančiau! Pagalbos tavo šaukiame visi. Padėki, vyskupe, malda Aukščiausiąjį Doros, blaivumo Lietuvai prašyti. Plačiau
2011-03-22
Taip jau yra. Žengdami į trečią atkurtos nepriklausomybės dešimtmetį, mes staiga supratome, kad nebeturime aiškaus tikslo ir nebežinome, kuriuo keliu traukti toliau. Tarsi Dantės „Dieviškosios tragedijos“ herojus, atsidūrėme klaidžiam miške. Sustojome ir dairomės. Kur dabar eiti? Kas galėtų parodyti tikrąjį kelią? Formalią laisvę jau turime. Po jos iškovojimo skambėję šūkiai apie tapimą „labiau europiečiais“ irgi nebegali mūsų sutelkti. Naujų uždegančių tikslų niekas nekelia. Juk atrodė - laimingas gyvenimas ateis savaime. Plačiau
2011-03-22
L. Vaicekauskienės mintys, išreikštos interviu, taip pat kitose pastarojo meto publikacijose apie lietuvių kalbos norminimą, vykdomus sociolingvistinius projektus ir jų idėjas (pvz., žurnale „Naujasis židinys-Aidai“, 2011 m. nr. 1, interviu Žinių radijui, 2011-01-31 ir kt.) yra asmeninė jos nuomonė. Tos mintys nebuvo atvirai pateiktos ir neišdiskutuotos nei jos vadovaujamame Kalbos kultūros skyriuje, nei Lietuvių kalbos instituto mokslo bendruomenėje ir neparemtos moksliniais argumentais, o pati nuomonė ne vienu atveju prieštarauja tradiciškai susiklosčiusioms nuostatoms dėl lietuvių kalbos norminimo ir puoselėjimo. Viešojoje erdvėje iki šiol nė vienas profesionalus kalbininkas nepareiškė pritarimo L. Vaicekauskienės pozicijai. Plačiau
2011-03-18
Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininko pavaduotojo ir jos Švietimo sekcijos pirmininko Zigmo Tamakausko dar 2009 metų gegužės mėnesį buvo pareikšta iniciatyva miesto savivaldybei įrengti atminimo lentą prie namo, kuriame 11 metų gyveno iš Varnių ištremtas blaivybės sąjūdžio Lietuvoje pradininkas, tautos švietėjas, knygnešystės organizatorius ir rašytojas vyskupas Motiejus Valančius. Po ilgokai trukusio susirašinėjimo pagaliau atminimo lenta su gražiu bareljefu buvo sukurta ir šių metų kovo 9 dieną, smarkaujant žvarbiam vėjui, atidengta. Plačiau
2011-03-15
Pasitaikė ne viena proga įsitikinti, kad daug kas – ne vien paprasti žmonės, bet ir diplomuoti filologai – turi gana netikslų supratimą apie bendrinę kalbą. Kas tai per kalba, kokios jos funkcijos, kaip ji atsiranda ir kuo ji svarbi visuomenei? – štai klausimai, kuriuos derėtų kiekvienam jos vartotojui išsiaiškinti. Plačiau
2011-03-15
Jau kažkelintą Kovo 11-ąją TV žinios pirmuoju šventės akcentu rodė reportažą iš nacionalistų žygio Vilniuje. Nenuostabu. Oficialūs renginiai per daug pilki ir nuobodūs. O čia juk – skandalas! Nenuostabu ir tai, kad kiekvienais metais eisena ilgėja. Kai net iškilmingas šventės minėjimas Seime virsta savęs niekinimu ir tarpusavio priekaištais, kažkas turi išrėkti, kad didžiuojasi esąs lietuvis. Kai partijos ir šiaip visuomeninės organizacijos atrodo išsikvėpusios, radikalus jaunimas bent jau supurto apsnūdusius stebėtojus patriotine aistra. Kai protingieji ir labiau patyrę džiaugiasi laisve rūpintis tik savimi, už bendrą reikalą kovoti veržiasi sunkiai valdomas gaivalas. Plačiau
2011-03-11
Penktadienio vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje iškilmingai pakeltos Baltijos valstybių vėliavos. Šią ceremoniją stebėjo valstybės vadovai, Kovo 11-osios Akto signatarai, vilniečiai ir sostinės svečiai. Plačiau
2011-03-08
Šiandieną mūsų visuomenėje susidarė tokia padėtis, kad šią temą paliesti jau yra būtina. Pateiktu posakiu apie dviejų peštynes ir trečiojo pergalę, mūsų senoliai pasakodavo ir sakydavo remdamiesi šimtmečių patirtimi. Patirtimi, perduodama iš kartos į kartą. Kokia tai buvo patirtis? Pažvelkime praeitin ir gerai gerai pamąstykime. O būta štai ko. Plačiau
2011-03-08
„Vardą ir pavardę rašykite lietuviškomis raidėmis (ą, č, ę ir pan.)“ – skelbia elektroninio gyventojų surašymo svetainė www.esurašymas.lt“. Verta susimąstyti. Surašymas vyksta Lietuvoje, kurioje valstybinė kalba lietuvių. Ir surašymo lapas lietuviškas. Tad ar gali kam nors kilti mintis vartoti kitos kalbos abėcėlę? Plačiau
2011-03-01
Toks paprastas klausimas, o vien jį išgirdęs sunerimsti. Kai kam atrodo, kad šito klausti netgi negalima. Tai politiškai nekorektiška. Juk bandydamas save apsibrėžti, tarsi atskiri nuo kitų, o ieškodamas gerųjų savo tautos savybių įžeidi kaimynus. Plačiau
2011-03-01
Tęsdama tautiškumo temą Lietuvos moterų lyga apskritojo stalo diskusijų ciklo antrame renginyje, sausio mėnesio 25 dieną pakvietė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Humanitarinių mokslų katedros profesorių habilituotą daktarą Povilą Algirdą Ažubalį. Profesorius yra matematikos didaktikos ir pedagogikos istorijos specialistas. Matematikos tema parašęs penkias mokomąsias knygas, vadovėlį, šešias monografijas. Paskelbęs per 300 mokslinių, metodinių ir mokslo populiarinimo straipsnių įvairiuose laikraščiuose, žurnaluose, knygose. Dalyvavęs ir skaitęs pranešimus apie 100 tarptautinių ir šalies mokslinių konferencijų. Plačiau
2011-02-11
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba mūsų sostinėje Vilniuje pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą, kuris nutiesė kelią į šiek tiek ilgiau nei dvidešimt metų trukusį Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį. Apie šį svarbų įvykį buvo paskelbta 1918 vasario 19 d. „Lietuvos Aido“ numeryje. Per pasaulį praūžus Antrajam pasauliniam karui, Sovietų okupuotoje Lietuvoje 1949 m. vasario 16 d. partizanai, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos nariai Minaičių kaime, Radviliškio rajone pasirašė LLKS Tarybos Deklaraciją, taip dar kartą raštu pažymėdami Lietuvos Laisvės siekį. Sovietmečiu Vasario 16-osios minėti viešai negalėjome ir faktai apie LLKS Tarybos Deklaracijos pasirašymą buvo griežtai nutylimi. Tik 1990 m. kovo 11 d., atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, buvo galima viešai prabilti apie šiuos mūsų istorijos puslapius. Plačiau
2011-02-04
Nesu lituanistas – tik paprastas gimtosios kalbos vartotojas. Tačiau man kaip tautiečiui, savo šalies patriotui (kas negerbia savo tautos – tas nemyli ir kitų!), niekada nebuvo tas pats, kas susiję su lietuvių tautos kultūra, pačia seniausia ir gražiausia jos kalba. Vyresnioji karta dar prisimena, kokia lietuvių kalbos padėtis buvo „prie ruso“, mato, kas su ja darosi dabar, kai esame lyg ir laisvi, bet... Ir aš su nerimu stebiu, kad dabar dažnai daug svarbių (gal ir lemtingų?!) sprendimų daroma neatsakingai, be įsipareigojimų lietuvių tautos ateičiai, t. y. ne tam, dėl ko ant Laisvės aukuro sudėta tiek daug aukų. Tada mus prievartavo okupantai, o dabar patys save niekiname, demonstruodami savo nepilnavertiškumą. Nors būna ir išimčių, pavyzdžiui, Europos vyrų krepšinio čempionato burtų traukimo ceremonijoje iš dalies parodyta, kad galime dainuoti ir lietuviškai. Kaip puiku! Žinoma, ir čia neapsieita be „šampaninių“ chorų – o gal ir gerai? Tikėkimės ir sėkmės įvairiose „eurovizijose“. Užtenka kvailioti! Plačiau
2011-02-01
Viename laikraštyje 2011 m. sausio 26 d. paskelbtas Tomo Vaisetos pokalbis su Lietuvių kalbos instituto Kalbos kultūros skyriaus vedėja Loreta Vaicekauskiene (Kalbininkė L.Vaicekauskienė: “Mes manipuliuojame visuomene, kai nuolat kalbame apie grėsmes lietuvių kalbai“). Valstybinė lietuvių kalbos komisija jaučia pareigą atkreipti dėmesį į kai kuriuos visuomenę klaidinančius L. Vaicekauskienės teiginius. Pokalbyje Kalbos komisijai prikišamas kalbos norminimo diktatas ir reiškiamos abejonės šios institucijos reikalingumu. L. Vaicekauskienė teigia nežinanti kitos šalies, „kur būtų institucija, kuri, kaip Lietuvoje, reguliuotų kalbos prestižą“. Plačiau
2011-01-25
Pastaruoju metu vis dažniau kalbama, net reikalaujama, kad bet kuriam užsieniečiui būtų suteikiama teisė įsigyti žemės Lietuvoje. Kadangi klausimas gana rimtas, pažvelkime praeitin, pasidomėkime, kaip šią problemą sprendė mūsų protėviai. Plačiau