Tautos mokykla
04 02. Nuoširdžios šventės brandina kilnius darbus
Reda Kiselytė
LKRS Rokiškio skyriaus pirmininkė
Kiekvienas kultūrinis, istorinis reiškinys palieka pėdsaką ir suvaidina svarbų vaidmenį tolesnei įvykių raidai. Yra daug kilnių poelgių, reiškinių, kurių neužkloja jokios užmaršties dulkės. Taip įvyko ir šį kartą. Atrodo, kad jau praeityje Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos renginiai, akimirkos, bet prasmingi darbai ir toliau tęsiami. Pažymint šį istorinį faktą, suvienijo jėgas Rokiškio krašto muziejininkai, buvę Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio rajono skyriaus nariai, rokiškėnų iniciatyvinė grupė Baltijos kelio paminklinei vietai atstatyti ir Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos (LKRS) Rokiškio skyriaus nariai. Rokiškio dvaro sodybos atrestauruotame kumetyne kalvėje vyko literatūriniai skaitymai „Aš ir mano Lietuva“.
Dalyviai prieš literatūrinius skaitymus „Aš ir mano Lietuva“. Giedriaus Kujelio nuotraukos
Pažymint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos šventę, dalintasi prisiminimais, kokiomis sąlygomis ir kaip buvo atkurta nepriklausomybė. Gausus būrys sąjūdiečių prisiminė tų dienų įvykius jau per šio laiko prizmę. Šiandien, tai jau istorija. Tą dieną jaukioje buvusio kumetyno aplinkoje, istorinius prisiminimus apipynė kanklių skambėjimas, lietuviškos dainos, kurias atliko Asta Mičelienė.
Savo kūrybą skaito pedagogė Vida Papaurėlienė
Šventėje nuskambėjo ir kitas subtilus, lyriškas literatūrinis akcentas. Pedagogė, LKRS Rokiškio skyriaus narė Vida Papaurėlienė pristatė savo trečiąją poezijos knygą „Prie ugniakuro – kelias“. Autorės kūryboje neišsemiami meilės klodai Lietuvai, o kartu prabylanti ilgesio versmė, neaplenkianti kasdienybės. Šventėje autorės tekstus skaitė muziejininkė Vilė Sarulienė. Tą dieną išgyventus jausmus, meilę Lietuvai per poezijos posmus išsakė LKRS Rokiškio skyriaus nariai: Danutė Mažeikienė, Antanas Gintautas Žilinskas, Gražina Pitrėnienė, o istorikas Vytautas Gasiūnas skaitė prisiminimus apie pedagogą Juozą Janulį. Sąjūdžio veiklos prisiminimais dalinosi pedagogės literatės Vanda Vasiliauskienė, Jolanta Augulienė, savo kūrybos eiles Lietuvai skyrė literatė Virginija Tičkienė. Renginį vedė straipsnio autorė ir istorikas Valius Kazlauskas.
Laikas nestovi vietoje, jo karuselėje sukasi žmonės su savo idėjomis ir darbais. Rokiškio krašto muziejaus direktorė Nijolė dėkojo visiems susirinkusiems, kurie nuo Sąjūdžio pradžios, negailėdami savo jėgų kūrė naują Lietuvos valstybę. Suburti bendram tikslui visuomenines organizacijas idėja kilo muziejininkui Valiui Kazlauskui. Šis renginys išsiskyrė atvirumu ir nuoširdumu. Literatūrinių skaitymų „Aš ir mano Lietuva“ idėja pasiteisino, nes įgavo pagreitį... Po šios šventės, iniciatyvinės grupės Baltijos kelio paminklinei vietai atstatyti nariui Valiui Kazlauskui paskambino meistras Vidas Kavaliūnas iš Verksnionių kaimo (Rokiškio raj.) ir pasisiūlė neatlygintinai sumūryti akmeninį postamentą Baltijos kelio paminkliniui žymeniui, kurį rokiškėnai ruošiasi pastatyti vietoj jau sutrešusio medinio kryžiaus, kuris stovėjo Baltijos kelio, magistralės Panevėžys – Vilnius 115-ajame kilometre.
Vienybėje ir bendrame susitelkime gimsta, veši, bręsta dideli ir kilnūs darbai Lietuvai. Ir ateityje rokiškėnai brandina naujas idėjas, prasmingais darbais garsinti savo kraštą.
Atgal
.jpg)
